aA
Ekscentriškasis laidų vedėjas, talentingas choreografas, žodžio kišenėje neieškantis ekrano chuliganas. Tokiais epitetais neretai apibūdinamas Jurijus Smoriginas. "Man nereikia fantazuoti apie nuolatinį gyvenimą kaime, aš žingsnis po žingsnio jau pakeliui į tokį gyvenimą, - sako jis.
Jurijus Smoriginas
Jurijus Smoriginas
© A.Didžgalvio nuotr.

Interviu „Artojui“ jis prisipažįsta visuomet labai besiilgintis gamtos, o širdyje jau gyvenantis savo įkurtoje dzūkiškoje „Šveicarijoje“. Choreografas, nusimetęs ekscentriškąsias kaukes, lieka optimistiškas ir jautrus. Visą vaikystę ir jaunystę praleidęs Kauno apylinkėse, nedrįsta savęs vadinti asfalto vaiku, tačiau kaimui, gamtai, sako, jautęs galingą trauką. Ji pasirodė stipresnė nei miestiečio šaknys. Todėl jau daugiau nei dešimtmetį pašnekovas derina miestiečio gyvenimą su kaimo sodybos puoselėjimu.

Skaitytojų dėmesiui - Jurijaus Smorigino prisiminimai ir pamąstymai apie kaimą.

Atsiminimuose ir šieno kvapas

Laikau save tiesiog miesto žmogumi, nei asfalto, nei betono, tiesiog miesto. Vaikystė prabėgo Kauno Aukštųjų Šančių rajone, kuris labiau panėšėjo į kaimo vietovę nei į miestą. Tai privačių namų rajonas su sava istorija ir tradicijomis. Dabar, kaip ir mano vaikystėje, Aukštieji Šančiai gausūs žalumos, šalia teka upė, ošia miškas. Todėl nuo gamtos nebuvau niekada nutolęs nei dabar, nei vaikystėje. Nors neturėjau giminių periferijoje ir galimybių vasaroti tikrame kaime su visais jam priklausančiais atributais: gyvuliais, ūkio darbais, tačiau trauka užmiesčiui, kaimui nuolat dominavo mano pasąmonėje. Labai gerai prisimenu pirmąjį apsilankymą tikrame kaime.

Mano vaikystės draugai, gyvenę kaimynystėje, kiekvieną vasarą leisdavo močiutės sodyboje netoli Kauno, Raudondvaryje. Jų pasakojimai apie praleistas atostogas kaime tiesiog užburdavo.

Būdamas paauglys išdrįsau paprašyti, kad ir mane pasiimtų kartu. Iki šiol saugau tos vasaros nuotraukas. Menu gausybę detalių iš tos viešnagės: ir ankstyvus, rasotus rytus, ir šieną užuodžiu, ant kurio miegojome.

Dzūkija – mažoji Šveicarija

Manau, žmonės susikuria vietas, kur norėtų būti, kur gerai ir saugia jaučiasi. Vieniems tokia aplinka kyla iš vaikystės prisiminimų, kitiems iš skaitytų knygų ar tiesiog iš fantazijų. Svarbiausia, kad tokią vietą žmogus turėtų. Tokią aplinką susikūriau ir aš, prieš kurį laiką įsigijęs sodybą Dzūkijoje. Matyt, gamtos trauka buvo per stipri. Nesirinkau jokiame kitame rajone, ieškojau savo vietos Dzūkijoje. Ji man kaip mažoji Šveicarija.

Iki šiol negaliu atsistebėti spygliuočių miškų švara, o spyglių kvapo prisodrintas oras man kelia nuotaiką. Sodybą įsigijau ne spontaniškai. Ilgai ieškojau vietos, kuri primintų vaikystės draugų Raudondvarį. Man labai svarbu, kad išvažiavus būtų kuo mažiau civilizacijos. Sodyba vos keli kilometrai nuo Druskininkų, tačiau miesto šurmulio nejaučiu. Sodyboje nedirbu, o ilsiuosi. Neskirstau darbų į mėgstamus ir nemėgstamus, nes visus darau su didžiuliu malonumu. Ne mano prigimčiai ilsėtis gulint ir nieko neveikti. Meistrauti nemoku, bet mielai prižiūriu gėles ar raviu daržą, jei reikia kokį vinį įkalu.

Mintyse gyvena kaime

Man nereikia fantazuoti apie nuolatinį gyvenimą kaime, aš žingsnis po žingsnio jau pakeliui į tokį gyvenimą. Sumaniau restauruoti namą, apšildyti ir pritaikyti jį gyventi žiemą. Ateityje norėčiau jame likti gyventi. Lygindamas kaimą, kaip reiškinį, dabar ir prieš dvidešimt metų, galiu drąsiai tvirtinti, kad anuomet žmonės buvo turtingesni. Jie nebuvo tokie pavydūs. Pasitaikydavo, aišku, tinginių ir veltėdžių, bet ne taip masiškai. Žmonės nebuvo tokie agresyvūs su kaimynais.

Važiuodamas į savo sodybą stebiuosi, kaip žmonės stengiasi atsiriboti nuo kaimynų, apsistatyti tvoromis. Mažai belikę bendruomeniškumo. Visi draskosi dėl žemės. Kaimynas kaimynui – priešas. Taip neturėtų būti. Tikiuosi, viskas po kurio laiko pasikeis į gerąją pusę. Nuosavybė šiuolaikiniam žmogui visai susuko smegenis. Tačiau nuo šios ligos žmonės turėtų greitai pasveikti.

Kaimas visuomet buvo vieta, iš kurios dauguma miestiečių semdavosi dvasinių vertybių, tradicijų – tai yra visų pamatinių žmogaus vertybių. O dabar atsitiko priešingai – miestas pritaikė kaimui savąjį gyvenimo modelį – materialistinį, nužmogėjusį. Perdavėme visas blogąsias miesto savybes. Kaimo žmonės visuomet žinojo, kaip gyventi, jie išgyveno karus ir kitas negandas, miesto žmonės išliko tik kaimo sąskaita. Dabar
bandome miestietiškais įpročiais visą tai iš kaimo atimti.

Geriems pokyčiams reikia daugiau laiko

Lietuva nuo seno garsėjo kaip agrarinė valstybė. Mūsų mėsos, pieno produktai buvo vertinami už kokybę visoje Sovietų Sąjungoje. Net ir gūdžiais priespaudos laikais ūkininkai mokėjo stropiai dirbti, užsidirbti ir neprarasti savo tikrojo identiteto, žmogiškumo, atjautos.

Tikiuosi, šie įgūdžiai greitai grįš. Esu optimistas, todėl visiems ūkininkams galiu palinkėti kantrybės ir pacituoti savo mamą: „Po mėnesio tikrai bus geriau“. Kodėl po mėnesio? Nes geriems pokyčiams reikia daugiau laiko!

„Artojas“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Svajonė virto širdžiai miela veikla: Prienuose teikia išskirtinę pramogą ir gydo vaikus (24)

„Maža mergaitė svajoja apie žirgus. Manau, kad daugelis tėvų pasakytų: „Apsiramink, eik...

Tokių kepyklų Lietuvoje – vos kelios: prieniškis atviras – kitoms tuo užsiimti neapsimoka (51)

Prienų rajone įsikūrusi duonos ir konditerinių gaminių kepykla „Du medu“ gimė iš...

Vienintelė Baltijos šalyse sklandytuvų gamykla – nežinioje: nėra kam dirbti, užsakymų sumažėjo iki 4 kartų (108)

Prienų rajone, Pociūnuose , įsikūrusi „Sportinė aviacija ir Ko“ visam pasauliui gamina...

Svetimoje žemėje įjunkęs ūkininkas net nesiruošia trauktis: savininkai jaučiasi atsidūrę aklavietėje (202)

Pasvalio gyventoja Dalia Rimkūnienė dviem savo sklypams buvo suradusi pirkėją, tačiau šis...

Kaimo turizmo asociacija: šiame versle situacija skirtinga (1)

Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė sako, kad šiame versle situacija dvejopa –...

Top naujienos

Naujais savo pareiškimais Kepenis nustebino net Verygą: tai ne religija, kur gali tikėti ar netikėti perspėja mokytojus ir medikus (237)

Seimo narys, sveikos gyvensenos entuziastas Dainius Kepenis užsimojo ginti darbuotojus,...

Emigrantė buvo priversta grįžti į Lietuvą: sūnų iš Pravieniškių parsivežiau karste (840)

„Aš niekada nepatikėsiu, kad mano sūnus pats prieš save pakėlė ranką – jis buvo pernelyg...

Naujausia COVID-19 statistika: protrūkiai senuose ir naujuose židiniuose įmonėse, vaikų darželiuose (3)

Lietuvoje praėjusią parą koronaviruso infekcija patvirtinta 953 asmenims, mirė 24 ir pasveiko 1370...

Šimonytė: kirpyklos ir mokyklos atsidarys panašiu metu (466)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienio rytą Žinių radijo laidoje „Pozicija“...

Laikinai uždarytas vienas prekybos centrų Kaune – baiminamasi, kad stogas neatlaikys sniego (47)

Trečiadienio vakarą prekybos centre „ Molas “ apsipirkti planavę kauniečiai atsimušė į...

Kaip vaikai mokysis po pandemijos? Ekspertų įžvalgos sudėliojo taškus ant i (1)

Kai kurias gyvenimo sritis koronavirusas jau pakeitė visam laikui. Tikėtina, kad viena tokių –...

Daugėja siūlymų įsigyti neaiškios kilmės produktų, pristatomų kaip vakcinos nuo COVID-19 (4)

Vakcinacijai nuo COVID-19 ligos šalyje vis labiau įgaunant pagreitį, Valstybinė vaistų...

Už Uspaskicho ir Dragūno pokalbį prieš rinkimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė (15)

Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho ir žinomo atlikėjo Egidijaus Dragūnas susitikimas prieš...

Vakcinacijos lyderė jau turi pirmuosius duomenis, kada visuomenė pajunta skiepijimo naudą (58)

Pasaulyje pirmaujanti Izraelio piliečių vakcinacijos kampanija jau pradeda duoti vaisių: liga jau...

Koronavirusas Lietuvoje: per parą nustatyti 953 nauji atvejai, mirė dar 24 žmonės mirė 50–99 metų žmonės (217)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 953 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 24 žmonės,...