aA
Apie tai, kad vis didesnes teritorijas „okupuojantys“ Sosnovskio barščiai (lot. heracleum Sosnowskyi) yra invaziniai, žmogui, gamtai ir žemės ūkiui pavojingi augalai, kuriuos būtina naikinti, kalbama jau seniai.
© Wikimedia Commons nuotr.

Deja, kasmet besibaigiant birželiui Sosnovskio barščiai sėkmingai iškelia naujų žiedynų skėčius kaip akivaizdų įrodymą, kad kalbos ir teliko kalbomis. Tačiau tikėtina, kad visuomenės palankumo sulaukusio ir europarlamentaru tapusio Valentino Mazuronio vadovaujama Aplinkos ministerija (AM) paskelbė rimtą karą ne tik brakonieriams ir nelegalių tvorų paežerėse savininkams, bet ir Sosnovskio barščiams. Kiek šis karas bus veiksmingas, didele dalimi priklausys ir nuo visuomenės akyvumo.

Norinčiųjų užsiimti naikinimu neatsirado

Aplinkos viceministro Lino Jonausko teigimu, AM iš Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto finansuojamos programos „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ Sosnovskio barščiams naikinti skyrė solidžią 4,8 mln. Lt sumą ir net tris kartus skelbė viešųjų pirkimų konkursą, tačiau šalyje neatsirado nė viena įmonė, kuri būtų panorusi profesionaliai užsiimti šių augalų naikinimu trisdešimtyje valstybės saugomų teritorijų, jautriausių gamtiniu požiūriu. Nes visiems potencialiems paslaugos teikėjams turbūt iš anksto aišku, kad tai būtų labai sunkiu ir atkakliu darbu uždirbami pinigai. Idant ES paramos lėšų, kurias būtina įsisavinti iki 2015 m. liepos
1 d., netektų grąžinti Briuseliui, jas AM panaudojo kitam tiks-
lui – paskyrė laisvėje gyvenančių stumbrų aptvarams įrengti Telšių ir Varėnos miškų urėdijose bei šiems žvėrims perkelti.

Braižomas barštynų žemėlapis

Tačiau planų susidoroti su Sosnovskio barščiais Aplinkos ministerija neatsisakė ir šiuo metu pirmą kartą nuo šių augalų atsiradimo Lietuvoje sudarinėja jų paplitimo žemėlapį.

„Dabar pats Sosnovskio barščių žydėjimo metas, tad augalai aplinkoje geriausiai matyti. Todėl kreipėmės į šalies savivaldybes ir gyventojus prašydami pateikti ministerijai informaciją apie šių augalų augimviečių vietas ir, jei įmanoma, įvardyti šių vietų savininkus. Nes barščiai šiuo metu veši tiek privačiose valdose, tiek Nacionalinės žemės tarnybos, miškų urėdijų ir kitų institucijų žinioje esančiuose plotuose. Visų valdytojų pareiga ir yra rūpintis, kad plotai būtų prižiūrimi tinkamai“, - neabejodamas teigia L. Jonauskas.

Šios vasaros pabaigoje Aplinkos ministerija tikisi jau turėti planą, kur ir kokiomis priemonėmis augalai bus naikinami.

AM planuose – solidžios baudos už barščių „skėčius“

„Šiuo metu kuriamą planą pateiksime naujajam aplinkos ministrui. Jis spręs, ar kovą su Sosnovskio barščiais koordi-nuos vien mūsų ministerija, ar bus pasitelkiamos ir kitos valstybinės institucijos. Pradėti masinį šių augalų naikinimą būtina kuo greičiau, nes jie daro didžiulę žalą gamtai ir ūkiui. Kaip vieną variantų svarstome papildomą žemės savininkų ir naudotojų apmokestinimą. Kitaip tariant, jei tavo teritorijoje auga „barštynas“, gauni aplinkosaugininkų nurodymą, kad jo neliktų. Jei nenaikini – moki baudą. O lėšos atitenka savivaldybių administracijų gamtos apsaugos skyriams. Pastarieji samdo atitinkamas įmones naikinimo darbams atlikti. Žodžiu, yra įvairių planų. Vasaros pabaigoje informuosime visuomenę, kokiu keliu eisime“, - teigia pašnekovas, primindamas, kad Sosnovskio barščiai neauga ten, kur vykdoma ūkinė veikla ir reguliariai šienaujama.

Eksperimento tikslas – sukurti efektyviausią naikinimo metodiką

AM Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė pasakoja, kad, turint omenyje Sosnovskio barščių agresyvumą, šiuo metu ministerijos iniciatyva atliekamas praktinis eksperimentas, siekiant nustatyti, kuris šių augalų naikinimo metodas galėtų būti efektyviausias. Darbai vyksta Vilniaus mieste esančių Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijose.

„Sosnovskio barščių naikinimo srityje iki šiol, deja, nėra nuveikta daug. Žinome tik tiek, kad į Lietuvą sovietmečiu jie buvo įvežti kaip pašariniai ir dekoratyviniai augalai. Buvo tikimasi, kad barščiais bus galima šerti gyvulius. Dekoratyvius aukštaūgius skėtinius augalus netruko pamėgti ir sodininkai. Tačiau pajutę, kad augalai ne tik sunkiai „valdomi“, bet ir sukelia pavojingas alergines reakcijas, žmonės pradėjo juos šalinti, at-liekas išmesdami netoliese. Gajūs Sosnovskio barščiai dėl to ėmė dar sparčiau plisti“, - pastebi
L. Čaplikaitė.

Kalbėdama apie šiuo metu AM vykdomą Sosnovskio barščių „inventorizaciją“, kurios metu jau spėta sulaukti didelio informacijos srauto, L. Čaplikaitė prognozuoja, kad vis dėlto visiškai išsamaus vaizdo gauti galbūt ir nepavyks. Tačiau pradėti šių augalų naikinimo darbus tai nesutrukdys. „Blogybė tai, kad augalai labai gajūs. Jų sėklos išlieka gyvybingos net septynerius metus. Taigi akivaizdžiai pastebimo efekto galima tikėtis ne anksčiau nei po tiek laiko“, - prognozuoja pašnekovė.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijose eksperimentus naikinant Sosnovskio barščius AM užsakymu šį pavasarį pradėjo VšĮ Gamtos paveldo fondas. Šio fondo projektų vadovas Gintaras Venckus pasakoja, kad lauko darbų rekomendacijas parengė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkai.

„Kadangi tokie darbai anksčiau beveik nebuvo vykdomi, nebuvo ir praktiniais darbais, didesniais nei bandymų apimčių, patikrintų metodikų. Todėl tikimasi, kad šis projektas suteiks daugiau žinių, kaip kuo mažiau pakenkiant gamtai sėkmingai stabdyti Sosnovskio barščių plitimą. Šiemet naikinimo darbai atliekami apie 3 ha teritorijoje, kurioje buvusias pieveles barščiai yra padengę beveik 100 proc. Gausu jų buvo ir šalia esančiame miške. Mums nurodyta augalus kasti, naikinti herbicidais, vėliau plotą užsėti pievų žolių mišiniais. Augalus pradėjome naikinti vos pradėjus jiems dygti pavasarį. Dabar, liepos pradžioje, jų beveik nebematyti, pievelėse jau sudygęs ir žolių mišinys, kurį greitai reikės pradėti šienauti“, - džiaugiasi pašnekovas.

Tačiau, anot G. Venckaus, akivaizdu, kad barščiai lengvai tikrai nepasiduoda. Todėl maždaug kas 10 dienų teritorija patikrinama ir dygstantys nauji ūgliai vėl naikinami. Planuojama, kad ilgą laiką buvusi apleista teritorija kitos vasaros pradžioje jau bus pritaikyta įprastinei priežiūrai, t.y. veją reguliariai pjauti traktorine žoliapjove, ir perduota šios teritorijos nuolatiniams valdytojams.

AM Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojos L. Čaplikaitės teigimu, paaiškėjus, kaip sekasi naikinti Sosnovskio barščius parkų teritorijose, bus sprendžiama, kokius šių augalų naikinimo metodus efektyviausia taikyti visos šalies mastu.

Kauniečiai kovos su barščiais rezultatus jau pastebi

Kovoti su Sosnovskio barščiais bando ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo specialistai. Juolab kad šie invaziniai augalai iš šalia esančių privačių valdų veržiasi ir į paties sodo teritoriją. Kauniečių mokslininkų rekomendacijomis antri metai sėkmingai naudojasi ir Kauno miesto savivaldybė. Šios savivaldybės administracijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pasakoja, kad kauniečiai yra bene pirmieji šalyje, numatę konkretų finansavimą Sosnovskio barščiams naikinti iš savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.

„Ši programa finansuojama lėšomis, gaunamomis iš įmonių mokesčio už aplinkos taršą. Tokius fondus turi visos savivaldybės. Pinigai šiuo atveju turi būti naudojami aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Mes kaip prioritetą išskyrėme Sosnovskio barščių, kurie tikrai nepuošė Laikinosios sostinės veido, naikinimą. Ir tai vyksta gana sklan­džiai“, - pasakoja R. Savickienė.

Pasak pašnekovės, Kauno savivaldybės administracija yra pasirašiusi sutartį su viešojo konkurso laimėtoja – UAB „Irgita“. Darbai atliekami bendradarbiaujant su VDU Kauno botanikos sodu.

„Įsitikinome, kad efektyviausias būdas kovoti su Sosnovskio barščiais – naikinti jų šaknis. Tačiau arti reikia net 50-60 cm gyliu. Tarkime, šlaituose tai sunkiai įmanoma. Specialistai taip pat siūlo dengti barštynus polietileno plėvele, bet valstybinėje žemėje šiuos apdangalus sunku prižiūrėti. Taigi belieka purkšti arba šienauti. Pastebėjome, kad purškimas herbicidais yra efektyvesnis būdas negu dažnas šienavimas, nes augalai atželia žemesni, bet ima greitai brandinti naujas sėklas“, - savo patirtimi dalijasi Kauno savivaldybės administracijos Gam­tos apsaugos skyriaus vedėja R. Savickienė. Tačiau, pasak jos, pasiekti galutinį efektą įmanoma tik vienu atveju – jei Sosnovskio barščiai bus visuotinai naikinami visoje šalyje ir „nevaikščios“ iš apleistų sklypų į sutvarkytus.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vyriausybė pritarė „Pieno tyrimų“ pertvarkai (3)

Vyriausybė trečiadienį pritarė pieno tyrimus atliekančios valstybės įmonės „ Pieno tyrimai...

Padidėjo rapsų supirkimo kainos

Antroje balandžio pusėje pašarinių miežių ir ankštinių augalų grūdų supirkimo kainos...

Vyriausybė spręs, ar atšaukti dėl liūčių paskelbtą ekstremalią situaciją (3)

Vyriausybė šią savaitę spręs, ar atšaukti ekstremalią situaciją, pernai spalį paskelbtą...

Įstatymo pataisos neleis vėluoti atsiskaitymams už žemės ūkio produkciją

Seimas pradėjo svarstyti žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pristatytas Atsiskaitymo už...

Baltijos šalys ir Lenkija pasirašo deklaraciją dėl išmokų žemdirbiams suvienodinimo (15)

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai antradienį Rygoje ketina pasirašyti...

Top naujienos

Juozaitis įspėja apie artėjančią emigracijos bangą ir siūlo mokyklose pradėti karinį mokymą (37)

Prezidento posto siekiantis filosofas, politikas ir rašytojas Arvydas Juozaitis teigia, kad vidaus...

Kilkaus nužudymo byloje – netikėtas posūkis: Baltrūnui, jo žmonai bei draugui panaikinti įtarimai (88)

Ketvirtadienį Aivaro Kilkaus nužudymo byloje įvyko permainos – Laurynui Baltrūnui, Daivai...

Lukašenka siunčia žinią JAV: štai čia maža nepasirodys, Maskvai ir Minskui teks reaguoti (51)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad jo šaliai drauge su Rusija būtina...

Dakare rankas susilaužęs Bardauskas deda tašką motociklininko karjeroje

Šiurpūs sužalojimai, gausybė metalinių įtvarų ir kol kas nė vienos nakties, per kurią bent...

Karolinos Toleikytės mamos atvira išpažintis apie dukrą: kai ji praeidavo, vyrai netekdavo žado, o merginos piktai nužvelgdavo (112)

Tik mamos supras, ką reiškia vieną dieną savo mergaitei dar pinti kasas, o kitą – matyti ją...

Mylimajai Kenijoje pasipiršęs Mantas Katleris – apie kelionės „užkulisius“: Aistė tik per plauką nerado žiedo (5)

Atostogas Kenijoje komikas, internetinės laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ vedėjas Mantas...

Rezonansinėje kyšininkavimo byloje – pokyčiai: į laisvę paleisti trys teisėjai ir vienas advokatas (403)

Rezonansinėje kyšininkavimo byloje į laisvę paleisti trys teisėjai ir vienas advokatas,...

Išmaišęs pasaulį grįžo į Palangą: čia mes turime tai, apie ką net nesusimąstome (36)

Susikrauti lagaminą ir išvykti gyventi į kitą šalį net nemokant vietinės kalbos, nežinant, ką...

Šarūnas Marčiulionis – valstiečių sąraše į Europos Parlamentą? papildyta (325)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienio popietę patvirtins visą kandidatų...

Statybos sostinės širdyje atvėrė žaizdą: darbus apskundę gyventojai papuolė į keistą situaciją (92)

„Lietuvoje siaučia nevaldoma architektų „mafija“, taip teigė į DELFI kreipęsi vieno...