Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) specialisto Henriko Germanavičiaus, šalyje yra mažai ekologinės sėklininkystės ūkių, jiems suskaičiuoti užtektų rankų pirštų ir dar atliktų. Taip esą todėl, kad dauginamosios medžiagos tiekėjams yra keliami labai dideli reikalavimai, kurie, veikiausiai, ir atgraso nuo noro verstis ekologine sėklininkyste.
Visus fizinius ir juridinius asmenis, tiekiančius augalų dauginamąją medžiagą į rinką, atestuoja Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Selekcininkai, jų įgalioti atstovai ar veislės palaikytojai, kaip ir tie, kurie turi teisę dauginti tam tikros veislės sėklas, ir norintys tiekti ją į rinką, pirmiausia turi pateikti prašymą, kurio formą tvirtina Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos viršininkas.
Reikia ūkininko ūkio arba įmonės įregistravimo pažymėjimo kopijos, privalu nurodyti, kokias sėklas ir kiek jų tieksi rinkai, kur realizuosi. Būtinas dokumentas, įrodantis, kad tiekėjas atitinka nustatytus reikalavimus. Taip pat būtina fitosanitarinio registro pažymėjimo kopija, rekomenduojama pateikti Lietuvos sėklininkystės, verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ arba ŽŪR rekomendaciją. „Kai prašymas su šiais dokumentais patenka į Valstybinę sėklų ir gūdų tarnybą, jos viršininko įsakymu būna sudaroma komisija, kuri vietoje patikrina, ar pareiškėjas gali būti ekologiškų sėklų tiekėjas“, – kalbėjo H.Germanavičius.
Griežti reikalavimai
H.Germanavičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad susidomėjusiems ekologine sėklininkyste pirmiausia vertėtų pagalvoti, ar turės tinkamas gamybines ir sandėliavimo patalpas. Joms taip pat keliami labai griežti reikalavimai. Neparodysi, kad ekologiškas sėklas laikai bendro sandėlio kamputyje ar garaže. Ekologinei sėklininkystei naudojama technika bei įranga turi tikti rinkai skirtoms sėkloms dauginti, auginti, paruošti, pakuoti. Ypač griežta tokių sėklų dokumentų apskaita. „Ji turi būti tvarkoma taip, kad būtų galima atsekti kiekvienos siuntos tiekimo rinkai eigą, o tie dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip 3 metus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kelias tapti sėklų tiekėju yra ilgas ir sudėtingas, bet atgalios – gana trumpas. Jei tiekėjas daugiau kaip du metus netiekia dauginamosios medžiagos, jis tiesiog išbraukiamas iš tiekėjų sąrašų“, – aiškino ŽŪR specialistas.
H.Germanavičius siūlė ir paprastesnį ekologinės sėklininkystės kelią – tapti tarpininku, t. y. savo ekologiniame lauke auginti licencijuotos sėklininkystės įmonės produkciją. Tokia praktika esą sėkmingai pasinaudojęs ir Raseinių ekologinės žemdirbystės kooperatyvas, vadovaujamas Mariaus Čekavičiaus. „Tačiau dėl didelės nomenklatūros ir pernelyg išpūstų reikalavimų šalyje ekologinės sėklininkystės kaip ir nėra“, – patvirtino kelmiškių ūkininkų išsakytas mintis M.Čekavičius.
Dilgėlės taip pat ekologiškos
H.Germanavičius priminė, kad ir dilgėlė turi būti išauginta ekologiniame lauke. „Tiesiog reikia palikti lauke plotelį ir jame užsiauginti dilgėlių“, – siūlė jis. „O kaip tuomet bus su geros agrarinės būklės priežiūra? Ar nenubaus, kad mūsų pasėliuose keros piktžolės?“ – teiravosi ūkininkai. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Tik ūkininkai pasidalijo patirtimi, kaip kiečiams nustelbus pasėlį piktžolės sėkmingai buvo parduotos kaip ekologiškos vaistažolės. „Kažin, o jei aš taip savo rugius rugiagėlėmis apleisčiau? Juk rugiagėlės irgi vaistažolės“, – pasvarstė kitas.
Išnaudoti ministro įsakymą
Žemdirbiai turėtų išnaudoti šių metų vasario 29 dienos žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl leidimo naudoti neekologiškas sėklas“. Šis įsakymas leidžia ūkininkams naudoti ir savuose ūkiuose išaugintas sėklas: „Nesant rinkoje norimos veislės ir kategorijos ekologiškų sėklų, leidžiama naudoti įprastines, kurios yra sertifikuotos.“ Tik jokiu būdu šios sėk¬los negali būti beicuotos. Leidimai naudoti ekologiškas sėklas išduodami pavasario sėjai nuo einamųjų metų pradžios iki sėjos pabaigos, o žiemkenčių sėjai – nuo liepos 1 d. iki sėjos pabaigos. Ministras patvirtino ir sėklų, kurias ekologiniai ūkiai gali naudoti be atskiro sertifikavimo įstaigos leidimo, sąrašą.
Specialisto komentaras
Tomas Demikis, „Ekoagros“ kokybės vadovas:
Turime pripažinti, jog ekologinė sėklininkystė kelią skinasi sunkiai. Tai lemia keletas priežasčių. Viena jų – ekologinę sėklą išauginti nėra lengva. Jai keliami griežti reikalavimai. Be to, žmonėms trūksta investicijų, nes elitinė sėkla yra brangi. Trūksta ir žinių.
Tačiau, nors ir mažais žingsneliais, einame į priekį. Šiandien džiaugiamės, kad atsirado įmonė, kuri yra pasirengusi pirkti ekologiniuose ūkininkų ūkiuose išaugintą sėklą ir toliau ja rūpintis. Tačiau dalis sėklos vėl iškeliaus į užsienį, kur už ją gerokai brangiau mokama. Nemanau, kad reikėtų supaprastinti reikalavimus ekologinės sėklininkystės ūkiams, nes tai yra elitinė sėkla ir ji turi būti itin kokybiška.
Ekologinei sėklininkystei matau neblogas perspektyvas. Pavyzdžiui, jei duomenų bazėje jau yra tos rūšies ekologiškos sėklos, ekologinių ūkių šeimininkai tik ją privalo pirkti. Taigi rinka beveik garantuota. Be to, ekologiška sėkla yra daug brangesnė, ji labai paklausi užsienyje. Būtina pastebėti, jog Žemės ūkio ministerija pasisako už ekologinės sėklininkystės skatinimą.
