Sėklomis prekiaujančios parduotuvės ir bendrovės klientus masina įvairiomis akcijomis ir nuolaidomis, galimybe laimėti kelionę į gėlių paradą Olandijoje, siūlymais nemokamai pristatyti užsakytus didelius kiekius bet kurioje šalies vietovėje. Toks varžymasis dėl klientų visiškai suprantamas - netgi mažų sėklų parduotuvėlių vasario-kovo apyvarta jų savininkus maitina visus metus.
Šiaulių rajono ūkininkė Roma Baliutavičienė šį penktadienį parsiveš iš bendrovės užsakytas sėklas. Netrukus ūkyje prasidės daržovių sėja. „Susėdame su vyru ir sudėliojame, kokioms daržovėms kokio dydžio plotą skirsime. Susitarus jau mano darbas suskaičiuoti, kiek kokių sėklų reikia, tuomet iš anksto užsakau", - sako R. Baliutavičienė.
Daržininkė teigė jau šešerius metus pasikliaujanti ta pačia sėklomis prekiaujančia bendrove, nes tenkina ir asortimentas, ir kokybė, ir kaina. Hibridines sėklas perka vienetais, o paprastas - kilogramais. Šiemet Baliutavičiai planuoja auginti 2 ha burokėlių, todėl užsisakė 6 kg pailgųjų ir 0,5 mln. apvaliųjų burokėlių sėklų. Morkos ūkyje užims 1 ha, jam užsėti prireiks 1 mln. sėklų.
„Hibridines sėklas labiau apsimoka pirkti dėl to, kad sulauki labiau nuspėjamo derliaus. Pasėjus gali nesirūpinti dėl išvaizdos, kokybės. Tuo tarpu pasirinkus parastas sėklas, dažniausiai gauni tai, ko nesitikėjai ar nenorėjai", - argumentus vardijo moteris.
Tiek burokėlius, tiek morkas ūkininkai sėja sena Babtuose gaminta sėjamąja ir šiuolaikinės pirkti neketina - per maži daržovių plotai, todėl ji labai ilgai neatsipirktų. Morkų ploto didinti negali, nes nėra įsirengę jų plovimo - užburtas ratas neleidžia judėti į priekį.
Baliutavičiai turi nešildomą šiltnamį, netrukus jame pasės salotų, ridikėlių, špinatų, pasodins svogūnų laiškams. „Didžiųjų ūkių savininkai kopūstų daigus paprastai perka Lenkijoje. Siekdama sumažinti savikainą, perku sėklas ir kopūstų daigus užsiauginu pati", - prisipažįsta moteris.
Nors Tvibių kaimo daržininkų Romos ir Antano Baliutavičių ūkis palyginti nedidelis - 19 ha - čia auginama daug įvairių daržovių. Didžiausią plotą užima bulvės. Be morkų, baltagūžių, ropinių ir žiedinių kopūstų, brokolių, burokėlių, lauko agurkų, ūkininkai nedideliais kiekiais augina salotų, svogūnų laiškų, pomidorų, ridikėlių, špinatų, žirnių, pupelių.
Nors vasarą darže dažnas užsiaugina cukinijų, Baliutavičiai joms taip pat skiria nedidelį plotą. Sėja ir moliūgų, kuriems saugoti reikia išskirtinių sąlygų - šiltų ir sausų patalpų. Praėjusiais metais su moliūgais ūkininkams nelabai pasisekė - šiltnamyje pasėtų daržovių sėklas sugraužė pelės.
„Labai mėgstu eksperimentuoti, išbandyti ką nors naujo. Parduotuvių lentynose esančių daržovių skonis kitoks, nei išaugusių mūsų laukuose. Be to, produkciją tiekiame kavinėms, jos ir apsipirkti į ūkį atvažiavę žmonės prašo įvairesnių daržovių", - teigia Roma Baliutavičienė.
Šakių rajono Jokūbonių kaimo ūkininko Martyno Laukaičio augalininkystės ūkis sertifikuotas pagal GLOBALG.A.P ir Išskirtinės kokybės produkcija (IKP) gamybos sistemas. 250 ha dirbantis jokūboniškis augina maistines ir sėklines bulves, burokėlius, cukinijas ir moliūgus.
Martynas Laukaitis sėklas užsisako derliaus surinkimo metu - rugpjūčio mėnesį. Ūkininkais teigė, kad pačiam ūkyje užsiauginti sėklų neįmanoma, nes tos, kurias perka - hibridizuotos. Išauginus, tarkim, moliūgą, iš jo išimtos sėklos nesudygsta.
Radviliškio rajono Raudondvario ūkininkas Zenonas Rožėnas 18-oje ha auginantis ne tik bulves, bet ir porus, česnakus, svogūnus, baltagūžius, žiedinius ir kininius kopūstus bei žalumynines daržoves, sėklas iš anksto užsisako jomis prekiaujančiose bendrovėse. Šią savaitę daržininkas jau tikisi sulaukti siuntos.
Kai tik gaus sėklų, Zenonas Rožėnas pradės darbus - šiltnamiuose, kurie užima 2 arus, pasės porus ir ankstyvuosius kopūstus. Anksčiau ūkininkas augino ir gėles, dabar šiltnamiai praverčia sudaiginti ir paauginti daržoves.
Per ūkininkavimo metus jis atsirinko, kurios rūšies sėklos geriausios. „Pasėjus vienos bendrovės parduodamas kopūstų sėklas, šios daržovės dera prastai. Matyt, žemė netinka. Todėl sėklas įsigyju iš trijų skirtingų bendrovių, perku tokias, kurios jau patikrintos ir pasiteisino ūkyje. Gal ir yra geresnių hibridinių,tačiau eksperimentuoti nerizikuoju, nebent mažais kiekiais", - sako ūkininkas.
Kadangi produkcijos pardavimo rinka nusistovėjusi, Z. Rožėnas nesiblaško ir bandydamas auginti kitokių daržovių, neplečia jų plotų. „Šiauliai ir Panevėžys jau nebėra dideli miestai, logistika brangiai kainuoja, o prasimušti į užsienio rinkas auginant tokius kiekius, neįmanoma", - teigia daržovių augintojas.
