Vasario vidurys – dar ne pavasaris
Laukai jau parodo vieną kitą ženklą, ko galima tikėtis. Agronomas Kęstutis Armonas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Biržų skyriaus pirmininkas, paklaustas apie ūkininkų nuotaikas, neslėpė, kad išties nelinksma situacija, ypač šiaurės rytų Lietuvos rajonuose. Kitur, apie Kėdainius, laukai gražesni, žalesni atrodo.
„Dar negalima sakyti, kad žiemkenčių laukus teks atsėti visus ir visur. Iš tolo žieminių kviečių laukai šiandien rudi, bet matyti žali kūgeliai, kvietrugiai vientisai žaliuoja. Tik rapsų kai kurie laukai puvėsiu iš tolo atsiduoda, jau nieko gero nebebus. Daryti išvadas dar ankstoka, manau, dar žiema nepasitraukė, bet ūkininkai ramūs dabar jau nesijaučia. Reikės daugiau darbo, daugiau bus išlaidų, daugiau įtampos ir skubėjimo, sunkesnis pavasaris laukia visų augalininkų, gali ir pievos nukentėti“, - sakė pašnekovas.
Kupiškio krašto ūkininkai, didesnių laukų šeimininkai, jau planuoja spartesnį, ekstremalų pavasario sėjos darbų ciklą, kai kur gali tekti atsėti pusę ar trečdalį žiemkenčių plotų, bet bus aišku, kurios žiemkenčių veislės ištvermingiausios, tinkančios besniegei žiemai.
Patyręs ūkininkas Jonas Pakalnis sakė iš daugiametės patirties žinantis, kad neverta karščiuotis, reikia palaukti. Nekantriausi ūkininkai jau ima pasėlių mėginius, sako, suželia, atsigauna, jis pats linkęs palaukti, kol natūraliai augmenija atsigaus laukuose. Dėl visa ko pasilikęs sau sėklos, jei teks atsėti, miežių daugiau dar turi.
„Su rapsais gali būti bėdos, aš savo laukuose žieminių neauginu, gruntiniai vandenys aukštai, rizikinga. Vietoj iššalusių žieminių tinka atsėti vasarinius rapsus, jei rudenį buvo patręšta, daug maitinti nebereikės, tik azoto pridėti, žinoma, dar prisidės sėklos vertė, sėjos darbus kartoti, išlaidos bus didesnės, nieko nepakeisi, taip būna su tais žemės darbais“, - sakė per pusšimtį metų savo agronomystės patirties įvairiausių pavasarių matęs J. Pakalnis.
Mokslininko požiūris
Biomedicinos mokslų daktaras Daivas Malinauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė išsamiau galintis komentuoti žiemkenčių būklės ypatumus vidurio Lietuvoje, nes prieš kelias dienas ūkininko Mindaugo Šemežio rapsų laukuose Devynduonių kaime, Kėdainių rajone, kaip tik buvo tikrinamas dirvožemio įšalas, ten atliekami 18 žieminių rapsų veislių tyrimai.
„Galime kalbėti apie prognozes, apytikslius skaičius. Visoje Lietuvoje šią žiemą gali būti iššalę vidutiniškai iki 80 proc. žieminių rapsų. Čia pasėlių išlikimui svarbūs du kriterijai: iki 14 dienų užsitęsę šalčiai be sniego, siekiantys 16 ir daugiau laipsnių, bei 50 cm gylio dirvos įšalas. Šie kritiniai faktoriai buvo“, - teigė pašnekovas.
Pasak D. Malinausko, daug geresnės prognozės apie žieminių kviečių ir kvietrugių peržiemojimą. Čia kritinės žiemojimo sąlygos susidaro, kai bent 20 dienų tęsiasi 14-20 laipsnių šalčiai be sniego, tokių išbandymų pasėliai nepatyrė, kai kur buvo storesnis sniego sluoksnis, o dar svarbu ir dirvų struktūra, rudens sėjos terminai, sėjos gylis. Gali būti išretėję pasėliai, kai kur pasiekti ir 15-20 proc.
„Šiaurės rytų Lietuvos rajonuose beveik visai nebuvo sniego, daug kur molingos dirvos, grumstai, ten pasėlių išretėjimo rodikliai gali siekti 20-40 proc. Bet optimizmo teikia kiti faktoriai: pernykštis derlius buvo labai kokybiškas, sėkla gera, grūdai geros brandos, sukaupę daug maisto medžiagų. Jeigu laiku, tinkamai pasėta tvarkinga sėkla, pamaitinta, toks pasėlis yra stiprus, turi atsilaikyti prieš gamtos išbandymus. Kviečiai, kvietrugiai ūkininkams tikrai neturėtų kelti didelio nerimo. Dar pažiūrėsime, ką vasaris, kovas dovanos laukams“, - optimistiška viltimi trumpą žiemkenčių laukų apžvalgą baigė biomedicinos mokslų daktaras D. Malinauskas.
