Ekologine uogininkyste nusivylę ūkininkai svarsto galimybes grįžti prie chemizuotų ūkių. Prieš kokį dešimtmetį į juodųjų serbentų auginimą persimetę žemdirbiai tikėjosi gerų ir greitų pajamų. Tačiau kritusios uogų kainos ir neprognozuojama rinka sutirpdė uogų augintojų gretas.

Vieni išarė serbentynus, kiti modernizuoja ir stiprina ūkius. Specialistai atvirauja, kad pramoninę uogininkystę, be kita ko, susilpnino ekologinės išmokos.


Uogos suviliojo žemdirbius

Panevėžio krašto ūkininkas Arvydas Banelis vienas pirmųjų rajone susigundė auginti juoduosius serbentus. Jo dirbamos žemės yra mažiau našios, tad alternatyvi žemdirbystė, kurią prieš dešimtmetį aktyviai propagavo Žemės ūkio ministerija, ūkininkui buvo patraukli.

Uogininkyste, kuriai buvo prognozuojamos geros perspektyvos, susiviliojo nemažai šalies žemdirbių. Juodųjų serbentų sodinukais buvo užsodinta apie 4 tūkst. hektarų. Už juos augintojams tuomet mokėjo 4 Lt/kg. Tačiau uogų kainoms pradėjus kristi, ūkininkai prarado entuziazmą pragyventi iš juodųjų serbentų.

Ne vienas jau užarė serbentynus ir vėl grįžo prie javų. Kiti tvirtina stovintys kryžkelėje ir svarstantis: atnaujinti serbentynus ar irgi juos užarti. Tačiau nemažai augintojų apsisprendę nesiblaškyti ir nesitraukti iš uogininkystės. Karsakiškio seniūnijoje ūkininkaujantis A.Banelis – vienas jų.

Modernizavo serbentų ūkį

„Su šeima nusprendėme uogų ūkio neatsisakyti. Daug į jį investuota, įgyta patirtis, tad nėra ko blaškytis“, – sakė A.Banelis. Ūkininkas dabar turi apie 70 ha uogynų – juodųjų ir raudonųjų serbentų, aronijų, aviečių. Anksčiau augino ir braškes. Pasak jo, serbentų auginimas mechanizuotas, rankų darbo prireikia tik žiemą genint uogakrūmius.

Uogų augintojas kitais metais planuoja pradėti atnaujinti jau senstantį serbentyną. Ketina rinktis kitokias juodųjų serbentų veisles. „Ne vienas suklydome pasirinkę ne visai mūsų klimato sąlygoms tinkamas veisles. Ieškosiu Lietuvoje, Lenkijoje išvestų veislių, vienos veislės sodinukais ketinu apsodinti po nedidelį plotą“, – aiškino uogininkas.

Uogų kainų nuosmukį atlaikęs ūkininkas viliasi, kad uogų paklausa turės būti. Pastaraisiais metais juodųjų serbentų rinka ir kainos atsigavo. Pernai už šviežias uogas mokėjo po 2,5 Lt/kg.

„Žmonės neįvertino, kad iš serbentynų greitai didelių pajamų negausi. Tai – ne javai. Uogų derlių jaunas serbentynas subrandina tik antraisiais metais, tačiau kombainas jų nuskinti dar negali, nes maži krūmai. O rankomis didelio ploto taip pat nenuskinsi. Tad pajamų galima tikėtis tik trečiaisiais metais“, – apie nuoseklumą uogininkystėje kalbėjo A.Banelis.

Pusę serbentyno užarė

Serbentų auginimu nusivylė Panevėžio rajono ūkininkas Petras Nevulis. Iš kažkada turėto 70 ha serbentyno beliko 30 hektarų. „Kol kas dar neapsisprendžiau dėl serbentų. Jeigu kainos bus geros, auginsiu. Jeigu kris, matyt, teks ir juos užarti“, – tvirtino dar gyvuojančio uogų augintojų kooperatyvo „Šilauogė“ vadovas.

Maždaug prieš devynerius metus įsteigtas kooperatyvas turėjo didelių užmojų. Kooperatyvo nariai iš įvairių šalies rajonų plėtė uogynų plotus, buvo pastatytas modernus uogų šaldytuvas. Dabar, pasak P.Nevulio, kooperatyve likę 30 uogų augintojų.

„Keletą metų kainos buvo mažos, ūkininkai apleido serbentynus. Pernai šviežias uogas pardavėme jau už 2 Lt/kg. Ir šiemet jau yra besidominčiųjų juodaisiais serbentais“, – sakė P.Nevulis. Ūkininkas apgailestavo, kad ne vienus metus serbentynams kenkė šalčiai. Tad augintojai ir dėl to neišvengė nuostolių.

Ekologiniai serbentynai skursta

Uogų augintojai tvirtino, kad jiems sunkiu metu išgyventi padėjo ekologinės ES išmokos. Dauguma jų yra sertifikavę ekologinius ūkius. Tačiau specialistai pastebi, kad ekologinių išmokų lazda turi du galus. Anot jų, solidžios subsidijos vieniems ūkiams pagelbėjo, tačiau kituose serbentynai pradėjo nykti. Ne paslaptis, kad kai kurie uogų augintojai nesivargindavo rūpintis uogakrūmiais ir nuimti uogų derlių, o siekdavo tik išmokų. Nuo kenkėjų cheminiais preparatais nepurškiami ir netręšiami serbentynai daug kur pradėjo skursti.

„Iš tikrųjų ekologiniai serbentynai skursta, nes nėra pakankamai ekologiškų priemonių jiems prižiūrėti. Derlius mažėja. Ne vienas asociacijos narys svarsto galimybes grįžti prie intensyvaus serbentų auginimo. Kol kas mus laiko ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai“, – tvirtino Pramoninių uogynų asociacijos pirmininkas, stambaus serbentyno Biržų rajone savininkas Adolfas Jasinevičius.

Pasak jo, serbentynus išarė 3–4 asociacijos nariai – tie, kuriems uogininkystė buvo pagalbinis verslas. „Specializuotiems uogininkystės ūkiams nėra kitos išeities – mes daug investavę, todėl turime dirbti toliau“, – aiškino per 100 ha juodųjų serbentų turintis A.Jasinevičius.


Kaina svyruoja

Ekologinių serbentynų savininkai tvirtino, kad kai kurie reikalavimai ekologiniams ūkiams yra neįveikiami. „Ar logiška nustatyti, kiek mažiausiai pajamų iš hektaro serbentyno privalai gauti. Juk kainos rinkoje labai svyruoja, o rinka gana nepastovi“, – reikalavimo iš vieno hektaro parduoti uogų už 2000 litų nesupranta A.Banelis.

Pasak A.Jasinevičiaus, ekologiniai serbentynai nėra derlingi. Gauti 1 t/ha, anot uogų augintojo, gana sudėtinga. O uogų kaina buvo nukritusi ir iki 0,40/kg. „Jeigu neišpildai sąlygų, pusės išmokų negauni. Tad uogininkams tikrai verta galvoti apie chemizuotus ūkius. Nebent būtų priimti kitokie sprendimai. Žemės ūkio ministerijos atstovai, regis, supranta mūsų situaciją. Pasižiūrėsime, ar bus imtasi veiksmų“, – samprotavo A.Jasinevičius.

Lietuviškos veislės tinka ekologiniams ūkiams


Tadeušas Šikšnianas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

Tie, kurie turi po kelis hektarus serbentynų, šūkauja, kad neturi kur dėti uogų. O tie, kurie turi didesnius plotus, turi šaldymo įrangą, dirba, parduoda uogas į užsienį. Štai 2006 metais niekas serbentynais nesirūpino, kitais metais šaldytos uogos kainavo po 5 Lt/kg. O juodųjų serbentų savikaina yra 1–1,5 Lt/kg. Ekologiniams ūkiams sudėtingiau, bet ūkininkai apsukriai verčiasi. Viena uogų augintoja serbentynus tręšė iš Vokietijos atsivežtais kiaulių šeriais, kitas ūkininkas iš Ukrainos atsiveža saulėgrąžų pelenų.


Neatsparūs ligoms ir kenkėjams pasirodė ūkininkų pasodinti škotiški serbentai. Geriau auga baltarusiškos veislės. Tie, kurie atnaujina serbentynus, gali pasirinkti lietuviškas veisles, kurių sąraše yra 12. Bent 10 iš jų tiktų ir ekologiniams ūkiams.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gailius: ŽŪM pavaldžios įstaigos keliami reikalavimai sukuria papildomą biurokratinę naštą (6)

Parlamentaras Vitalijus Gailius kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską ,...

Apgirtusi kiaulė terorizavo kaimo šunis (121)

Neeilinis nutikimas antradienį įvyko Surviliškio seniūnijos Sirutiškio kaime. Čia iš tvarto...

Prezidentės patarėjas: Bėronto paskyrimas kompromituoja (7)

Sprendimas antrai kadencijai skirti teisėsaugos tyrime specialiojo liudytojo statusą turintį...

Prezidentūra pasigenda žemės įsigijimo saugiklių kontrolės (13)

Prezidentės patarėjas sako pasigendantis žemės įsigijimo saugiklių kontrolės. Pasak Mindaugo...

Pertvarkant urėdijas darbo neteks apie 300 žmonių (78)

Dėl Aplinkos ministerijos organizuojamos valstybinių miškų urėdijų pertvarkos miškotvarkos...

Top naujienos

Baikerio Kilkaus nužudymu įtariamas Baltrūnas griebėsi naujos taktikos (350)

Prieš daugiau kaip tris mėnesius mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus tyčiniu nužudymu...

Gyvai / Lemtingasis 13-asis Dakaro etapas: lietuviai nesiruošia sudėti ginklų Vanagas turėjo techninių problemų (364)

Paprastai 13-asis Dakaro ralio etapas vadinamas lemtinguoju, mat jame sportininkai galutinai...

Papasakojo, kas Kaune dedasi vakarais: be dujų balionėlio į gatvę nekelia kojos (388)

„Apie 22 val. laukiau autobuso ir telefonu kalbėjau su drauge. Stotelėje sėdėjęs aiškiai...

Nesušalkite! 6 pozos, tinkamos seksui po antklode (33)

Neatsisakykite meilės žaidimų vien dėl to, kad kambaryje yra vėsu.

Gudaitis ir Kuzminskas solidžiai prisidėjo prie netikėtos pergalės Vitorijoje, CSKA paėmė „Panathinaikos“ tvirtovę (4)

Viena autsaiderių Milano „AX Armani“ (6/13) Eurolygoje iškovojo antrąją pergalę iš eilės....

Kaip buvo „taisoma“ nomenklatūrininkų sveikata (151)

Dažnas vyresnio amžiaus skaitytojas atsimena sovietmečiu sklidusius gandus apie tai, kad įtakingus...

Brolių Ballų vardu reklamuoja šakočius (50)

Kai buvo paskelbta, kad į Lietuvą atvyks krepšininkų Ballų šeima, netruko pasipilti prognozės,...

Jaunieji žalgiriečiai Eurolygos atrankoje latviams atseikėjo 107 taškus (4)

Eurolygos jaunimo atrankos turnyro A grupės antrose rungtynėse Kaune „Žalgirio“ dubleriai...

Šie specialistai taps aukso vertės (285)

Pastarąjį pusmetį įsibėgėjusios intensyvios diskusijos apie idėjas, kurios į Lietuvą...

Sugalvojo, kaip pagauti nesilaikančius kelio ženklo vairuotojus (49)

Kėdainiuose Didžiosios gatvės atkarpoje nuo Senosios gatvės iki Didžiosios Rinkos aikštės...