Daug žadantis skelbimas
Pasirodo, ūkininko džiaugsmas – tikrai ne iš piršto laužtas. Prieš Velykas po Lietuvą jau keliavo skelbimai su daug žadančiu pavadinimu – „Ūkininkai galės tiesiogiai tiekti žalią pieną prekybos tinklams“. Ne mažiau viltingas ir tekstas „Kelių Lietuvos prekybos tinklų vadovai palankiai atsiliepė į Žemės ūkio ministerijos iniciatyvą pardavinėti parduotuvėse ūkininkų pagamintą ir tiesiogiai iš ūkių patiektą žalią pieną.
Žalias pienas prekybos tinklams galės būti tiekiamas iš tų pieno ūkių, kurie turės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą pieno produktų gamybai ūkiuose ir jų pardavimui“, – teigiama skelbime. Ir prekybos tinklų atstovai, su kuriais ūkininkai gali tartis dėl pieno pardavimo nurodyti.
„Kadangi turgeliai susilaukė labai didelio susidomėjimo, mes siūlysime pieno gamintojams už simbolinę kainą išsinuomoti plotą mūsų prekybos centruose ir patiems prekiauti savo produkciją. Manyčiau, tokia prekybos forma ūkininkams yra pati palankiausia. Žinoma, galime ir mes prekiauti iš ūkių tiekiamu pienu, bet tai pakankamai sudėtingas ir ilgas kelias. Esant produkcijos pertekliui, stambieji perdirbėjai nesuinteresuoti įsileisti į rinką pieno gamintojus, ūkininkų patiektas pienas tarp kitų tiekėjų produkcijos bus sunkiau pastebimas. Be to, prekybai pienu keliami labai dideli reikalavimai. Mūsų siūlomas būdas – aiškus, greitas ir konkretus. Jį pasirinkusiems ūkininkams belieka tik užtikrinti produkcijos kokybę“, - „Kontrastams“ tvirtino išplatintame skelbime nurodytas UAB „ Norfos mažmena“ atstovas Saulius Balkus.
„Mūsų prekybos tinklas palaiko iniciatyvą prekiauti tiesiogiai iš ūkių tiekiamu pienu, tačiau dar negalime pasakyti, kokia forma. Kol kas renkame informaciją, aiškinamės, kokia būtų tiesiogiai iš ūkių tiekiamo pieno pasiūla, kokie ūkininkų pageidavimai. Gal mūsų prekybos tinklai imsis pardavinėti pieną, gal suteiks ūkininkams plotą, kur jie patys galės pardavinėti savo produkciją. Viskas ūkininkų rankose“, – naują galimybę ūkininkams realizuoti savo produkciją pristato UAB „ Maksima Lt” atstovė spaudai Renata Saulytė ir paaiškina, kad, jei bus pasirinktas asortimentinis tiesiogiai iš ūkių tiekiamos produkcijos pardavimas, ūkininkams reikės išpildyti nemažus reikalavimus.
Griežti reikalavimai – saugus produktas
Kaip teigia Veterinarinės sanitarijos ir maisto skyriaus, Vyriausioji specialistė- valstybinė maisto produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė, dabar leidimus prekiauti tiesiogiai iš ūkio tiekiamu pienu leidimus turi tik tiesioginio pardavimo kvotą turintys ūkininkai. Parduodantieji pieną supirkimo punktuose, sumanę pardavinėti pieną prekybos tinkluose, privalės išsiimti leidimus. Dėl jų pieno gamintojams riekia kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos artimiausią teritorinį padalinį kartu su prašymu reikia pateikti ir prekybos tinklo sutikimą, kad jis prekiaus to ūkininko pagamintu pienu.
„Pienas yra itin jautrus produktas. Jis labai greitai genda ir turi išskirtinę savybę sugerti medžiagas, galinčias pasitaikyti visuose gamybos, transportavimo, laikymo bei pardavimo etapuose. Neretai tenka girdėti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimai tiesiogiai parduodamam pienui yra per daug griežti ir reikalaujantys daug dokumentų arba pieno ir gaminių tyrimų, o taip pat dėl itin trumpo tokių produktų vartojimo termino. Įsivaizduokim situaciją, kai leidžiama parduoti pieną ir gaminti iš jo produktus be jokių, net minimalių, reikalavimų. Ar tokius produktus norėtų valgyti patys gamintojai? Pradedantieji net nežinotų, kaip išvengti vieno ar kito pavojaus, o pasipylus nepagrįstiems kaltinimams, kad jų produktai nesaugūs, neturėtų net galimybės nuo jų apsisaugoti. Pienas ir jo gaminiai nėra tie produktai, kurie gali būti gaminami ir laikomi nesilaikant griežtų gamybos bei laikymo sąlygų“, – sako Veterinarinės sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė.
„Ūkininkai gali konkuruoti rinkoje tik tuomet, kai jų gaminys yra aukštos kokybės, nemasinės gamybos, nenormalizuotas, pasižymi išskirtinėmis skoninėmis savybėmis, forma, išvaizda, tokie gaminiai suteikia vartotojams pasitenkinimą ne tik skoniu, bet ir galimybę sugrįžti į vaikystės laikus bei išsaugoti senolių tradicijas bei receptus. Vartotojas sugrįš pas tą pardavėją, kuris bent porą kartų pardavė būtent tokius pat produktus pagal kokybę, išvaizdą, formą ir saugą. Tai įmanoma tik tuomet, kai gamintojas gamins stabilią produkciją, atlikdamas nuolat tuos pačius veiksmus, o būtent tą užtikrina visų gamybos procesų aprašymas. ES reikalavimai numato, kad už gaminamos produkcijos saugą ir kokybę atsako pats gamintojas. Šis teiginys yra klastingas, esant konkurencijai. Tuo atveju, jei gamintojas neturi apskaitos, neatlieka būtiniausių tyrimų, atsiradus ligos protrūkiui, jis nesugebės įrodyti savo nekaltumo ir bus priverstas atsakyti už vartotojų patirtą žalą sveikatai. Pieno ir jo gaminių pardavimas tiesiogiai vartotojams nėra naujas būdas, reikia prisiminti, kad ir griežtesnių gamybos bei pardavimo reikalavimų laikais buvo nustatyta nemažai ligų protrūkių, kurių priežastimi buvo būtent nesaugūs pieno produktai ir higienos sąlygų nesilaikymas. Vien tik per 2005 - 2007 metų laikotarpį buvo nustatyti 3 tokie protrūkiai, kurių priežastis buvo pieno produktai. Šių protrūkių metu susirgo 73 žmonės, 10 iš jų lopšelį lankančių vaikų. Sekant statistiką, kas antrais metais kartojasi ligos protrūkių banga kartojasi kas dveji metai. Tai įrodo, kad praradę budrumą, vėl tampame aukomis. 2008 m. susirgimų, kurių priežastimi būtų pieno produktai, nebuvo nustatyta. Tad vadovaujantis kasmetine statistika reikėtų tikėtis, kad šie metai nebus palankūs naujam ligos protrūkiui“, – tvirtina specialistė.
„Įvertinus didėjančius pieno gamintojų: atsakomybę, pareigingumą, gerėjančias pieno ūkiuose gamybos sąlygas, šiandien jau kalbama apie ūkyje pagaminto žalio pieno pardavimus stambiuose pieno centruose. Nepasitenkinimą kelia trumpas, 24 valandų, tinkamumo vartoti terminas. Gamintojai turi įvertinti savo galimybes: turintys tinkamas gamybos sąlygas ir galintys užtikrinti ilgesnį tinkamumo vartoti terminą gali ištirti savo ūkyje pagamintą pieną ir šį terminą pailginti, be to turėtų įvertinti ir vartotojų poreikius, suteikdami trečdalį tinkamumo vartoti termino pienui suvartoti. Tik ar reikia to siekti? Dėl tinkamumo vartoti termino, kaip ir dėl kitų rodiklių atitikimo atsakomybė priklauso gamintojui, tad laikant ilgai, net prie +4 - +6 0 C temperatūros, žalias pienas praranda savo savybes, blogėja jo kokybė bei sauga. Todėl reikia įvertinti visus už ir prieš“, – teigia Veterinarinės sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė.
Naujovė pareikalaus investicijų
„Prekiaujant ūkyje išpilstytu pienu prekybos centruose, gamintojas turės šiek tiek daugiau išlaidų, susijusių su pieno išpilstymu, ženklinimu bei pakavimo medžiagos įsigijimu, tačiau bus užtikrintas dėl pieno kokybės ir saugos. Supakuoto pieno pateikimas tiesiogiai vartotojui apsaugo jį ir nuo falsifikavimo atvejų. Norint tinkamomis sąlygomis transportuoti pieną būtina įsigyti, priklausomai nuo atstumo, transporto priemonę ar bent termoizoliuotą talpą pieno laikymo sąlygoms užtikrinti. Pakankamai didelės sąnaudos temperatūrinių režimų užtikrinimui pieno transportavimo metu. Pakankamai didelės išlaidos higieninių reikalavimų užtikrinimui gamybos proceso metu ( pieno išpilstymui). Pakavimo medžiagos turi būti pasirinktos tik tokios, kurias atidarius negalima būtų nepastebėti pažeistos pakuotės, – apie galimybę prekiauti tiesiogiai iš ūkių tiekiamu žaliu pienu kalba A.Greičiuvienė. – Antras variantas, kai gamintojui būtų suteikta teisė parduoti pieną nesufasuotą, pilstant į vienkartinę tarą pačioje prekybos vietoje. Vartotojui gali būti patogu nusipirkti norimą kiekį, bet, manau, šis privalumas yra vienintelis, prekiaujant tokiu būdu. Analizuojant kitą neigiamą tokios prekybos pusę, tenka pastebėti, kad ir gamintojai ir prekybos tinklai susidurs su begale problemų, tokių kaip: specialiai įrengta vieta su vandens įvadu, atsakomybė už tvarką, švarą, pilstant į pirkėjo tarą, pavojus dėl tokios taros švaros, pilstant į vienkartinę pakuotę reikalingos ir sąlygos tokios pakuotės laikymui, sudėtinga tinkamai laikytis higieninių reikalavimų tokiu būdu pilstant pieną: nėra užtikrinama pieno sauga, galimi pieno falsifikavimo atvejai. Žalias pienas yra jautrus ir riziką keliantis produktas ir reikalauja pakankamai griežtų sąlygų ne tik gamybai, bet ir prekybai. Perduodant pieno pardavimo teisę kitiems asmenims, atsiranda papildomos problemos.“
Kiek Lietuvoje ūkininkų, galinčių įgyvendinti šiuos reikalavimus? A.Greičiuvienės manymu, naujomis prekybos galimybėmis gali pasinaudoti ne mažiau šimto karvių turintys ūkininkai.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2009 m.balandžio 1 dieną Lietuvoje buvo 377 626 karvės, kurias laikė106 115 laikytojų. 1 – 2 karves laikė 80 956 ūkiai (100 097 karvės), 3 - 5 karves – 14 212 ūkių, 6 – 10 karvių – 5 782 ūkiai, 11 – 20 karvių– 2 869 ūkiai, 21 – 30 karvių – 964 ūkiai, 31 – 50 karvių – 715 ūkių, 51 – 100 karvių – 395 ūkiai, 101 – 150 karvių – 76 ūkiai, daugiau kaip 151 karvę laikė 146 ūkiai.
Tad, regis smulkiųjų pieno gamintojų viltys, kad jie savo finansinę padėtį pagerins tiesiogiai iš ūkio tiekdami žalią pieną prekybos tinklams, grįstos viešųjų ryšių akcija, kuriančia rūpestingo vado portretą.
Tiesa, ši akcija gali turėti ir teigiamą pusę. Norėdami prekiauti prekybos tinkluose smulkieji pieno gamintojai galbūt aktyviau bursis į kooperatyvus ir imsis pieno perdirbimo.
Kiekvienam savas darbas
„Suprantu ministrą. Jis ieško galimybių, kaip padėti ūkininkams, tačiau galimybė parduoti žalią pieną prekybos tinkluose – ne išeitis. Jei per parą išpilstysi 50 tonų, ką tas reiškia, kai gamini 40 tūkst. pieno? Be to, norint tiekti pieną prekybos tinklams, reikės jį išfasuoti. Tam teks įsigyti pieno išpilstymo liniją arba jį pilstyti rankomis. Jei pilstysi rankomis, kiek to pieno pripilstysi. Be to, net neaišku, kiek kas turi pieno. Neaišku, ir kokiomis sąlygomis prekybos tinklai tiesiogiai iš ūkių priims pieną. Duos litą, o perdirbėjai nuleis kainą, tik konkurenciją padidinsime, – svarsto Pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
„Kuo naudingi turgeliai? Žmogus, turgelyje nusipirkęs pieno, prekybos tinkluose jo nebeperka, taigi, tik konkurenciją didiname. Nieko nesakau, vienam kitam peno gamintojui tai naudingas dalykas, tačiau visos tos priemonės situacijos nekeičia. Kai ūkininkas dirba tūkstantį hektarų žemės, kada jam turguje stovėti? O jei samdysi žmogų, sumokėjęs atlyginimą ir visus mokesčius nedaug ką ir beuždirbsi. Aš galvoju, kad kiekvienas turime savo darbą dirbti. Norint užtikrinti pieno gamintojams stabilias pajamas, sumažinti perdirbėjų diktatą, būtina subalansuoti pasiūlą ir paklausą. Jei perteklinį pieną, kuris, perdirbėjų teigimu sudaro apie 50 proc. viso Lietuvoje pagaminto pieno, surinktume, perdirbtume ir išvežtume iš Lietuvos, situacija pieno sektoriuje ženkliai pasikeistų“, – sako asociacijos vadovas.
Pasak J.Vilionio, ir patys pieno gamintojai ryžtųsi kooperuotis ir statyti pieno perdirbimo įmonę, tačiau tai padaryti jie būtų pajėgūs tik tada, jei 50 proc. išlaidų būtų padengta iš ES paramos. Kol to nėra, pasak Pieno gamintojų asociacijos vadovo, ūkininkai perka pienovežius ir dairosi, kur jiems naudingiau pieną išvežti. „Šiandien pieno gamintojai surūšiuoti į kelias grupes. Vieniems vieną kainą, kitiems kitą kainą už pieną moką. Jei mes susikooperavę parduotume didelį kiekį pieno, galėtume gauti žymiai didesnę kainą ir daugiau uždirbti. O galimybė parduoti žalią pieną prekybos tinkluose – ne išsigelbėjimas“, – mano J.Vilionis.
Žinoma, neatmestinas variantas, kad kažkuris iš prekybininkų imsis „gelbėti“ ūkininkus ir įsteigs pieno perdirbimo įmonę be didesnių ir ilgalaikių įsipareigojimų pieno gamintojams. O gal to ir siekiama, juk rinkimai veja rinkimus.