Ruduo džiugina daržo, sodo ir miško gėrybėmis. Pamiškes nutūpę lengvieji automobiliai, į miškus traukia vietiniai gyventojai ir gryno oro bei grybų išsiilgę miestelėnai. Kokie Lietuvos regionai grybingiausi, kokius grybus rinkti, kokių vengti ir kaip elgtis apsinuodijus, pavyzdžiui, žalsvąja musmire?
© Shutterstock nuotr.

Grybingiausi Lietuvos kampeliai

Gausiausiai grybai dera pietryčių Lietuvoje: Labanoro, Rūdininkų, Pabradės, Šimonių giriose, Kazlų Rūdos miškuose. Taip pat Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Biržų, Alytaus, Jurbarko, Plungės, Tauragės rajonų miškuose. Grybų paplitimas ir derlingumas nevienodas. Nelygu, koks miškas. Daugiausia grybų dygsta vidutinio drėgnumo spygliuočių miškuose. Ypač eglynuose ir pušynuose, kuriuose dangui mojuoja ir vienas kitas ąžuolas ar beržas. Užpelkėjusiuose miškuose – grybų mažiau.

Tiesa, dailių voveraičių, šilbaravykių ar net raudonviršių neretai galima aptikti ir miestų parkuose ar pakelėse. Tačiau nereikėtų jais susigundyti. Nors grybai atrodo gražūs ir sveiki, tačiau yra labiau užteršti negu augantys miškuose.

Kas lemia grybų augimą

Grybai ir grybavimo ypatumai
© Shutterstock nuotr.

Mikologai nustatė, kad grybų gausai įtaką daro žmonių lankymasis miške. Atlikti tyrimai parodė, kad aktyvaus poilsio zonose, kur lankosi itin daug praeivių, grybai nyksta.

Kitas įdomus dalykas – grybų augimą lemia ne tik drėgmė ir šiluma, bet ir Mėnulio fazės. Jau nuo seno žinoma, kad baravykai geriausiai auga, kai danguje boluoja jaunas Mėnulis. Pasak mikologų, sunku moksliškai patvirtinti arba paneigti šį reiškinį. Stojus Mėnulio jaunačiai, pastebime iš žemės išlindusius grybus. Tačiau augti jie pradeda anksčiau, veikiausiai esant pilnačiai. Kodėl? Grybams augti reikalingas vanduo. Pilnatis išjudina gruntinius vandenis ir tikriausiai taip skatina grybų augimą.

Ar grybai nėra radioaktyvūs?

Grybautojams dažnai kelia nerimą klausimas, ar grybai nėra radioaktyvūs. Lietuvos radiacinės saugos centro žiniomis, nors po Černobylio avarijos, užteršusios Lietuvos teritoriją radioaktyviomis medžiagomis, praėjo daugiau kaip trisdešimt metų, miškų paklotės viršutiniuose sluoksniuose vis dar aptinkama ilgaamžių teršalų – radionuklidų. Tačiau, palyginti su kai kuriomis Skandinavijos šalių, Vokietijos ir Lenkijos teritorijomis, mūsų šalies miškų tarša radionuklidais yra gerokai mažesnė.

Pasak to paties Radiacinės saugos centro specialistų, grybų užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis tiriamas kasmet. Tyrimams naudojami grybai iš įvairių Lietuvos miškų. Jau ištirti grybai iš Labanoro girios, taip pat Tauragės, Jurbarko, Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės bei kai kurių kitų savivaldybių teritorijose esančių miškų.

Įvairios grybų rūšys skirtingai kaupia radionuklidus. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad mažiausiai radioaktyviųjų medžiagų yra voveraitėse. Raudonviršiuose, baravykuose, ūmėdėse, kazlėkuose, pilkosiose meškutėse, raukšlėtuosiuose gudukuose tarša neviršija grybams leistino radionuklidų kiekio. Taigi grybaukite drąsiai!

Kaip rinkti grybus?

Mikologas profesorius Ernestas Kutorga patikino, kad nuo rugpjūčio vidurio prasidėjo grybų gausa džiuginantis periodas. Jeigu išsilaikys panašūs orai, miško gėrybėmis galėsime džiaugtis dar gerą mėnesį.

E. Kutorga pataria, kaip užsiveisti grybų ir savo sode. Grybų liekanas reikia paberti po medžiais, užberti plonu žemės sluoksniu ir... po metų kitų džiaugtis toje vietoje sudygusiais baravykais ar lepšiais.

Kokie grybai dera, nusistovėjus lietingiems orams? Pasak profesoriaus, drėgmę mėgsta rudakepuriai baravykai, pušinės ir eglinės rudmėsės, žaliuokės.

Kaip teisingai rinkti grybus? Geriau juos rauti, pjauti ar nusukti? Mikologas tikina, kad didelio skirtumo nėra. Be abejo, geriau grybą nupjauti arčiau pamatinio kamieno arba rankomis išsukti iš dirvožemio: taip mažiau pažeidžiama dirva. Į klausimą, ar galima palaižyti grybą, norint įsitikinti, ar jis nėra kartus, profesorius atsakė, kad toks grybo „patikrinimo“ būdas nėra patikimas, nes, pavyzdžiui, nuodingosios musmirės yra... saldžios.

Kuo grybai naudingi

Šiose miško gėrybėse gausu mineralinių medžiagų ir angliavandenių. Juose yra visų amino rūgščių, geležies, mangano, cinko, vario. Taip pat daug B grupės vitaminų, fermentų bei organinių rūgščių. Pagal savo cheminę sudėtį ir baltymų kiekį grybai artimi mėsai, o pagal angliavandenių ir mineralinių medžiagų kiekį prilygsta daržovėms ir vaisiams. Grybuose gausu vitaminų ir mikroelementų, būtinų medžiagų apykaitai. Juose daug ląstelienos, kuri beveik neįsisavinama, tačiau skatina žarnyno peristaltiką ir padeda pašalinti iš organizmo kai kurias kenksmingas medžiagas.

Be to, grybai turi ir vaistinių savybių. Štai baravykai naudojami nušalimams gydyti, o juose esanti amino rūgštis lecitinas trukdo kauptis organizme blogajam cholesteroliui. Pievagrybiai mažina cukraus kiekį kraujyje, o didžiajame kukurdvelkyje ir kai kuriuose kituose grybuose rasta antibiotikų.

Beje, patartina rinkti tik jaunus grybus: jie yra maistingesni. Kita svarbi detalė – grybo kepurėlė vertingesnė už kotą.

Grybuose yra apie 85–95 proc. vandens, taip pat baltymų, mineralinių medžiagų. Todėl jie lengvai pažeidžiami pelėsių, juose esančių lervų ir bakterijų. Grybų „laimikio“ negalima ilgai laikyti. Patartina kuo skubiau sutvarkyti ir išvirti.

Grybai ir iš jų paruošti patiekalai nerekomenduojami žmonėms, sergantiems lėtinėmis kepenų, žarnyno, skrandžio ar inkstų ligomis, taip pat vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Grybai – sunkai virškinamas produktas, todėl nereikėtų jų persivalgyti.

Nuodingi grybai

Grybai ir grybavimo ypatumai
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje auga apie 400 rūšių valgomųjų grybų. Tačiau maistui vartojama tik apie 100 rūšių, kiti grybai – menkaverčiai. Daugiau nei 100 rūšių yra nuodingos, o 20–30 – netgi labai pavojingos žmogaus gyvybei. Svarbu išmokti atpažinti grybus ir jokiu būdu nekrauti pintinėn nepažįstamo, sukirmijusio ar seno grybo.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro edukologės Vidos Dubinskienės, žmonės gali apsinuodyti ir valgomaisiais grybais. Todėl nepatariama rinkti senų, ištižusių, sukirmijusių ar šalnų pakąstų grybų. Juose, yrant riebalams ir baltymams, susidaro nuodingosios medžiagos. Tokios pačios, kurios susidaro gendant žuviai ar mėsai.

Edukologė perspėja, kad nuodingiausias Lietuvoje augantis grybas – musmirė. Ypač – žalsvoji. Savo išvaizda ji primena žalsvąją ūmėdę. Kartais netgi pievagrybį. Todėl labai svarbu gerai skirti grybus.

Musmirės poveikis organizmui priklauso nuo suvalgyto kiekio. Nuodams patekus į kraują, žmogus pradeda prakaituoti, viduriuoti, vemti, atsiranda aštrūs skrandžio skausmai, jam svaigsta galva, susilpnėja pulsas, šąla galūnės. Musmirė nuodija kepenis ir visą virškinamąjį traktą bei naikina raudonuosius kraujo kūnelius. Beje, apsinuodijimo požymiai gali pasireikšti po kelių valandų, tačiau kartais – tik po paros ar net kelių. Todėl kyla pavojus žmogaus gyvybei. Laiku nesuteikus pagalbos žmogus gali mirti.

Svarbiausia – skubiai išvemti

V. Dubinskienė teigia, jog yra du apsinuodijimo grybais atvejai: pirmuoju – žmogus, suvalgęs nuodingų grybų, sunegaluoja jau po pusvalandžio, kitas atvejis – sveikata pablogėja, praėjus parai ar dar ilgesniam laiko. Pastaruoju atveju gydymas yra sunkesnis. Gresia kepenų ir inkstų komplikacijos ar net mirtis.

Apsinuodijus grybais, pirmiausia reikia pasistengti maistą išvemti. Tik prieš tai jokiu būdu negalima gerti vandens! Tuomet nuodingosios medžiagos pateks į žarnyną. Tik išvėmus maistą, galima išgerti 1–2 litrus šilto vandens, kruopų nuoviro, skysto kisieliaus ar stiprios bruknių lapų arbatos. V. Dubinskienė tikina, kad negalima laukti, kol negalavimai praeis savaime. Vežant nukentėjusįjį į ligoninę, būtina pasiimti ir parodyti gydytojui grybų (ar iš jų pagaminto patiekalo), kuriais, manoma, žmogus apsinuodijo.

Grybų kainos

Pasak grybų supirkėjų, už kilogramą voveraičių mokama iki 13 Lt, už kilogramą baravykų – 12 Lt. Tačiau turgavietėse kainos kiek kitokios. Štai Kauno stoties turguje nedidelio voveraičių indelio kaina apie 10 Lt, o už kilogramą baravykų prašoma 35–45 Lt. Palei Jurbarką grybų kainos keliais litais mažesnės.

Perspėjimai grybautojams

Negrybaukite paplentėse, pakelėse, prie geležinkelių. Čia augantys grybai sukaupia žymiai daugiau teršalų negu augantys miške.

Švariai nuvalykite žemėtą grybo kotą: žemėje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų.

Valgykite tik švariai nuplautus, gerai išvirtus, marinuotus ar sūdytus grybus. Antraip gresia susirgti botulizmu.

Vėlyvą rudenį nerinkite šalnų pakąstų grybų. Juose kaupiasi nuodingosios medžiagos – amidai.

Paruoštus grybus ir jų patiekalus suvartokite tą pačią dieną, o šaldytuve laikykite ne ilgiau kaip 48 valandas.

Grybus virkite ar kepkite ant silpnos ugnies uždaruose emaliuotuose induose ne ilgiau kaip 20–30 minučių. Ruošiant ilgiau, grybai sukietėja, sunkiau virškinami, sumažėja jų maistinė vertė.

Grybams virti netinka metaliniai ir cinkuoti indai, nes gali išsiskirti nuodingų medžiagų. Verdami aliumininiuose induose, grybai patamsėja.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gailius: ŽŪM pavaldžios įstaigos keliami reikalavimai sukuria papildomą biurokratinę naštą (6)

Parlamentaras Vitalijus Gailius kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską ,...

Apgirtusi kiaulė terorizavo kaimo šunis (121)

Neeilinis nutikimas antradienį įvyko Surviliškio seniūnijos Sirutiškio kaime. Čia iš tvarto...

Prezidentės patarėjas: Bėronto paskyrimas kompromituoja (7)

Sprendimas antrai kadencijai skirti teisėsaugos tyrime specialiojo liudytojo statusą turintį...

Prezidentūra pasigenda žemės įsigijimo saugiklių kontrolės (13)

Prezidentės patarėjas sako pasigendantis žemės įsigijimo saugiklių kontrolės. Pasak Mindaugo...

Pertvarkant urėdijas darbo neteks apie 300 žmonių (78)

Dėl Aplinkos ministerijos organizuojamos valstybinių miškų urėdijų pertvarkos miškotvarkos...

Top naujienos

Neįtikėtina po jūrą blaškomo lenko istorija: gelbėtojai tikina nematę nieko panašaus (61)

Gruodžio 25 d. Indijos vandenyne išgelbėtas nelaimėlis keliautojas iš Lenkijos, kelis mėnesius...

Valstybės tarnautojų laukia neramūs metai: rengiami pokyčiai užkabins dešimtis tūkstančių (352)

Į Seimą keliauja valstybės tarnybos pertvarka, paliesianti dešimtis tūkstančių dabartinių...

Orai: plūstelėjus – 19 laipsnių šalčiui žiema staiga persigalvos (9)

Savaitės pradžia šalyje bus šalta, naktimis vietomis temperatūra kris iki –19 laipsnių....

JAV Europoje žarstysis pinigais: kam atiteks šimtai milijonų dolerių? (845)

Baltijos šalims iš kitų metų biudžeto jau skyrusios 100 milijonų dolerių, JAV skirs antra tiek...

Su Ballais vargstantis Šeškus: visa komanda išsibalansavusi (39)

LaMelo ir LiAngelo Ballai surengė rezultatyvų pasirodymą ir pelnė trečdalį Prienų-Birštono...

Po Naujųjų užsukusi į vaistinę tų pačių vaistų, liko nemaloniai nustebinta (66)

Nors „mažėja vaistų kainos“, skamba gražiai, vis dėl to, naudą pajuto ne visi. Kai kurias...

Pagaliau po šeimyninės dramos prabilo ir Oksana: pagalvojau, gyvenimas eina į priekį (853)

Sekmadienį Jasaičių namus supurtė skandalas – Simas Jasaitis už grubius veiksmus buvo...

Sabonis ir „Pacers“ svečiuose sugebėjo parklupdyti galingą San Antonijaus klubą

NBA pirmenybėse skambią pergalę iškovojo Indianos „Pacers“ (25-20) krepšininkai, svečiuose...

Rezultatyvus brolių Ballų pasirodymas nublanko prieš „Pieno žvaigždžių“ rekordą (64)

LiAngelo ir LaMelo Ballai atsidarė savo sąskaitas „Betsafe– LKL “ pirmenybėse. Rezultatyviai...

Neįprasčiausios pasaulio oro linijos gundo masažais ir apsinuoginusiomis stiuardesėmis (4)

Civilinės aviacijos sektorius – vienas labiausiai kerinčių pasaulyje. Paslaugų kokybė verslo ir...