Valdiškas darbas - brangus
Praskleisti Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų skirstymą dengiančią skraistę paskatino Šilalės r. Bokštų kaimo gyventojų pastebėjimas, kad pernai įrengtas kelias niekuo nesiskiria nuo aplinkinių, seniai remontuotų žvyrkelių. Pavasarį atsirado duobių, važiuoti trukdo palaidas žvyras, o milžiniška kelio remonto kaina verčia gyventojus susimąstyti apie savivaldybės pinigų plovimą.
„Pernai mūsų keliui remontuoti buvo skirta per 60 tūkst. Lt, tačiau šių pinigų neužteko – girdėjome, kad šiemet paskyrė dar antra tiek. Negi pabarstymas žvyru, pro kurį šviečia kelio pagrindas, gali tiek kainuoti? Ir kodėl šiemet dar kartą mūsų keliui skirta pinigų – gal jį remontuos iš naujo?“ - „Ūkininko patarėjo“ klausė netoli Bokštų kaimo įsikūrę ūkininkai.
Traksėdžio seniūnė Regina Audinytė nesupranta, ko gyventojai nepatenkinti. „Kelias dabar geras, o palaidas žvyras trukdo tik tiems, kurie nori po kaimą skraidyti naujais automobiliais. Gyventojų pageidavimu pastatėme greitį ribojantį ženklą, bet tų ribojimų niekas nenori laikytis“, - piktinosi seniūnė, pripažinusi, kad dėl duobių žmonės ir jai skundėsi.
„Ką aš padarysiu, kad po žiemos duobių atsirado. Visi žvyrkeliai pavasarį būna duobėti. Nugreideriavome ir vėl viskas gerai“, - „ŪP“ aiškino seniūnė.
Paklausta apie pinigus, skirtus keliui remontuoti, R. Audinytė iškart pasiūlė skambinti savivaldybėn – tikslias sumas, pasak jos, žino tik kelio remontą prižiūrėję Investicijų skyriaus darbuotojai.
Šilalės r. mero pavaduotojas Raimundas Vaitiekus „ŪP“ informavo, kad už 2,2 km šešių metrų pločio kelio remontą pernai savivaldybė sumokėjo 34,5 tūkst. Lt.
„Ne visus pinigus sumokėjome, likome skolingi darbus vykdžiusiai organizacijai, todėl šiemet paskyrėme papildomą 18 tūkst. eurų finansavimą“, - informavo R. Vaitiekus.
Remontuojant kelią per Bokštų kaimą, pasak vicemero, buvo išgilinti grioviai, įrengtos 38 nuovažos, o kelias padengtas 5–6 cm storio žvyro danga.
Kodėl palyginti nedaug – nė 100 tūkst. Lt nekainavęs kelio remontas sukėlė tokį susidomėjimą? Vicemeras R. Vaitiekus mano, kad spėliojimai ir kalbos prasideda tuomet, kai trūksta informacijos. „Žmonėms tai atrodo be galo dideli pinigai, nes jie nežino, kokie dabar brangūs valdiškai atliekami darbai“, - svarstė R. Vaitiekus.
„Papudravimas“ nenaudingas
Bokštų kaimo gyventojai greičiausiai teisūs: tokį kelio remontą, kokį atliko savivaldybė, galima vadinti nebent kosmetiniu „papudravimu“ – 4-5 cm žvyro nudulka per vienus metus.
„Ir tai ne žmonių išsigalvojimas, o seniai visų žinoma specialistų išvada“, - tikina valstybės įmonės „Tauragės regiono keliai“ Šilalės kelių tarnybos viršininkas Jonas Dambrauskas, manantis, kad kaimo keliai jau pasmerkti sunykti.
„Matome, kad kai kuriuose keliuose jau visai nebeliko žvyro. Kaimo keliai pasmerkti, o savivaldybių keliukuose, kurių dauguma dar neturi net sankasų, apžėlę krūmais ir medžiais, padėtis gerokai blogesnė – žvyro ten likę dar mažiau“, - pastebi J. Dambrauskas. Ir sako, kad nereikia turėti vilčių, jog kaimo keliai artimiausiais metais pagerės. Juolab kad į Kelių plėtros ir priežiūros programą, į kurią visi važiuojantys suberia ne po vieną eurą, ranką tiesia ir valstybė, kasmet į biudžetą iš šio fondo paimanti 100 mln. Lt.
Dėmesys – tik magistralėms
Gelbėjantis nuo visiško kracho, pasak Šilalės kelių tarnybos vadovo, pakeista ir greideriavimo technologija. Dabar jau niekas nestumdo žvyro į pakraščius – atvirkščiai, jis subraukiamas į kelio vidurį, o briauna išlyginama.
„Suprantu, kad kelio viduryje lieka akmenų, žmonės tokiu greideriavimu nepatenkinti, bet ką daryti? Geriau vieną dieną pakentėti, nei paskui visą laiką grynais akmenimis važiuoti“, - teigia J. Dambrauskas.
Pagal nustatytus normatyvus, vasarą kaimo kelius rekomenduojama lyginti kartą per pusantro mėnesio. „Jei taip dirbtume, mano telefonas nė minutės nenutiltų. Kai kuriuos kelius pernai greideriavome net 19 kartų, bet žmonės vis tiek skundėsi. Ką bedarytume, kelias dienas palijus žvyrkelyje vis tiek atsiranda duobių“, - pripažįsta J. Dambrauskas.
Kad ir kaip būtų apmaudu, bet didžioji dalis programos lėšų skiriama ne tankiausiam kaimo kelių tinklui tvarkyti, o magistraliniams keliams, vadinamiems valstybės veidu, prižiūrėti.
„Mūsų rajono keliai nėra labai apkrauti, todėl ir lėšų priežiūrai gauname nedaug. Iš 460 km kelių, kuriuos prižiūri Šilalės kelių tarnyba, tik 6 km kelio Šilalė–Tūbinės, kuriuo išvažiuojame į magistralę, per parą pravažiuoja daugiau kaip 1000 automobilių. Tai vienintelis rajoninis kelias, kurį žiemą barstome, kituose keliuose atkreipiame dėmesį tik į nuokalnes ir staigius posūkius“, - sakė J. Dambrauskas.
Savivaldybė rūpinasi miestu
Priešingai nei kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms, Lietuvos automobilių kelių direkcija savivaldybėms šiemet gerokai padidino Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą – rajonai gavo net 50 proc. lėšų daugiau nei pernai. Regis, tai turėtų reikšti, kad krizė kaimo keliams jau pasibaigė.
Kadenciją baigę Šilalės savivaldybės politikai paskutiniame savo posėdyje kovo pabaigoje paskirstė 1 mln. 252,3 tūkst. Eur (4 mln. 324 tūkst. Lt). Palyginti su praėjusiais metais, kai buvo gauta 3 mln. 665 tūkst. Lt, atrodo daug, tačiau vis dar bene 500 tūkst. Lt mažiau nei buvo gauta 2008-aisiais, prieš prasidedant sunkmečiui.
Šilalės savivaldybės mero pavaduotojas Raimundas Vaitiekus tikina, kad seniūnijoms finansavimas paskirstomas pagal tą pačią metodiką, kurią Lietuvos automobilių kelių direkcija taiko skirstant lėšas rajonams – atsižvelgiama į kelių ilgį, gyventojų skaičių. Direkcijos nurodymu, 40 proc. lėšų skiriama sandoriams užtikrinti, 5 proc. – saugaus eismo priemonėms įgyvendinti.
Savivaldybės taryba nusprendė 55 proc. gautų lėšų (688 tūkst. Eur) skirti kaimiškų seniūnijų keliams ir gatvėms prižiūrėti, 30 proc., arba 375,7 tūkst. Eur, – Šilalės miesto seniūnijai.
Likę 15 proc. numatyti dviem rezervams. Pirmasis, 5 proc., rezervas sudaro 62,6 tūkst. Eur – visi šie pinigai atiteko Šilalės miesto seniūnijai. Miestui skirta ir didžioji kito rezervo lėšų dalis – beveik 83 tūkst. Eur. Iš šio rezervo 17,3 tūkst. Eur nubiro Pajūrio seniūnijai, 25 tūkst. Eur liko nepaskirstyti. Taigi kaip beskaičiuotum – ar pagal kelių ilgį, ar pagal gyventojų skaičių, miestui vis tiek atiteko daugiau lėšų nei kaimiškų seniūnijų keliams.
„Keliai visur prasti, stengiamės išdalyti tolygiai, kad kuri nors seniūnija nepasijustų nuskriausta. Pavasarį seniūnai apžiūrėjo visus kelius ir atkreipė mūsų dėmesį į tuos, kurie buvo prasčiausi“, - tikina R. Vaitiekus.
Šilalės savivaldybė prižiūri 1632 km vietinių kelių, net 1608 km jų – kaimiškosiose seniūnijose.
