Ir derlius mažas, ir kainos nedžiugina
Kėdainių rajono ūkininkas Saulius Dambrauskas, šalyje žinomas kaip patyręs bulvių ir svogūnų augintojas, pernai rudenį buvo pasodinęs ir apie 5 ha žieminių česnakų. Tačiau jų šiųmečiu derliumi daržininkas nėra patenkintas. Pasak jo, česnakai užaugo prastai, derlius mažas. Daug smulkių galvučių, kurias sunku parduoti. O jas vis tiek reikėjo nukasti, valyti, išdžiovinti, rūšiuoti. Darbo sąnaudos didelės. Deja, pajamų – mažai.
Česnakų supirkimo kainos šį sezoną augintojų taip pat nenudžiugino. Atvirkščiai, nuvylė.
Pasak S. Dambrausko, už kilogramą šių daržovių supirkėjai mokėjo 2 Lt pigiau negu pernai. „Šiemet, esant tokioms kainoms ir mažam derliui, česnakai tikrai „duoda minusą“. Mes esame pasaulio rinkoje. Jeigu kinams ir ispanams česnakai gerai užaugo, jų kaina mažesnė negu mūsų vietinių. Didieji prekybos centrai įsiveža tų pigių ir iš karto mums muša kainas. Norint, kad česnakus auginti apsimokėtų, iš hektaro reikėtų prikasti bent 7-8 t kokybiškų, didelių, gražių galvučių. Su česnakais, taip pat kaip ir su bent kokiomis kitomis daržovėmis, norint pelno, reikia užauginti pigią ir kokybišką produkciją, kad ji galėtų konkuruoti su įvežtine“, - sako S. Dambrauskas.
Tiesa, šį rudenį jis vėl pasodino tokį pat plotą česnakų, kaip pernai, – 5 ha. Tačiau jeigu ateinantį sezoną supirkimo kaina nepakils, o derlius vėl bus prastas, kėdainiškis daržininkas česnakų ketina nebeauginti. „Česnakų auginimas, ypač prekinis paruošimas, reikalauja labai daug rankų darbo. Tai didina savikainą. Darbo rankų kaime trūksta, darbuotojams reikia mokėti nemažas algas. Todėl česnakai, esant dabartinėms kainoms, neatsiperka. Galbūt česnakus augins mažesni ūkiai. O mums, turintiems didesnius daržininkystės ūkius, yra pelningesnių ir lengviau užauginamų bei paruošiamų augalų“, - teigia S. Dambrauskas.
Prekiauja tiek lietuviškais, tiek įvežtiniais
Šalies prekybos tinklai prekiauja tiek lietuviškais, tiek iš svetur atvežtais česnakais.
„Lietuviškus česnakus perkame iš trijų Lietuvos ūkininkų. Šios daržovės į „Maxima” prekybos tinklą keliauja tris mėnesius – pradedant liepos pabaiga, baigiant rugsėju. Šiais metais, kaip ir anais, prekyba lietuviškais česnakais pasibaigė rugsėjo pabaigoje. Lietuviškus česnakus lietuviai mielai perka, tačiau ne visi šalies ūkininkai, juos auginantys, turi tinkamą česnakų džiovinimo įrangą, tad dalį šios produkcijos atsivežame iš svetur“, - sako Renata Saulytė, UAB „Maxima Lt“ komunikacijos vadovė.
Pasak jos, šį sezoną pasiūla panaši kaip ir pernai – savo klientams „Maxima” tinklas pardavė daugiau nei 20 t lietuviškų česnakų.
„Pastebime, kad prioritetus lietuviai teikia mūsų šalyje išaugintoms daržovėms, nes jos laikomos kokybiškesnėmis ir skanesnėmis, tad visuomet stengiamės klientams pirmiausia pasiūlyti lietuviškų sezoninių daržovių. Ir jei jų nėra, ieškome kitų alternatyvų“, - teigia R. Saulytė. Kadangi lietuviškais česnakais prekiaujama tik tris mėnesius, kitu metų laiku į „Maxima” parduotuves įvežama produkcija iš Ispanijos, Meksikos ir Kinijos.
Pasak R. Saulytės, česnakų supirkimo kainos šiais metais, palyginti su praėjusiais, išliko nepakitusios. „Daržovių kainos labai priklauso nuo derliaus. Kuo derlius mažesnis, tuo supirkimo kainos paprastai būna aukštesnės. Lietuviškos daržovės šiek tiek brangesnės už atvežtines, bet jų kaina turi būti konkurencinga, palyginti su atvežtinėmis. Tam, kad klientai turėtų pasirinkimo galimybę pagal kainą, kokybę, skonį, mes prekiaujame ir lietuviškomis, ir iš svetur atvežtomis daržovėmis“, - aiškina „Maxima Lt“ komunikacijos vadovė.
Perdirbėjams reikalingi, bet brangiau nemoka
Česnakus iš vietos augintojų perka ne tik prekybininkai, bet ir daržovių perdirbėjai. UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ generalinis direktorius Vygantas Vanagas patikina, kad lietuviškus česnakus įmonė perka ir naudoja. Tačiau visam perdirbimo sezonui jų nepakanka.
„Nuo rudens iki maždaug žiemos vidurio mums užtenka vietinių česnakų. O vėliau tenkinamės importiniais, nes šalies ūkių užauginti žieminiai česnakai iki naujojo derliaus neišsilaiko. Mūsų principas toks: pirmiausia žaliavą (tiek česnakus, tiek kitas daržoves) perkame iš vietinių, t.y. Kėdainių rajono augintojų. Jeigu jos nepakanka, perkame iš kitų rajonų ūkių. Tik to, ko nėra Lietuvoje, perkame iš užsienio“, - aiškina V. Vanagas. Įmonė česnakus perka nedideliais kiekiais nuolat, tiek, kiek reikia tuo metu gamybai, nes žaliavos atsargos nekaupiamos, nėra tam skirtų saugyklų.
Paklaustas, kiek augintojams mokama už lietuviškus česnakus, „Kėdainių konservų fabriko“ direktorius teigia, kad kainos įvairios, priklauso nuo žaliavos paruošimo ir kokybės. Mat gali būti perkami tiek nevalyti, tiek ir jau nuplauti česnakai. Tad kainos sutartinės, tokios, kokios tuo metu yra rinkoje. Už vietinę žaliavą augintojams nemokama brangiau negu už importinę. Daržovių konservų gamintojai teigia pajutę, nes šį sezoną Lietuvos ūkiai česnakų užaugino daugiau negu ankstesniais metais, kad pasiūla didesnė. Tačiau kainas diktuoja bendra rinka, ne tik vietinė.
Ispaniškų česnakų perprodukcija
Vertindamas šių metų situaciją Lietuvos rinkoje prieš metus įkurtos Česnakų pramonės asociacijos (ČPA) pirmininkas, UAB „Finezija“ vadovas Alvydas Petrusevičius teigia, jog, palyginti su praėjusiais metais, didesnių pakitimų nėra. Tiek pernykštį, tiek šį rudenį kainos panašios. Už kilogramą česnakų supirkėjai moka nuo 4 iki 5 litų, maksimali kaina – 6 Lt. Pasak A. Petrusevičiaus, tokios kainos tenkina tikrai ne visus augintojus. Kaip ir visuomet, norėtųsi didesnių. Didžiausia česnakų kaina pastarąjį metą buvo pakilusi užpernai – už kilogramą augintojai gaudavo iki 10 Lt. Taigi nesunku suskaičiuoti, kad dabar kaina kritusi per pusę.
Pasak A. Petrusevičiaus, tokia padėtis susiklostė ne dėl to, kad mūsų šalies daržininkai po buvusių aukštų supirkimo kainų išplėtė česnakų plotus. „Viską lemia užsienio rinka. Prekybos tinklai šį sezoną gauna labai pigių ispaniškų česnakų, nes Ispanijoje užaugo geras jų derlius, susidarė perprodukcija. Ispanijoje šiemet česnakų derlius net 30 proc. didesnis negu pernai“, - teigia ČPA pirmininkas.
O štai lenkiški česnakai dėl jų aukštesnių kainų, skirtingai nei kitų rūšių daržovės, į mūsų šalį nevežami. A. Petrusevičiaus nuomone, dar po mėnesio ar dviejų ispaniškų česnakų perprodukcija baigsis ir šių daržovių rinkos kainos gali pakilti.
Tikslios statistikos nėra
Paklausus, kokią įtaką mūsų rinkai daro kiniški česnakai, A. Petrusevičius sako, jog šią produkciją importavo ir importuos. Čia nieko naujo.
Konkurencinėje kovoje su kinų ir ispanų augintojais lietuviai turi dar vieną minusą – beveik nėra tinkamų specializuotų sandėlių, kuriuose česnakus galėtų išlaikyti ilgą laiką ir galėtų pasiūlyti šią produkciją supirkėjams visus metus. Todėl prekybos centrams patogiau prekiauti importine produkcija, kurios garantuotas nuolatinis tiekimas ir kokybė.
„Be abejo, kiniška produkcija užima didžiausią rinkos dalį. Apie jų išstūmimą iš mūsų rinkos negali būti ir kalbos, nors jaučiame, kad pastaraisiais metais mūsų šalyje česnakų plotai išsiplėtė, derliaus pasiūla padidėjo“, - sako A. Petrusevičius.
Tačiau tikslių duomenų, kiek šiais metais Lietuvoje auginta česnakų, nėra. Pasėlių deklaravimo sistemoje česnakai neišskiriami, įrašomi į bendrą eilutę su kitomis daržovėmis. O kitų statistinių duomenų apie česnakus niekas nerenka. Todėl apie plotus ir kiekius galima tik spėlioti.
