„Kodėl taip yra? Tai naudinga galingai chemijos pramonei ir chemizuotiems ūkiams, juk šie keliasdešimt kartų ekonomiškesni už ekologinius. Be to, trūksta ekologiškumą palaikančio valdžios požiūrio“, – sako ekologinio šeimos ūkio savininkas.
Malūnininkai nesuinteresuoti
Baibokėlių kaime vienas dirbantis apie 40 ha žemės J. Klioris joje augina javus: rugius ir vasarinius miežius; ir ankštines kultūras: žirnių ir avižų mišinį.
Kad nenaudojant chemijos piktžolės neužgožtų pasėlių, prieš sėją laukas išakėjamas. Pasirenkamos ir specialios veislės: aukštaūgiai rugiai, kad užgožtų žolę, ankstyvi miežiai, kad sudygtų ir užaugtų greičiau nei piktžolės. Tankesni pasėliai taip pat padeda išlaikyti švaresnį lauką.
Per metus ūkininkas nuima apie 2–2,5 t/ha ekologiško derliaus.
„Tačiau iš ekologiškai užaugintų mano grūdų pagaminus kruopas jos tampa nebe ekologiškos“, – su doze ironijos sako ūkininkas. Pagal galiojančias normas, iš miežių gautos perlinės kruopos būtų ekologiškos, jei juos maltų ekologinio malūno sertifikatą turintis malūnas. Tačiau tokių Panevėžio rajone ir su žiburiu nerasi, nes malūnai, pasak J. Kliorio, yra visiškai nesuinteresuoti praeiti biurokratinio mechanizmo ratus ir krumpliaračius, kad tokį sertifikatą gautų.
Prieš kelias dienas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba J. Klioriui išdavė leidimą perlinėmis kruopomis prekiauti iš namų, turguose, mugėse, sveiko maisto parduotuvėse.
Be ūkininko košės - ne šventė
J. Kliorio ruginiai miltai labai paklausūs tarp Panevėžio miesto moterų, pastaruoju metu pamėgusių kepti naminę duoną.
„Sausai nuimtas grūdas su nepabudusiu gemalu turi energijos gerai iškelti tešlą“, – sako ūkininkas.
Giria ragavusieji ir J. Kliorio perlines kruopas – jų skonį ir aromatą. Vieni kruopų košę mėgsta virti su pienu, kiti – vandenyje ir patiekti su spirgučiais.
Ūkininkas perspėja, jog verdant perlinių kuopų košę reikia nepamiršti, kad užmerkus vieną saują kruopų išmirkusių bus jau trys.
Be J. Kliorio perlinių kruopų košės su spirgučiais neapsieina nė viena seniūnijoje organizuojama šventė: Sausio 13–oji, Vasario 16–oji, futbolo turnyrai, seminarai ar mokymai. Šios košės receptu ūkininkas sutiko pasidalyti ir su „Ūkininko patarėjo“ skaitytojais.
Perlinių kruopų košė su spirgučiais
Apie 30 porcijų reikia: 6 kg ekologiškų perlinių kruopų, 4–5 kg namie pasigamintų spirgučių.
Kruopas nuplauti, perrinkti, pamirkyti vandenyje, o užvirus vandenį nupilti. Tada kruopas užpilti švariu verdančiu vandeniu ir vėl virti nuolat pamaišant. Išvirusią košę sukrėsti į termosą ir uždaryti.
Iš kiaulienos šoninės paspirginti spirgučių ir juos užpilti ant košės. Termosą uždaryti. Po 2–3 val. košė garuose „subręsta“, suminkštėja. Galima valgyti, užgeriant žolelių arbata.
Pagalbininkų neranda
Savo ūkelyje J. Klioris triūsia vienas. Pats dirba savo traktoriumi. Tik kombainą su kombainininku samdo, nes mažame ūkyje pačiam turėti kombainą neapsimoka. Vienas ar du pagalbininkai ūkyje kartais tikrai praverstų. Tačiau tokių kaime rasti, pasak J. Kliorio, neįmanoma – nebent „juodiems“ darbams: ką nors pakelti, panešti, tačiau kruopštiems darbams – ne.
„Jeigu pagalbininko paprašysi į traktorių įpilti degalų, tai pildamas į baką 2–3 litus prapils pro
šalį – vieni nuostoliai“, – sako ekologinio ūkio savininkas.
Kartą J. Klioris pabandė paprašyti vienos moters pagalbos į popierinius maišelius supakuoti kruopų. Per dieną pagalbininkė sugebėjo suklijuoti tik 10 maišelių, o suplėšė 5. Daugiau ūkininkas šios moters paslaugų nebeprašė.
Darbščiam ūkininkui skaudu žiūrėti į skurstančius tinginius. Seniūno pavaduotojas pažįsta kiekvieną seniūnijos šeimą. Jis negali nesipiktinti matydamas, kaip septynis vaikus auginantys tėvai neturi užsiveisę nei sodo, nei menkiausio daržo. Net į šalia esantį mišką nenueina pagrybauti.
„Iš miesto autobusais atvažiuojančios 80–metės senutės prisigrybauja, o jaunos šeimos, gyvenančios už 300 metrų nuo miško, neturi namie nė grybo. Kam reikia? Tačiau kartą per mėnesį gavusios 2000 Lt pašalpą taksi nuvažiuoja į „Maximą“ apsipirkti“, – kasdien su mūsų visuomenės skauduliais susiduriantis valstybės tarnautojas neiškenčia apie juos neprabilęs.
Metų valdininkas - ekologinių idėjų puoselėtojas
Užpernai J. Klioris per rudeninę žemdirbių šventę paskelbtas „Metų valdininku“ už skleidžiamas ekologines idėjas ir tai, kad rajono „vaikai žino ekologiškų sulčių skonį“.
J. Kliorio, einančio ir Naujamiesčio seniūnijos seniūno pavaduotojo pareigas, iniciatyva Panevėžio rajone rengiami rašinių konkursai ekologine tema. Pasak
J. Kliorio, konkurso temą paskatino blogėjanti ekologinė situacija, priverčianti susimąstyti, kaip, kur ir kiek gyvensime.
Keldami aplinkosaugos problemas ir siūlydami jų sprendimo būdus, vertindami savo veiksmų įtaką gamtai ir jos svarbą mūsų visų gyvenimui, konkurse dalyvauja visi norintys rajono gyvento-
jai – nuo mažo iki seno.
„Juk viskas ir prasideda nuo susivokimo ir teisingo mąstymo“, – sako J. Klioris.
Naujamiesčio seniūnijos iniciatyva Panevėžio rajono savivaldybėje prieš trejus metus pradėta įgyvendinti unikali programa „Ekologiškai sveikas maistas vaikams“: darželinukams ir mokiniams gaminamas maistas bei spaudžiamos sultys iš ekologiškai išaugintų daržovių. Šiuo metu šią ekologinę programą įgyvendina keturios rajono švietimo ir ugdymo įstaigos.
