„20 tūkst. kiaulių yra tikrai daug ir toks atvejis rodo, kad tiek kiaulių laikyti vienoje vietoje yra neracionalu. Danai šitaip darydami rizikuoja ir taip vienas iš jų kompleksų nukentėjo. Aišku, nuostoliai tikrai bus nemaži“, - komentavo Lietuvos agrarinės ekonomikos Produktų rinkotyros skyriaus tyrėjas Albertas Gapšys.
Pasak jo, nuostoliai bendrovei gali siekti apie 4-5 mln. Lt. DELFI primena, kad bendrovė yra apsidraudusi.
„Tačiau vėl tą verslą išsukti yra sudėtinga, nes reikia apie poros metų, kol vėl galima tai padaryti, nes reikia utilizuoti, dezinfekuoti ir, aišku, prie tokios situacijos geriausia tam tikrą laiką išlaukti, kad būtų galima vėl kiaules auginti“, - sakė pašnekovas.
A. Gapšio teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra auginama daugiau nei 800 tūkst. kiaulių vienu metu. Per metus paskerdžiama ir išvežama iš fermų apie 1,3 mln. kiaulių.
„Panašiai 2011 m. buvo Jonavoje, kai įsisuko klasikinis kiaulių maras. Tuomet buvo nemaži nuostoliai, tik šiek tiek mažiau kiaulių buvo. Buferinėje zonoje ten buvo apie 8-9 tūkst. kiaulių“, - prisiminė pašnekovas.
Paklaustas, kokią įtaką įvykis „Idavang“ kiaulių komplekse gali turėti visam kiaulininkystės ūkiui Lietuvoje, A. Gapšys teigė: „Kiaulininkystės sektorių mes ir be to maro baigiame įveikti. Kaip buvo su linais, taip gali būti ir su kiaulininkyste, nes tai viena iš pagrindinių žemės ūkio šakų, kur mes nesugebame gyventojų aprūpinti kiauliena ir daugiau kaip pusę kiaulienos mes įsivežame iš Vokietijos, Belgijos, Lenkijos. Tai garbės Lietuvos žemės ūkiui nedaro“.
Tyrėjas priminė, kad prieš 20 metų Lietuva sugebėjo auginti apie 3 mln. kaiulių vienu metu, o dabar skaičius sumažėjęs daugiau nei tris kartus.
„Pirma problema būtų, tai prasidėjusi kova prieš kiaulių laikymą, kai žalieji vis teigė, kad kiaulininkyste užsiimti nėra populiaru, nes teršiama aplinka. Žinoma, negalima sakyti, kad kiaules auginame neteršdami, bet realiai žiūrint Lietuvai reikėtų auginti apie 1,5-1,6 mln. kiaulių“, - teigė jis.
„Naujų statybai reikalingi finansai yra nemaži, nes kiaulėms auginti reikia investicijų tiek technologiniu požiūriu, tiek patys tvartai nemažai kainuoja. Investuoti į šį ūkį ūkininkai nėra pajėgūs, o kalbant apie miesto gyventojus, turinčius daugiau pinigų, šie nesiryžta investuoti“, - komentavo pašnekovas.
Taip pat kiaulininkystės ūkiui plėstis neleidžia griežti aplinkosauginiai reikalavimai.
„Norint suderinti patį projektą, kad būtų pastatyta 3-5 tūkst. kiaulių tvartai reikia labai ilgai derinti projektus“, - pridėjo A. Gapšys.
Kaip keisis kiaulienos kainos
Lietuvos agrarinės ekonomikos tyrėjas kartu paminėjo ir Europos Sąjungos išmokas, kurios kiaulininkystės sektoriuje dirbantiems ūkininkams nėra skiriamos.
„Ūkininkai dažniausiai imasi tų kultūrų, kur yra mokamos tiesioginės išmokos. Tuo metu kiaulininkystei tiesioginių išmokų nėra ir tai turi įtakos renkantis verslo kryptį kaime“, - tikino pašnekovas.
Paklaustas apie kiaulių auginimo nešamą pelną, A. Gapšys teigė, kad čia ūkininkai daug didesnių uždarbių negali tikėtis: „Kalbant apie žemės ūkį, Lietuvoje mes beveik išvis negalime gauti ir didžiausią jo dalį sudaro tiesioginės išmokos. Kur nėra tiesioginių išmokų, pelnas nėra didelis ir kiaulininkystėje tikriausiai yra apie 5-10 proc.”.
Portalo produktukainos.lt duomenimis, šiuo metu kiauliena yra atpigusi apie 12 proc., palyginus su praėjusiais metais. Pernai liepos mėnesį kilogramas kiaulienos kumpio be kaulo kainavo apie 14,63 Lt, šiemet - 12,83 Lt. Pašnekovas teigė, kad kiaulienos kainą Lietuvoje lemia įvežamos kiaulienos kaina.
„Jei Europoje kiaulienos kaina krenta, tai tiesiogiai liečia ir mus. Mūsų kiaulių augintojai prie tų kainų taikosi. Kritimas susijęs, kad per metus pašarų kaina sumažėjo, todėl ir kiaulienos kaina krito“, - aiškino specialistas.
DELFI primena, kad Rusija birželio pabaigoje uždraudė įsivežti kiaulieną iš Latvijos, nes joje buvo užfiksuoti keli afrikinio kiaulių maro atvejai. Iš Lietuvos ir Lenkijos įsivežti kiaulieną Rusija buvo uždraudusi balandžio mėnesį.
