Senovės romėnai sakydavo: kartojimas – žinojimo (mokslo) motina (Repetitio est mater studiorum). Pasak J. Jankausko, jo paskaitų bei seminarų rajonuose tema – bičių laikymo aktualijos. Patyrę ar pradedantys bitininkai domisi bičių laikymo praktika, jų produktų nauda, vabzdžių ligomis, jų gydymu. Vieniems rūpi bičių produktų laikymas, kitiems – realizavimas, tretiems – panaudojimas žmogaus sveikatos reikmėms. Jaunimui svarbi verslo plėtra, galimybės rengti projektus, dalyvauti programose, pasinaudoti Europos Sąjungos ir mūsų valstybės parama.
Tai vyko visai neseniai
J. Jankauskas prisimena, kaip prieš porą dešimtmečių bitininkų bendruomenėje būdavo aptarinėjamos „Bitutės ratuotos“ publikacijos, kaip su agroverslo žiniasklaida aktyviai bendradarbiavo įvairių šalies rajonų bitininkų draugijų nariai. Kauniškiai tuomet buvo patys aktyviausi. Patirtimi, mokslo naujovėmis dalijosi prof. Justinas Straigis, bičiulių mokytojas Pranciškus Karosas, puikus savo srities žinovas Antanas Laurenčikas.
Prieš 25-erius metus susigrąžinus „Ūkininko patarėjo“ leidinį, atkuriant Žemės ūkio rūmus bitininkai buvo vieni aktyviausių. Pavyzdžiui, kauniškėje draugijoje 1993 m. sausio 1 d. buvo 3354 bitininkai, kurie laikė 18 tūkst. bičių šeimų. Kauno senamiestyje (Vilniaus g.) bičiuliai turėjo savo parduotuvę „Bitutė“. Joje būdavo realizuojama iš bičiulių supirkta produkcija. Šiandien daug kam norėtųsi susigrąžinti tokią neformalią bičiulių kooperaciją, kuri buvo pirmaisiais atkurtosios Nepriklausomybės metais.
Archyviniai dokumentai liudija, jog 1992 m. Kauno bitininkų draugijos nariai savo įsteigtai įmonei „Bitutė“ pardavė 46057 kg medaus, 289 kg pikio, 237 kg vaško, 2672 kg bičių duonelės, 2244 kg žiedadulkių ir 2,66 kg bičių pienelio. Kauniečiai, miesto svečiai, turistai bitininkų parduotuvėje mielai pirko bičių produktus, nes buvo garantuoti jų kilme ir kokybe.
– Šiandien bitininkus reikia mokyti rinkodaros, gebėjimo pateikti bičių produktus vartotojui, – pastebi ŽŪR konsultantas J. Jankauskas, – tarpininkas, kaime dideliais kiekiais pigiai perkantis medų ir jį su kažkuo sumaišytą mieste brangiai parduodantis, kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, – tamsi dėmė visai bitininkų bendruomenei.
Hipokrato patarimas
Pasak J. Jankausko, dažniausias per seminarus pasitaikantis klausimas – kada medus maistas, o kada – vaistas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Liutauras Labanauskas (bitininkas mėgėjas) yra teigęs, jog medus yra funkcinis maistas. Medicinos tėvas Hipokratas patarė: „Tegu jūsų vaistai būna jūsų maistas ir jūsų maistas tebūna jūsų vaistai.“ Medaus sudėtyje daug naudingų žmogaus organizmui medžiagų: gliukozės, fruktozės, mineralinių medžiagų, geležies, vitaminų. Medus stiprina organizmą, suteikia energijos, didina hemoglobino kiekį, sėkmingai gydo gastritą, opaligę, mažina nervingumą, gerina nuotaiką. Greitai sugrąžina jėgas po patirto streso, ligos ar traumos. Medui būdingos silpnos antiseptinės savybės – juo gali būti gydomi nedideli nudegimai, įpjovimai, įbrėžimai.
Pavasarinis medus – gelsvas, švelnus, aromatingas. Jį labiau mėgsta vaikai. Tinka nuo peršalimo, skatina žarnyno peristaltiką.
Aviečių ir šaltekšnių medus – tamsios gintaro spalvos, malonaus skonio. Jis itin naudingas šaltuoju metų laiku, kai padažnėja įvairios peršalimo ligos. Aviečių medus bei aviečių arbata veiksmingai gydo bronchitą, tonzilitą, gerklės skausmą.
Liepų medus labiau skatina prakaitavimą, todėl jį geriau vartoti su karšta arbata, ypač sukarščiavus. Tamsus aštresnio skonio grikių medus turi geležies, todėl didina hemoglobino kiekį. Jis ypač tinka sergantiesiems cukralige ar onkologinėmis ligomis. Jį patartina vartoti nėščioms, maitinančioms moterims, taip pat premenopauzės laikotarpiu.
Tamsiai gelsvas viržių medus kietos konsistencijos, jį tinka vartoti sergant įvairiomis kraujagyslių ir sąnarių ligomis.
Medunešių vabzdžių nuopelnai
J. Jankauskui teko dalyvauti ne viename pasaulio bitininkų asociacijos „Apimondia“ kongrese. Bitėms skiriamos dvi funkcijos: žemdirbystės sektoriuje – apdulkinti augalus, maisto sektoriuje – nešti medų. Tik Lietuvoje bitininkai vartotojams gali pasiūlyti ne tik medaus, bet ir bičių duonelės, pienelio, žiedadulkių, pikio. Jei duonelė ar žiedadulkės sukelia alergiją, jų vartojimą reikia nutraukti.
Žemės ūkio parodų, mugių lankytojams bitininkai rekomenduoja paragauti bičių duonelės. Tai medaus ir žiedadulkių mišinys, turintis daug bičių organizmo liaukų gaminamų sekretų. Dėl jų duonelėje vyksta fermentacijos procesai, kinta jos sudedamųjų dalių santykiai, susidaro naujos medžiagos. Šie bičių veiklos produktai puikiai tinka patiriant didelį fizinį ar emocinį krūvį, sveikstant po operacijų. Bičių duonelė normalizuoja skydliaukės ir nervų sistemos veiklą. Jos rekomenduojama vartoti gydant gerybinius auglius. Teigiama, kad bičių duonelė ir žiedadulkės efektyviai gydo hormonų sutrikimų sukeltą moterų ir vyrų nevaisingumą.
„Bičių pienelis – pats vertingiausias ir pats jautriausias bičių produktas, – teigia J. Jankauskas, – tik paimtą iš avilio jį reikia laikyti šaldiklyje ir vartoti po mažą kruopelę. Juo bitės maitina motinėlę, jis pasižymi antivirusiniu, antibakteriniu poveikiu, didina hemoglobino koncentraciją kraujyje, mažina cholesterolio kiekį, padidina fosfolipidų koncentraciją kraujyje“.
Pastebėta, kad, vartojant bičių pienelio, greičiau gyja kaulų lūžiai, pagerėja atmintis, virškinimo ir kraujodaros organų veikla, skatina senstančių ląstelių atsinaujinimą bei stimuliuoja liaukų sekreciją. Pastaruoju metu daug kalbama apie jo savybę gerinti vyrų reprodukcinį pajėgumą. Bičių pienelis skatina apykaitos procesus, todėl manoma, kad tinka vėžinių ligų profilaktikai ir joms gydyti (šalia pagrindinės terapijos) bei žmonėms, gaunantiems didesnes radiacijos dozes.
Japonijos medikai teigia, kad bičių pienelis – geriausia profilaktikos priemonė šiuolaikiniam žmogui, gyvenančiam užterštoje aplinkoje bei gaunančiam didesnes radiacinės apšvitos dozes. Beje, Japonijoje visiems ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams profilaktiškai skiriama bičių pienelio. Per metus japonai suvartoja apie 100 tūkst. kg bičių pienelio (vienam vaikui per mėnesį tereikia 1–2 g šios medžiagos).
Bičių pienelio nerekomenduojama vartoti prieš miegą.
Bitininko receptas imunitetui ir kraujagyslėms stiprinti
Kilogramas medaus, 4 citrinos, česnako galvutė, 100 g imbiero šaknies.
Citrinas švariai nuplauti su soda ir švariu vandeniu, sumalti mėsmale, prieš tai išrinkus sėklas, po to sudėti susmulkintas česnako skilteles, imbierą nulupus permalti mėsmale arba sutarkuoti ir viską sumaišyti su medumi.
Šį mišinį vartoti po šaukštą dukart per dieną iki 18 val., nes mišinys gali tonizuoti ir sutrikdyti miegą. Tai puiki kraujagysles valanti priemonė.
Gydymas avilio oru
„Po apsilankymo Ukrainoje (Kijeve praėjusiais metais vyko tarptautinis „Apimondijos“ kongresas), pažinties su tos šalies bitynais, lietuviams kilo idėja imtis aromaterapijos – gydymo bičių avilio oru“, – pasakoja J. Jankauskas.
Nors šis terminas (aromaterapija) pradėtas vartoti tik XX a., nuo neatmenamų laikų augalų, bičių produktų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos.
Pavyzdžiui, sergančiųjų aprūkymas žolelėmis buvo vienas seniausių medicinos būdų, o kadangi medicina ir religija buvo glaudžiai susijusios, tai specialūs dūmai buvo naudojami ir senosiose religijose. Tais laikais itin populiarus kvapiųjų augalų smilkymas dar visai neseniai buvo sėkmingai praktikuojamas Prancūzijos ligoninėse, kuriose, norint dezinfekuoti patalpas, buvo deginami čiobreliai ir rozmarinai. Paradoksas, tačiau ši praktika nutrūko kaip tik tuomet, kai buvo moksliškai įrodytos baktericidinės šių augalų savybės.
Senovės egiptiečiai iš įvairių medžių ir augalų, gyvulinių ir mineralinių medžiagų gamino piliules, miltelius, gydomąsias plyteles, tyres, tepalus, pastas. Šias medicinos žinias iš egiptiečių perėmę graikai darė ir savo atradimus. Būtent jie nustatė, kad vienų gėlių kvapas stimuliuoja ir atgaivina, o kitų – atpalaiduoja ir migdo.
Graikijoje buvo populiarus alyvuogių aliejaus ir bičių pikio mišinys, kuris plačiai naudotas tiek medicinoje, tiek kosmetikoje.
Bičių „palatos“
Vadinamieji „bičių miegamieji“, kuriuose žmogus gydomas bičių skleidžiamais kvapais ir virpesiais, pasižymi raminamosiomis, įtampą mažinančiomis savybėmis. Šiais laikais labai daug žmonių kenčia nuo streso sukeliamų simptomų.
Nors nėra jokių įrodymų, kad aromaterapija gali pailginti gyvenimą, tačiau jau senovėje buvo žinoma, kad eteriniai aliejai gali padėti išsaugoti sveikatą, pagerinti išvaizdą, suaktyvinti protinį ir fizinį aktyvumą. Mat eteriniai aliejai skatina naujų sveikų ląstelių augimą. Kaip tik ląstelėse ir prasideda degeneracija, kurią esame linkę laikyti neišvengiamu senatvės bruožu. Infekcijos, nevisavertė mityba, aplinkos ir kiti veiksniai, taip pat ir metų skaičius – visa tai lėtina ląstelių dauginimąsi.
Apiterapeutai teigia, jog nuo Antikos laikų kvapieji augalai saugodavo nuo infekcinių ligų. Daug rašytinių šaltinių liudija apie žmones, su kvapiaisiais augalais ar aliejais išvengusius maro, kai kiti aplinkui mirė nuo epidemijos. Labiausiai buvo apsaugoti dirbusieji levandų laukuose, taip pat sodininkai, prižiūrėję vaistažoles, bitininkai, kailiadirbiai ir pirštinių gamintojai, eteriniais aliejais kvėpinę odą. Bažnyčiose ne veltui privalomai deginamos vaško žvakės, smilkalai. Ligonio namuose liaudies medicinos žinovai pataria taip pat deginti vaško žvakę, kurią gaminant į skystą vašką įdėta tirpinto bičių pikio.
Medikų teigimu, eteriniai aliejai naikina bakterijas arba neleidžia joms daugintis.
„Ukrainiečių bitininkai pasakojo, jog bičių avilio kvapai padeda malšinti galvos skausmą, ramina, šalina psichinę įtampą, netgi mažina temperatūrą“, – pasakoja J. Jankauskas. Jo žiniomis, valanda tokios aromaterapijos kainuoja daugiau nei 60 Lt (maždaug 2 kg medaus Kijevo miesto turgavietėse).
Mūsų šalyje aromaterapijos procedūromis jau gali naudotis ir kai kurių rajonų bičiuliai, įsirengę „bičių miegamuosius“.
Bitininkų šventėje Priekulėje dalyvavę mokslininkai iš Ukrainos Petro Prokopovičiaus bitininkystės mokslinio tyrimo instituto konsultavo Dzūkijos bičiulius, meistraujančius aromaterapijos gydyklą ant ratų. Tokią „sveikatos laboratoriją“ iš senos bitidės pasigamino Trakų bitininkų draugijos ir neįgaliųjų užimtumo centro vadovas Juozas Norinkevičius. Jo teigimu, bitininkystė – universalus verslas, o bičių teikiamos naudos pamokų žmogui dar ilgai reikės mokytis.
