Iš Panevėžio urėdijos profesionalios medžioklės plotų atkriuksėję ilgasnukiai jau sunaikino mažiausiai ketvirtadalį šiemet itin gerai užaugusio derliaus.

Ūkininko kukurūzų plantacija tik iš pirmo žvilgsnio atrodo vešli. Paėjus į lauką gilyn vos porą metrų atsiveria vaizdas, tarsi būtų nusileidęs ateivių laivas. Netaisyklingos formos plotuose išguldyti sulaužyti kukurūzų stiebai ir lapai, mėtosi apipuvusios perkastos burbuolės.

„Tiesiog NSO aerodromas, ne ūkininko laukas“, – ironizuoja L.Valikonis.
Visą vasarą džiaugęsis kaip niekada gerai užderėjusiais kukurūzais, atėjus rudeniui ūkininkas abejoja, ar išsivers be rajono Savivaldybės pagalbos. Vyras ketina valdžios prašyti kompensuoti šernų pridarytą žalą.

Kaip pačiam apsiginti nuo laukinių chuliganų, ūkininkas nebeišmano. Ilgasnukiai nebijo nei triukšmo, nei gąsdinimų, o aplink lauką vakarais ir naktimis važinėjęs traktoriumi L.Valikonis tik veltui degino kurą.

Išgirdę burzgesį ilgasnukiai pasislepia tarp trijų metrų aukščio kukurūzų, o vos technikai nutilus, tarsi atsakas ūkininkui iš lauko pasigirsta lūžtančių stiebų traškesys ir garsus čepsėjimas.
„Labai neūkiškai ir nemandagiai mano plantaciją niokoja. Stiebai ir lapai šernų nedomina, jiems reikia tik burbuolių. Bet ir tų pačių nesuėda, perkandę paragauja ir ieško kitos“, – gyvūnų eibėmis piktinosi L.Valikonis.

Nepadėjo nė vietos medžiotojai, pasišovę pasaugoti lauką.
„Šernai atkaklesni ir jų daugiau nei medžiotojų“, – išvadas padarė ūkininkas.

Apėdė karves

L.Valikonis spėja, kad į jo kukurūzus įjunko maždaug 50-ies šernų banda.
Jų padarytą žalą ūkininkas skaičiuoja dešimtimis tūkstančių litų.
Iš hektaro ūkininkas planavo prikulti maždaug 10 tonų kukurūzų grūdų. Viena tona kainuoja apie 700 litų. Pasak L.Valikonio, šernai nusiaubė mažiausiai 4 ha plotą.

Tačiau, jo tikinimu, didžiausi nuostoliai dar laukia. Vienas pažangiausių Panevėžio rajono ūkininkų, pirmasis pradėjęs pieną pardavinėti prekybos centruose išrikiuotuose automatuose, maistingu kukurūzų silosu ketino šerti karves.

Šiuo metu L.Valikonio ūkyje yra maždaug 170 raguočių.
Ūkininkas nuo šernų nukenčia nebe pirmąkart. Praėjusiais metais žvėrys neleido kukurūzams nė sudygti – suknisę lauką žemėje tepaliko vos 10 proc. sėklos.

Eibes krečia net gulbės

Panevėžio rajono savivaldybė šiemet sulaukė 28 prašymų kompensuoti žvėrių padarytus nuostolius.
Laukinė fauna siaubia rapsų, žiemkenčių, kukurūzų, bulvių laukus. Pasak Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialisto Vyto Jakubonio, žalos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms pridaro ne tik šernai, stumbrai, elniai ar stirnos. Prieš išskrisdamos apie save priminė netgi gulbės – jos apsistojo prie Liberiškio tvenkinio ir išmindžiojo rapsų lauką.

V.Jakubonio teigimu, nukentėjusieji nuo laukinių gyvūnų kompensacijų gali tikėtis nebent pavasarį.
Rajono ūkininkai kone lenktyniauja, kas sumaniau išbaidys daugiausia nuostolių jiems pridarančius šernus. Pasak V.Jakubonio, vieni tikisi žvėris išgąsdinti šūviais iš dujinių patrankų, kiti naktimis prie savo laukų budi, bet kovoti su laukine gamta – beviltiška.

„Šernai – protingi žvėrys. Ūkininkas iki 3 val. nakties išbudėjęs vos tik nueina, tie ir sugarma į lauką. Net ir patrankų griausmas jų nebegąsdina“, – pasakojo Savivaldybės darbuotojas.
Praėjusiais metais 35 ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms Aplinkos ministerija, medžiotojų būreliai bei Panevėžio miškų urėdija už jų plotuose gyvenančių gyvūnų eibes išmokėjo daugiau nei 91 tūkst. litų kompensacijų.

Brangiausiai žvėrių išdaigos kainavo urėdijai – apie 55 tūkst. litų, medžiotojų būreliai žemdirbiams sumokėjo 9000 litų. Aplinkos ministerijai vien stumbrų Panevėžio rajono laukuose pridaryti nuostoliai atsiėjo 24 tūkst. litų.

Panevėžio miškų urėdo Daugirdo Lukoševičiaus nuomone, išvengti žvėrių invazijos į dirbamus žemės plotus neįmanoma.

„Tarp žmogaus ir laukinės gamtos užprogramuotas konfliktas. Net ir žvirbliui reikia grūdo – akmens nepales. Jei ūkininko laukai pamiškėje, suprantama, kad gyvūnai į jį įsisuks“, – teigė D.Lukoševičius.