Sudėtingas įrenginys
Kalbos apie Sigito nagingumą, pomėgį kurti ir gyvenime pritaikyti naujausias technologijas jau seniai sklando po visą apylinkę. Teko girdėti ir apie ypatingą jo meilę šildymo katilams, o tai, kad ūkininko namuose sukonstruotas stebuklingas katilas, įsitikinau vos tik atvykęs į svečius.
Pirmiausia nusprendęs apžiūrėti namus šildantį katilą jau sukau namo rūsio link, tačiau buvau šeimininko sustabdytas. „Katilinė įrengta ūkiniame pastate, o į namą šiluma tiekiama požemine trasa, kurios ilgis kiek daugiau nei 25 metrai“, - pirmą kartą nustebino Sigitas.
Antrą kartą labai nustebau garaže išvydęs palei sieną sumontuotą itin keistos išvaizdos šildymo katilą, kurio nežinodamas katilu tikrai nebūčiau pavadinęs. Tačiau Sigitui pradėjus kantriai aiškinti šio įrenginio veikimo principą galvoje šiek tiek prašviesėjo ir viskas sustojo į savo vietas. Pats katilas yra sudarytas iš dviejų degimo kamerų. Vienoje jų gaminamos degiosios dujos, o kitoje jos dega. „Abiejų kamerų vidus išlietas korundu. Tai aukštoms temperatūroms atsparus mineralas. Antroje kameroje, kurią aš vadinu reaktoriumi, temperatūra pakyla iki 900-1100 laipsnių Celsijaus ir susidaro agresyviosios dujos, o šamotas tokios „įtampos“ neatlaiko, todėl teko rinktis korundą“, - aiškino šeimininkas.
Prie katilo yra prijungtas vadinamasis „tunelis“. Jame baigia degti dujos, o jis pats tarnauja kaip termoakumuliatorius, nes jame kaupiama šiluma. Per „tunelį“ karštis keliauja į šilumokaitį, kuriame kaitinamas šildymo sistemos vanduo. Jis, beje, cirkuliuoja ir aplink reaktorių bei „tunelį“. Toliau yra sumontuotas pelenų gaudytuvas, nes namo šeimininkas tausoja aplinką ir neleidžia kietosioms dalelėms patekti į atmosferą. Pelenų gaudytuve sumontuotas dar vienas orinis šilumokaitis, iš kurio šiltas oras tiekiamas į už sienos įrengtą vištidę.
Pigus kuras
Rudenį, atvėsus orams, namo šeimininkas užkuria katilą. „Pirmą kartą užkuriant katilą sunaudoju 4-5 pliauskas, štai iš kur atsiranda tie trys litai, kuriuos kainuoja visas šildymo sezonas. Vėliau katilas yra kūrenamas tik grūdų valomosiomis atliekomis. Deginu piktžolių sėklas, grūdų daleles, pelus. Anksčiau mano ir brolio ūkyje susidariusias grūdų valymo atliekas veždavome į sąvartyną ir už jų priėmimą sumokėdavome, o dabar jomis šildomės namus“, - pasakojo S. Giknius.
Virš garažo, kuriame įrengta katilinė, esančioje palėpėje supilami pelai. Šeimininkui maždaug kas ketvirtą dieną reikia užlipti į viršų ir pripilti bunkerį šio pigaus kuro. Beje, per sezoną dideliam namui apšildyti reikalingos maždaug dvi traktorinės priekabos grūdų valymo atliekų. Tokio nedidelio kiekio kuro reikia todėl, kad katilas per valandą kūrenasi tik maždaug 10-12 minučių. Katilo ir ventiliatorių darbas automatizuotas, juos valdo specialus temperatūrinis valdiklis ir laiko relė. „Kai katile temperatūra nukrinta keliais laipsniais, automatiškai įsijungia ventiliatorius, kuris atnaujina degimo procesą, trunkantį apie 5 minutes. Temperatūrai pakilus, ventiliatorius išsijungia. Šis procesas per valandą kartojasi maždaug du kartus, todėl išeina, kad per valandą katilas kūrenasi 10-12 minučių“, - kuo toliau, tuo labiau stebindamas kalbėjo ūkininkas. Beje, Sigitas teigė, jog į namą tiekiamo vandens temperatūra būna 60-90 laipsnių.
Nedaug rūpesčių keliančio katilo viduje sumontuotas reaktorius sukasi aplink savo ašį, tai sudaro galimybę išvalyti iš pakuros pelenus. Nors tai gana lengvas darbas, tačiau būtent dėl pelenų Sigitas turi bent kartą per dieną užsukti į garažą. „Šią problemą taip pat ketinu pašalinti, jau penkioliktą kartą perdarydamas šį katilą. Turiu idėjų, kaip rekonstruoti šildymo įrenginį, kad pelenai iš katilo būtų pašalinami automatiškai“, - dėstė nagingas vyras.
Sėkla – lyg atominė bomba
Mintis pačiam pasigaminti šildymo katilą pagal profesiją metalo tekintojo galvoje ėmė kirbėti beveik prieš 30 metų, kai Vainotiškėse buvo statomas nuosavas namas. „Tuo metu parduotuvėse buvo tik „KČM“ katilai, kuriuos buvo labai patogu eksploatuoti ir šildė jie tik kaminus“, - prisiminė Sigitas. Sužinojęs, kad tuomečio Statybos ir architektūros instituto laboratorijoje atliekami šildymo katilų tyrimai bei eksperimentai, jaunas vyras ten nuvyko ir susipažinęs su gabių specialistų darbais bei mintimis prie katilų pasiliko visam gyvenimui. „Vieni žmonės žvejoja, kiti – medžioja, treti skambina gitara, o aš bandau suvaldyti ugnį, išspausti iš jos kuo daugiau naudos. Šildymo katilai yra mano hobis, tikrasis pašaukimas“, - kalbėjo šeštąjį dešimtmetį perkopęs vyras. Jis patikino, kad tai gana brangus pomėgis, nes vienetinių įrenginių gamyba anaiptol nėra pigi.
Tik jam vienam suprantamas siekis paprastą balandos sėklą supilti į 600 laipsnių temperatūros aplinką, kur ji lyg maža atominė bomba sprogsta išskirdama didelį kiekį degiųjų dujų. Tik jis vienas negali taikytis su situacija, kai ta pati balandos sėkla patenka į 200 laipsnių temperatūrą ir susmilkusi nieko nesukuria. Tuomet kieme net prisvilusiais blynais nekvepia, kaip būna, kai grūdų valymo atliekos dega itin aukštoje temperatūroje.
Viena vertus atrodytų, kad pigaus namų šildymo idėjos įgyvendinimui reikia tiek nedaug – tik auginti apie 200 ha javų ir turėti nuosavą grūdų valomąją, tačiau kita vertus, tik pabendravęs su šio unikalaus kūrinio autoriumi supranti, kad ne viskas taip paprasta, kaip daugeliui gali pasirodyti.
