Ekologinio ūkio savininkas pateko į nemalonę

ly­taus ra­jo­no Aly­taus se­niū­ni­jos Kar­kly­nų kai­mo ūki­nin­kas Ge­di­mi­nas Kruš­na į Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos ne­ma­lo­nę pa­te­ko ko­vo vi­du­ry­je.

Tar­ny­bai bu­vo pra­neš­ta, kad gal­vi­jai pras­tai še­ria­mi, brai­džio­ja po gi­lų pur­vy­ną. Žmo­nės pik­ti­no­si to­kia ne­pri­ežiū­ra. Nuo ta­da G. Kruš­na nuo­lat kon­tro­liuo­ja­mas ne tik šios tar­ny­bos, bet ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio sky­riaus spe­cia­lis­tų.

Pa­ša­rų Kar­kly­nų ūki­nin­kas par­si­ga­be­no iš kai­my­ni­nių ra­jo­nų ūki­nin­kų, pa­va­sa­ris jau pra­džio­vi­no gal­vi­jų už­tva­ro pur­vy­ną. Ta­čiau dar li­kę vie­tų, ku­rio­se gy­vu­liai stip­riai įklimps­ta. Už­tva­re pra­džio­vin­ta že­mė tiek duo­bė­ta, kad gal­vi­jams sun­ku vaikš­čio­ti.

Ūkininkas skubėjo elektriniu piemeniu užtverti girdyklos, kad prie jos esančiame purvyne neklimptų gyvuliai.

Bau­da ir griež­ti įspė­ji­mai

Ko­vo vi­du­ry­je, kai Aly­taus vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba ga­vo skun­dą dėl Kar­kly­nų kai­mo ūki­nin­ko G. Kruš­nos pras­tai pri­žiū­ri­mų gal­vi­jų, ap­si­lan­kius te­ko iš­vys­ti iš tie­sų grau­džią pa­dė­tį. Mė­si­niai gal­vi­jai už­tva­re brai­džio­jo po pur­vy­ną, sun­kiai ra­do sau­są vie­tą at­si­gul­ti, bu­vo pras­tai pa­šer­ti, o ūki­nin­kas skun­dė­si, kad su­ge­do trak­to­rius ir ne­tu­ri kuo par­si­vež­ti pa­ša­rų.

Tar­ny­bos spe­cia­lis­tai G. Kruš­ną įpa­rei­go­jo kuo sku­biau gy­vu­lius per­kel­ti į kiek įma­no­ma sau­ses­nę vie­tą, nes mė­si­niai gal­vi­jai žemai oro tem­pe­ra­tū­rai pa­kan­tūs, tik svar­bu, kad tu­rė­tų ės­ti, at­si­ger­ti ir pa­sto­gę nuo dar­ga­nų. Ka­dan­gi ūki­nin­kas ne­tu­rė­jo kuo šer­ti, tar­ny­bos nu­ro­dy­mu bu­vo pri­vers­tas pa­ša­rų ieš­ko­ti pas ki­tus ūki­nin­kus.

Kar­kly­nų ūki­nin­kas tar­ny­bai ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio sky­riui pa­tei­kė prie­mo­nių pla­ną, kaip ren­gia­si gy­vu­lius iš­šer­ti iki ga­nia­vos. Nuo ta­da G. Kruš­na nuo­lat kon­tro­liuo­ja­mas ir Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos, ir Že­mės ūkio sky­riaus spe­cia­lis­tų.

Ūki­nin­kas sa­ko pa­ša­rų at­si­ve­žan­tis iš Prie­nų, Va­rė­nos ra­jo­nų ūki­nin­kų. Ar juos per­ka, ar žmo­nės ati­duo­da, G. Kruš­na pra­šė ge­riau ne­klaus­ti – neva, tai ko­mer­ci­nė pa­slap­tis.

Kad Kar­kly­nų kai­mo ūki­nin­kas šian­dien pa­ša­rų tu­ri – fak­tas.

Jis įvyk­dė ir Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tų nu­ro­dy­mą gal­vi­jus iš­gin­ti iš že­mės dir­bi­mo pa­dar­gų te­ri­to­ri­jos, nes čia ant su­tre­šu­sių len­tų bu­vo su­si­ra­dę sau­ses­nę vie­tą, o nu­li­pę nuo jų ga­lė­jo su­si­ža­lo­ti įkliu­vę tarp pa­dar­gų. Už­tva­re iš pur­vy­no ir mėš­ly­no jie bu­vo iš­gin­ti, nu­va­ry­ti ant kal­ve­lės, kad pa­ės­tų ir at­si­gul­tų sau­ses­nė­je vie­to­je.

Pa­sto­gių gy­vu­liams pa­si­slėp­ti nuo dar­ga­nų yra, ta­čiau dėl pur­vy­no jos ne vi­siems bu­vo leng­vai pa­sie­kia­mos.

G. Kruš­nos ūky­je iš­lie­sė­ju­sių gy­vu­lių ne­pa­ste­bė­ta, jiems tik sti­go vie­tos sau­sai at­si­gul­ti, tąkart ir pašarų. Nuo skun­do ga­vi­mo per ke­lias die­nas kri­to pen­ki šio ūki­nin­ko gal­vi­jai – dvi te­ly­čios ir trys ver­še­liai. Ne iš ba­do, o pri­spaus­ti ki­tų gal­vi­jų, ti­kė­ti­na, ieš­ko­ju­sių sau­ses­nės vie­tos.

Tad dėl gy­vu­lių ne­pri­ežiū­ros G.Kruš­na ne­iš­ven­gė Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos bau­dos.

Va­do­vau­jan­tis Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­su, Kar­kly­nų ūki­nin­kui skir­ta 73 eu­rų bau­da, ku­rią jis jau su­mo­kė­jo.

Ka­dan­gi G.Kruš­na ir jo sū­nus Eval­das yra re­gist­ra­vę eko­lo­gi­nius gy­vu­li­nin­kys­tės ūkius, jų lai­ko­mais gal­vi­jais su­si­do­mė­jo šiuos ūkius re­gist­ruo­jan­ti ir kon­tro­liuo­jan­ti Kau­ne vei­kian­ti vie­šo­ji įstai­ga „Eko­ag­ros“.

Jos Ser­ti­fi­ka­vi­mo sky­riaus va­do­vo Ti­mo Tru­bi­los tei­gi­mu, dėl ne­tvar­kin­gų lau­ko aikš­te­lių, ku­rio­se lai­ko­mi gy­vu­liai, to­kių pat pa­sto­gių, o tai ne­ati­tin­ka eko­lo­gi­niams ūkiams ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų, ko­vo vi­du­ry­je abu ūki­nin­kai bu­vo griež­tai įspė­ti ir įpa­rei­go­ti per 30 die­nų pa­ge­rin­ti gal­vi­jų lai­ky­mo są­ly­gas, kad ati­tik­tų eko­lo­gi­nės ga­my­bos rei­ka­la­vi­mus.

Gy­vu­lių ne­sku­ba­ma ma­žin­ti

Dar ko­vo vi­du­ry­je dau­giau kaip du de­šimt­me­čius Kar­kly­nuo­se ūki­nin­kau­jan­tis G. Kruš­na kal­bė­jo apie gal­vi­jų ma­ži­ni­mą ūky­je. Tai jam re­ko­men­da­vo ir ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tai. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad gy­vu­lių ūky­je ne­ma­žė­ja. G. Kruš­na lai­ko 90 gal­vi­jų, iš jų per 20 kar­vių, sū­nus Eval­das – 20 gal­vi­jų.

Kaip anks­čiau, taip ir da­bar Ge­di­mi­nas sa­ko­si jau su­si­ta­ręs dėl gal­vi­jų par­da­vi­mo: „Su­pran­tu, kad rei­kia ma­žin­ti, gal da­bar pa­vyks, anks­čiau bu­vo eu­ro­pi­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai, ne­ga­lė­jau par­duo­ti. Ge­gu­žės 5-ąją jau gal­vo­ja­me iš­gin­ti, ne­be­rei­kės vež­tis pa­ša­rų, ir gy­vu­liams lau­kuo­se bus ki­tos są­ly­gos.“

Nors pa­va­sa­ris jau šiek tiek pra­džio­vi­no že­mę, sau­siau ir Kar­kly­nų ūki­nin­ko gal­vi­jų ap­tva­re, ta­čiau pra­džio­vin­to­je že­mė­je vie­to­mis to­kios gi­lios duo­bės, kad gy­vu­liams sun­ku nu­ei­ti iki pa­duo­tų pa­ša­rų ar įreng­tų gir­dyk­lų.

Vie­to­mis į pur­vy­ną ir mėš­ly­ną gal­vi­jai su­smin­ga ir ne­įsten­gia pa­tys at­si­sto­ti. Taip at­si­ti­ko ir va­kar, kai lan­kė­mės G.Kruš­nos ūky­je. Du gal­vi­jai, at­ėję at­si­ger­ti prie van­dens tal­pyk­los, čia tie­siog su­smi­go.

Ūki­nin­kas puo­lė trauk­ti gal­vi­jų, jie ban­dė sto­tis ir vėl smu­ko.

Kar­kly­niš­kis aiš­ki­no, kad taip at­si­ti­ko tik da­bar. Sun­ku tuo pa­ti­kė­ti, nes gal­vi­jai nuo­lat ei­na į šią vie­tą at­si­ger­ti.

Ūki­nin­kas po pas­ta­ro­jo įvy­kio sku­bė­jo elek­tri­niu pie­me­niu už­tver­ti gir­dyk­los, kad gy­vu­liai prie jos ne­pa­tek­tų, ei­tų ger­ti į ki­tas tam įreng­tas vie­tas.

Vėl už­si­dir­bo bau­dą

Ka­dan­gi G. Kruš­nos ūkis nuo­lat kon­tro­liuo­ja­mas Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tų, pra­ėju­sią sa­vai­tę jis vėl už­si­dir­bo 115 eu­rų bau­dą.

Pa­gal ve­te­ri­na­ri­nius rei­ka­la­vi­mus at­si­ves­ti ver­še­liai tu­ri bū­ti pa­žen­klin­ti per sep­ty­nias die­nas. Kar­kly­nų kai­mo ūki­nin­kas to ne­pa­da­rė. Jis taip pat iš nau­jo ne­bu­vo pa­žen­kli­nęs gal­vi­jų, ku­rie bu­vo pa­me­tę įsa­gus.

Dvi­de­šim­ties ir dau­giau die­nų de­vy­nis ver­še­lius jis lai­ko gy­vu­liams ve­žio­ti skir­to­je prie­ka­bo­je. Kad jie bū­tų ap­sau­go­ti nuo lie­taus ir šal­to oro, prie­ka­ba iš vi­sų pu­sių už­deng­ta ten­tu.

Veis­li­nin­kys­tės ins­pek­to­riu­mi dir­bęs, dabar ekologinį gyvulinin­kystės ūkį turintis G.Kruš­na yra įgijęs zo­oin­ži­nie­riaus iš­si­la­vi­ni­mą.