Pirmasis suktybę pastebėjo Tomas Narvingas iš švedų maisto didmenininko „Svensk Cater“. Jis sulaukė kliento nusiskundimo dėl argentinietiška nugarine pavadintos mėsos. „Ištyrę mėsą aptikome švirkštų pėdsakus“, - pripažįsta T. Narvingas.
T. Narvingo teigimu, mėsa buvo importuota iš Vengrijos ir parduoda didmenine prekyba užsiimančioms įmonėms Švedijoje, Danijoje, Suomijoje ir Lietuvoje. Etiketėse buvo nurodoma, kad tai argentinietiška, vengriška arba itališka jautienos nugarinė.
Lietuvoje galėjo atsidurti ant restoranų stalų
Kaip DELFI teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskas, 2012 m. pabaigoje tarnyba gavo pranešimą iš Švedijos, kad įtariamas mėsos falsifikavimo atvejis.
„Mes patikrinome rinką ir išsiaiškinome, kad tik viena mūsų įmonė įsigijo mėsos iš falsifikavimo įtariamos vengrų firmos. Mėsa buvo pirkta iš jos filialo Danijoje du kartus – 2011 ir 2012 m. pradžioje. Iki 2012 m. vidurio mėsa buvo realizuota – ją po 2-3 kg kas keletą dienų pirko restoranai. Taigi šios mėsos kokybės patikrinti jau nebebuvo įmanoma.
Kai buvo sustabdyta falsifikuotą mėsą platinusi įmonė Vengrijoje, buvo nustatyta, kad tikrai kiauliena buvo dažoma, kad taptų panaši į jautieną, du kartus. Falsifikuotos buvo 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo partijos, tačiau tikrintojai nieko negalėjo pasakyti apie ankstesnę produkciją, nes ji visa jau buvo išplatinta ir realizuota“, - teigė specialistas.
Taigi, ar lietuviams prabangiuose restoranuose taip pat teko valgyti jautiena vadinamą kiaulieną, taip ir nebuvo išaiškinta. Visgi D. Kliučinskas pasvarstė, kad šią mėsą lietė restoranų šefai, kurie tikrai būtų pastebėję skirtumą tarp jautienos ir kiaulienos. Mat ši mėsa skiriasi ne tik spalva, bet ir audinio struktūra.
Švedai prarijo 70 tonų - 350 tūkst. kepsnių
Švedijos Nacionalinė maisto agentūra patvirtino, kad „jautienos nugarinė“ iš tikrųjų buvo įmitusių kiaulių mėsa, nudažyta dažais, primenančiais jautieną.
Apie suklastotą mėsą importavusias bendroves „CKA Chark“ ir „Heat och Barterinvest“ pranešta policijai. Iškelta baudžiamoji byla, šiuo metu atliekamas tyrimas.
Iš maždaug 95,5 tonos suklastotos jautienos apie 70 tonų spėta parduoti. Tai atitinka 350 tūkstančių nugarinės kepsnių, sveriančių po 200 gramų.
„Žmonės nuturėtų valgyti neteisingai paženklintos mėsos, kurioje yra draudžiamų dažiklių, - sakė Britt Carlsson iš Aplinkos apsaugos departamento Karlstade. - Kiek žinau, Žemės ūkio taryba net nepritarė, kad ji būtų naudojama gyvulių pašarui“.
Dabar Karlstado miesto taryba svarsto galimybę sudeginti tris tonas šiame regione aptiktos suklastotos mėsos.
Gruodžio mėnesį kelių miestų valdžia išsiuntė savo darbuotojus į parduotuves ieškoti „jautienos nugarinės“.
„Vartotojui sudėtinga suprasti, mėsa yra tikra ar suklastota, ypač jeigu ji naudojama ant picos pagrindo ar padažui“, - tvirtina Janas Sjoegrenas iš Nacionalinės maisto agentūros.
