Tėvai kadaise Sovietų Sąjungoje garsėjo kaip gėlininkai, bijūnų ir kitų lauko gėlių selekcininkai. Jie sukaupė didžiulę 3500 skirtingų augalų kolekciją, tėvui mirus ja ėmė rūpintis Vladimiras. Dalį gyvenimo dirbęs dailininku, dabar jis tęsia tėvų pradėtą gėlininkystės verslą. Šia veikla užsiima ir jo dukra su žentu, netgi anūkai. Brolis, chemijos mokslų daktaras, taip pat domisi gėlininkyste. Sesuo, dailininkė, sukūrusi šeimą Peterburge, irgi negali gyventi be gėlių. O senutė Vladimiro mama, gyvenanti su juo, vis dar yra pati svarbiausia patarėja. Kiekvienu namuose atsiradusiu nauju augalu Vladimiras pirmiausia pasidžiaugia su ja. Šviesaus atminimo Vladimiro žmona, drauge dirbusi 20 metų, vyrą yra švelniai apibūdinusi: „Alkoholiką galima išgydyti, o gėlininko – ne.“
Žavisi gėle, kurios dar neturi
Vladimiro mėgstama gėlė yra ta, kurios tuo metu ieško. „Daina be galo: išgirdau, pamačiau ir būtinai turėsiu“, – tikina jis. Panorėjęs įsigyti kokį nors retą augalą, po metų turi ne vieną, o gal 50 įvairiausių veislių. Tuomet susižavi kuo nors kitu. Netraukia tik trumpaamžės vasarinės gėlės. Ypatingi Vladimirui yra medžiai – tarkime, ąžuolai: „Našlaitės ne man, man reikia ąžuolo, ginkmedžio arba štai tokio Drakono medžio (Dracaena draco), kuris veši mano žiemos sode.“
Miegamajame – mėgstamiausias augalas
Gėlininko namai, atrodo, turėtų skendėti gėlėse. Iš tiesų čia jų nedaug, tačiau visi augalai išskirtiniai, kiekviename kambaryje – po vieną ar vos kelis, išdėstytus priešais langus per visą sieną.
Namas su sklypu sostinėje, netoli Gerosios Vilties gatvės, kur Vladimiras užaugo, ilgainiui buvo apsuptas naujų daugiaaukščių namų ir gamtos vaikas čia pasijuto lyg šuliny.
Projektuodamas naują originalų vienaukštį namą, gėlininkas pirmiausia mąstė apie augalus. Savo mėgstamiausiam buteliniam medžiui (Brachichton rupestris), kurį per 35 metus suformavo kaip kambarinį bonsą, jis tyčia numatė įstiklintą nišą.
Svetainėje veši unikalus gražuolis margalapis Velnio stuburas (Pedilanthus tithymaloides variegatus), net 500 metų juka, storalapis Zamioculcas. Tai sukulentinis augalas, pas mus kažkodėl pakrikštytas pinigų medžiu. Pasak Vladimiro, tai tiesiog pardavėjų išmonė. Tiesa, kinai vis dėlto pataria medelį sodinti į varinį vazoną, o šį įstatyti į varinį dubenį, kad girdėtųsi byrantys pinigai.
Gėles keičia be gailesčio
Tamsiuoju žiemos periodu Vladimiras namus pagražina žydinčiomis orchidėjomis. Jų vazonėlius sustato į krepšį. Kai peržydi, be gailesčio perkelia į šiltnamį.
Pasak gėlininko, visas pasaulis taip elgiasi: nužydėjo gėlė – išmetė, nusipirko kitą. Tik mes nuo močiučių laikų fikusus auginame, gailime išmesti. Kas kita – labai reti, ypatingi augalai, tampantys lyg šeimos nariais.
Vladimiras mielai namus puošia ir skintomis gėlėmis, tik nemėgsta rožių, gvazdikų. Pasak jo, šios gėlės tapo pramoninės, taigi banalios. Šiuo metu svetainėje ant stalo skleidžiasi forsitijų žiedai. Beje, geltona – jo mėgstamiausia. Namų interjere taip pat vyrauja gelsvai ruda spalva.
Supranta gėlių kaprizus
Retas atvejis, kad nunyktų Vladimiro prižiūrimas augalas. Jei parsivežtas koks nors retas egzempliorius žūsta, po metų vėl tokį įsigyja – kol pagaliau susidraugauja visiems laikams. Daugiau vargti tenka su lauko augalais, mat mūsų klimato sąlygomis sunku kaprizingesnį augalą prisijaukinti.
Atostogaudamas Pietų šalyse Vladimiras pirmiausia apžiūri sodus, parkus. Retai kada aptinka nepažįstamą augalą. Tokį fotografuoja iš visų pusių, o grįžęs suranda apie jį literatūros (beje, turi nuostabią biblioteką), – nelieka nė vienos neįmintos mįslės.
Žaliasis langas
Pasak gėlių specialisto, namuose sunkoka augalams sudaryti labai geras sąlygas. Žiemą jiems per šilta ir per sausa, vasarą, ypač jei langai į pietus, augalams gali būti per karšta. Geriausia, žinoma, jei yra galimybė įsirengti žiemos sodą.
Projektuodamas namą (su langais į pietryčius), Vladimiras įsivaizdavo, kaip sėdės savo svetainėje ir pro vidinį langą žvelgs į žiemos sode žaliuojančius augalus. Taip šiandien ir yra. Tas langas tarsi paveikslas, kuriame – didžiausias Vladimiro turtas, žiemos sodas. Tai mėgstamiausia vieta, kur jis gali pabūti vienas: atsigerti arbatos, pamąstyti, parūkyti (augalai jam atleidžia šią nuodėmę).
Kaktusų pievelė
Žiemos sode augalai sugrupuoti atskiromis salelėmis, jose sudarytos skirtingos sąlygos. Prie pat lango, šviesiausioje vietoje, susodinti kaktusai, agavos ir kiti sukulentai, arčiau sienos – aukštaūgis fikusas (Ficus binnendikij 'Amstel King') ir šeflera (Schefflera arboricola).
Vladimiras ypač mėgsta spygliuočius. Iš Amerikos kilusių kaktusų salelės centre stiepiasi didžiulis augalas iš Madagaskaro – Pachypodium.
Nors iš pirmo žvilgsnio augalai atrodo išdėlioti gana chaotiškai, komponuodamas šeimininkas paiso tam tikrų taisyklių: aukščiausi augalai sukaišioti centre ar tolimiausiame taške, kaktusai – vienoje krūvelėje, sukulentai – kitoje. Pasak Vladimiro, dar kaktusai gali būti grupuojami pagal formą, spyglių dydį bei spalvą.
Kai kuriems užtenka drėgno oro
Kitoje salelėje – prie sienos pakabinti epifitai. Tilandsija neturi šaknų, jai nereikia žemės – žaliasis kuokštelis puikiai jaučiasi įsitaisęs ant medžio, mitybinių medžiagų gaudamas iš drėgno oro. Pro mikroskopą galima matyti smulkius žvynelius, kaupiančius rasą, kuri smailiais lapeliais, išsidėsčiusiais piltuvėlio forma, patenka į augalo vidų.
Trečioje salelėje – jukos, agavos, alavijai. Centre – didžiulis vadinamasis Drakono medis iš Kanarų salos, augantis tūkstančius metų ir išsiskiriantis raudonomis sultimis – neva drakono krauju. Gėlininkas jį išaugino iš sėklos.
V.Eicher Lorka pataria kuriantiems žiemos sodą
• Projektuojant svarbu numatyti, kaip bus šildomos bei apšviečiamos patalpos, kokia bus oro kaita, vėdinimas, drėkinimas.
• 60–70 proc. žiemos sodo turi užimti augalai. Juos reikia sodinti į tinkamai paruoštą gruntą. (Verandoje sustatyti gėlių vazonėliai nėra žiemos sodas.)
• Sodinti išskirtinai vienos grupės augalus.
• Svarbu iš anksto nuspręsti, kokios grupės augalai bus auginami. Pvz., tropiniams augalams žiemą reikalinga iki 24 laipsnių, vasarą – iki 36 laipsnių aplinkos temperatūra. Oro drėgmė turi siekti net iki 80 proc.
• Subtropiniams augalams žiemą užtenka iki 14, vasarą – iki 25 laipsnių šilumos, o drėgmės reikia perpus mažiau nei tropiniams.
• Egzotiniams augalams – citrinoms, greipfrutams, apelsinams, mandarinams, laurams, oleandrams, kaktusams bei sukulentams – žiemą užtenka 5–10 laipsnių šilumos.
