Statistika rodo, kad kiauliena tarp lietuvių – populiariausia mėsa. Palyginus su jautiena, lietuviai jos suvartoja 10, o su paukštiena – du kartus daugiau. Tačiau kiaulių augintojai neslepia, kad jie iš lietuviškos mėsos supirkėjų prašys didesnių kainų.
„Brangsta ne tik grūdai. Grūdai jau sąlyginai stabilizavosi – apie 700 litų už toną laikosi. Bet brangsta soja, kas yra irgi pašaro sudėtinė dalis ir brangsta degalai, dujos, elektra. Visi šie dalykai irgi įeina į kaštus ir tai lemia, kad kiaulių auginimo kaštai didėja“, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Mėsos perdirbėjai atkerta, kad savo sąskaita kompensuoti kiaulių brangimo jie negalintys, todėl savo ruožtu jie žada derėtis dėl didesnių kiaulienos kainų su prekybų centrais.
„Nematome jokių galimybių, kad nebrangs galutinis produktas. Žinoma, tai nebus staigus brangimas, nes mes turime ilgalaikes sutartis su tinklais, tačiau spaudimas iš žaliavų rinkos yra didelis“, – sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Žemės ūkio produktų rinkų tyrėjai sutinka, kad kiaulienos brangimas neišvengiamas ir jis esą nulemtas seniai.
Kiauliena visoje Europoje brangsta dėl pačių kiaulių stokos. Tokia padėtis susidarė prieš kelerius metus, kai grūdų kainos šoktelėjo dvigubai. Tuomet ūkininkai masiškai skersdavo kiaules ir parduodavo, kad likusios bandos išlaikymas atsieitų kuo pigiau.
Taip ir Lietuvoje kiaulių bandos sumažėjo maždaug 9 proc. Dėl šio fakto ir dėl to, kad didelė dalis lietuviškų kiaulių išvežama į užsienį, mūsų perdirbėjai maždaug pusę reikiamos kiaulienos įsiveža iš Danijos, Belgijos, Vokietijos. Ten kiaulienos supirkimas jau pabrangęs.
Rudenį brangesnę tikriausiai valgysime ne tik kiaulieną, bet ir paukštieną, kiaušinius. Apie planus didinti kainas prakalbo ir pienininkai. Nedrąsiai apie norą branginti savo produkciją užsimena ir kai kurie duonos gamintojai.
