Kadangi ekologiškos sertifikuotos sėklos labai trūksta, Žemės ūkio ministerija ir jos įgaliotos institucijos kasmet priverstos išduoti leidimus ekologiniuose ūkiuose naudoti paprastą nebeicuotą sertifikuotą sėklą. Kai kurie ūkiai sėklos neperka, nes tenkinasi pačių pasiruošta, vadinamąja ūkine.
Nuo 2014 m. įsigalios naujas reikalavimas – ne rečiau kaip kartą per penkerius metus bus privaloma atnaujinti ekologiniuose ūkiuose naudojamą sėklą, t.y. reikės sėti sertifikuotą ir būtinai ekologišką (išskyrus daržoves) sėklą. Jeigu artimiausiais metais padėtis ekologinėje sėklininkystėje nepagerės, ekologiškai ūkininkaujantieji įvykdyti naujojo reikalavimo tikrai negalės dėl sėklos trūkumo rinkoje.
Kai nėra sertifikuotos, sėja ūkinę
Pagal šiuo metu galiojančias Ekologinio žemės ūkio taisykles, ekologiniuose ūkiuose galima sėti sertifikuotą ekologišką sėklą, kuri įsigyta iš šios srities ūkių; taip pat sertifikuotą, bet nebeicuotą cheminiais beicais sėklą, kuri užauginta ir paruošta įprastuose chemizuotuose ūkiuose bei sėklininkystės įmonėse, jeigu tam tikslui yra gautas Žemės ūkio ministerijos arba sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ leidimas. Be to, galima sėti savo ekologiniame ūkyje užaugintą ir pasiruoštą ūkinę sėklą.
Nuo ateinančių metų įsigalios dar griežtesnis reikalavimas – bus privaloma ne rečiau kaip kas penkerius metus atnaujinti sėklą, t.y. reikės sėti sertifikuotą ir, savaime aišku, ekologišką sėklą. Šis reikalavimas nebus taikomas tik daržovių sėkloms. Tad iki 2019 m. kiekviename ekologiniame ūkyje sėjama sėkla turės būti atnaujinta. Savaime suprantama, kad ekologiškos sertifikuotos sėklos poreikis gerokai išaugs. Iš kur jos žemdirbiai gaus, neaišku, nes sertifikuotos ekologiškos sėklos Lietuvoje labai trūksta. Nėra jos pertekliaus ir kitose ES šalyse.
Duomenų bazėje - trys tiekėjai
Kiek ir kokių ekologiškų sėklų Lietuvos rinkai paruošta, galima pamatyti sukurtoje internetinėje informacinėje sistemoje, kuri veikia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) tinklalapyje. Tačiau ūkininkai skundžiasi, kad šią duomenų bazę rasti sunku, nes ji giliai „paslėpta“ ir ne kiekvienas žino, kaip iki jos „nueiti“. Kita bėda, kad ne visi ūkininkai laiku praneša pasikeitusius duomenis dėl turimų sėklų kiekių. Todėl pasitikėti pateikiama informacija ne visiškai galima.
Pasak ŽŪIKVC specialistės Astos Ramaškevičienės, dabar ūkių, rinkai tiekiančių ekologišką sėklą ir pateikiančių apie ją duomenis, beliko vos trys. O prieš kelis metus jų dar buvo keliolika, nors ir tuomet realiai ekologišką sertifikuotą sėklą tiekdavo gal 4-5 ūkiai. Nieko nuostabaus, kad ekologine sėklininkyste užsiima tik tam pasiaukoję ūkininkai, nes auginti ekologiškai sėklas yra daug sunkiau negu taikant chemizuotas technologijas.
Pasak A. Ramaškevičienės, 2010 m. rinkai buvo pateikta 253 t ekologiškų sertifikuotų sėklų – tai didžiausias skaičius per pastaruosius metus. Šių metų pavasarį duomenų bazėje buvo nurodyta, kad paruošta 172 t ekologiškų sertifikuotų sėklų. Dar šiek tiek sėklų turėtų būti pateikta rudens sėjai. Tačiau palyginti su ekologiniais pasėlių plotais, minėti skaičiai atrodo labai menki. Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, 2012 m. buvo sertifikuota beveik 100 tūkst. ha varpinių ir ankštinių javų bei jų mišinių. Jeigu apytiksliai skaičiuotume, kad hektarui apsėti reikia 200 kg sėklų, minėtam plotui jų reikėtų 20 tūkst. tonų!
Išduoda tūkstančius leidimų
Taigi sertifikuota ekologiška sėkla sudaro 1 proc. visų ekologiniams pasėliams reikalingų apsėti sėklų. Kai ekologiškų sėklų nėra, ekologiniai ūkiai perka ir sėja įprastą, bet nebeicuotą sėklą. O tam reikalingi Žemės ūkio ministerijos arba „Ekoagros“ leidimai. Kasmet žemės ūkio ministrui tenka išleisti įsakymą, kokių rūšių augalų neekologiškas sėklas ekologiniai ūkiai gali įsigyti. O „Ekoagros“ darbuotojai kasmet priversti išrašyti šimtus leidimų dėl neekologiškų sėklų naudojimo. Vien 2012 m. įstaiga išdavė 1152 tokių leidimų.
Niekas nesuskaičiavo, kiek ekologinių pasėlių apsėjama pačiame ūkyje paruošta vadinama ūkine sėkla. Toks pasirinkimas, aišku, nerodo ekologiniuose ūkiuose taikomos aukštos žemdirbystės kultūros, nes iš ūkinės sėklos itin aukšto derliaus tikėtis neverta. O jeigu dar ir veislė nežinia kokia, tai rezultatai bus tikrai nedžiuginantys.
„Ekoagros“ duomeninis, pernai net 847 ekologiniuose ūkiuose, juos tikrinant, rasta neatitikčių dėl sėklų naudojimo. Iš jų net 119 ūkių taikyta griežta sankcija – iš tų laukų neleista realizuoti produkcijos. O tai reiškia, kad už tokius laukus ūkis galėjo gauti tik pusę numatytos išmokos (kita pusė mokama tik pateikus produkcijos realizavimo dokumentus).
Ar ekologiška sėkla turi pranašumų?
Galima pasakyti, kad ekologiškai sertifikuotai sėklai keliami dvigubi reikalavimai, palyginti su chemizuotuose ūkiuose užaugintąja ir paruoštąja. Ji turi atitikti ne tik bendruosius sertifikuotoms sėkloms taikomus reikalavimus, bet ir būti auginta pagal ekologiškas technologijas, t.y. sėkliniuose pasėliuose negalima naudoti cheminių apsaugos priemonių nuo ligų, kenkėjų ar piktžolių. Visi žemdirbiai žino, kaip sudėtinga ir sunku užauginti kokybišką sėklinę medžiagą, netgi jei pasėliai purškiami chemikalais. O pabandyk užauginti be jų! Yra ligų, tokių kaip kietosios kūlės, kurias sustabdo tik cheminiai beicai. Ekologinių ūkių savininkai patyrė didelių nuostolių augindami lubinus, nes visi pasėliai žuvo dėl su sėkla plintančios ligos – lubinų antraknozės. Todėl kai kurie specialistai bei žemdirbiai teigia, kad reikalavimas ekologiniams ūkiams skiriamą sėklinę medžiagą auginti tik ekologiškai yra per griežtas.
Kyla diskusijų ir dėl ekologiškos sėklos pranašumų prieš chemizuotą. Mat sėkloje, užaugintoje iš nuo ligų neapsaugotų pasėlių, slypi ne tik ligų pradai. Ji, manoma, būna mažiau gyvybinga. Kitaip tariant, vargu, ar ekologiškos sėklos kokybės atžvilgiu turi pranašumų, palyginti su chemizuotomis.
„Reikalavimus ekologinei sėklininkystei vertinčiau labiau kaip tam tikrą žemės ūkio politiką. Biologiniu požiūriu žvelgiant yra kitaip: niekas neįrodė, kad pasėjus beicuotą sėklą užauga „beicuotas“ derlius“, - teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorius, Lietuvos sėklininkystės asociacijos vadovas dr. Vytautas Ruzgas.
Pasigenda veislių tinkamumo ekologiniams ūkiams tyrimų
Ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai pasigenda veislių, tinkamų būtent šios srities žemdirbystei, pasirinkimo. Didelė problema yra ta, kad praktiškai niekas netiria veislių tinkamumo ekologinei gamybai.
Tiesa, kai kurios mokslo įstaigos yra epizodiškai (pagal gautus mokslinių tyrimų užsakymus ar kokius nors ES remiamus projektus) yra tyrinėjusios kai kurias veisles. Tačiau to tikrai nepakanka, nes selekcija nestovi vietoje, kasmet selekcininkai sukuria naujų veislių, jos siūlomos rinkai vietoj senesnių. Todėl tirti veislių tinkamumą ekologinei žemdirbystei reikėtų nuolat.
Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekologinio centro vadovas dr. Juozas Pekarskas pasakoja, kad kartu su kitais kolegomis mokslininkais anksčiau tyrė kelias kviečių veisles dėl jų tinkamumo ekologiniams ūkiams. Bet dabar daugelio tų veislių jau nėra Nacionaliniame augalų veislių sąraše. O šiuolaikinės intensyviam auginimui pritaikytos veislės, pasak dr. J. Pekarsko, visai netinka ekologinei žemdirbystei.
„Puiki veislė intensyvioje gamyboje visai netinka ekologinėje. Tarp dabartinių veislių nėra tokių, kurios atitiktų visus ekologiškų technologijų reikalavimus“, - sako dr. J. Pekarskas.
Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos kasmet atlieka net kelių šimtų naujų veislių, kurias selekcininkai nori įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, ūkinio vertingumo tyrimus. Tačiau kokių nors specialių tyrimų dėl jų tinkamumo būtent ekologiniams ūkiams neatliekama.
Pasak VAT Augalų veislių skyriaus vedėjos Sigitos Juciuvienės, augalų veislių tyrimų skyriuose tiriant veisles taikomos intensyvios chemizuotos technologijos. O norint nustatyti veislių tinkamumą ekologiniams ūkiams jas reikėtų tyrinėti, taikant ekologiškas technologijas. Tam, pasak
S. Juciuvienės, reikėtų papildomų lėšų ir darbo jėgos. Tačiau ir vienų, ir kitų VAT neturi. Kitaip sakant, tarnyba nėra pasirengusi minėtiems tyrimams.
Ko tikėtis ateityje
Kadangi reikalavimai dėl ekologiškos sėklos naudojimo ekologiniuose ūkiuose griežtės, šios srities sėklininkystę bus bandoma skatinti per paramą, skiriamą ekologiniams ūkiams. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovės Nedos Jakubauskienės, naujuoju 2014-2020 metų Kaimo plėtros programos laikotarpiu išmokos ekologiniams ūkiams už pasėlius bus diferencijuojamos, nelygu ūkio pobūdis: sėklininkystės ūkiams planuojama skirti didesnes išmokas negu įprastiems ekologinės augalininkystės ūkiams. Tiesa, kol kas dar neįvardijama tikslių išmokų dydžių.
Žvelgiant į ateitį tikimasi, kad ekologinę sėklininkystę vystyti turėtų paskatinti bendras ekologinės gamybos augimas. Tik aišku, jeigu didės paklausa ekologiškiems produktams, kitaip sakant, ekologinio ūkininkavimo plėtra ir jeigu ši žemės ūkio sritis bus adekvačiai skatinama bei remiama. Tačiau ir šiuo atveju garantijų nėra.
„Jeigu gamyba paremta subsidijavimu, jos ateitis tokia, kiek bus skirta subsidijų“, - sako dr.
V. Ruzgas.
