Interneto svetainė išplėtė galimybes


„Senieji bitininkai pasidalija savo patirtimi, o jaunimas papasakoja apie naujoves. Po įvairių susitikimų bitininkai dar ilgai nesiskirsto – turi apie ką padiskutuoti. Stengiamės pateisinti bičiulių vardą“, – sakė Panevėžio bitininkų draugijai nuo 2002 metų vadovaujantis Alfonsas Rutkauskas.
Draugija vienija apie 120 narių, kurie laiko 5 400 bičių šeimų. Didžiausius bitynus turi Gintaras Balžekas (350 bičių šeimų) ir Aleksandras Kavaliauskas (250 šeimų). Nemažai bitininkų laiko po 80–100 bičių šeimų.


Panevėžio bitininkai daug dėmesio skiria pažangiai bitininkystei, naujų mokslo pasiekimų sklaidai, bičių produktų propagavimui. Tačiau nepamiršta ir kūrybingo pasibičiuliavimo laisvalaikio metu.
Į naujoves labiau linkę jaunos kartos bitininkai. Pasak A.Rutkausko, bitininkystės mokslus baigęs Dainius Neniškis, tęsiantis giminės bitininkavimo tradicijas, yra susidomėjęs daugiaaukščiais aviliais, noriai pasidalija naujomis žiniomis. Jaunas bitininkas Vaidas Arbutavičius sukūrė ir administruoja draugijos interneto svetainę, kurioje publikuoja naujienas, informaciją apie rajono bitininkus.


„Svetainė išplečia galimybes skleisti informaciją apie bičių produktus. Forume vyksta įvairios diskusijos, bitininkai išsako savo nuomonę įvairiomis temomis, pasidalija patirtimi“, – pastebėjo Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas.


Medaus paklausa auga


Anot A.Rutkausko, šie metai rajono bitininkams buvo gana geri. Po praėjusios žiemos žuvo nedaug bičių, bitynus aplenkė ligos. Tik rudenį bitininkai pastebėjo, kad bites aktyviau puola varozės erkės.
„Medaus turime pakankamai, bet jei bus tokia paklausa kaip per praėjusį šaltąjį sezoną, pavasarį galime jo pristigti. Žiemą pirmą kartą taip ir atsitiko. Žmonės labai pirko bičių produktus, kai siautė gripas“, – aiškino bitininkas.


Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas pastebėjo, kad pastaraisiais metais medaus ir kitų bičių produktų paklausa auga, kasmet kyla ir jų kaina. Bičių produktus padeda populiarinti specialistų paskaitos, informacijos sklaida.


Neįvertina visų bičių produktų


Kaune studijuojantis, laisvalaikiu medų bei kitus bičių produktus pardavinėjantis V.Arbutavičius sako pastebėjęs, kad mūsų žmonių žinios apie bičių produktus gana ribotos ir pasenusios. Anot bitininko, žmonės dar mažai žino apie žiedadulkių, pikio, bičių duonelės, pienelio gerąsias savybes ir jų įtaką organizmui.


„Štai bičių pienelis yra labai naudinga ir biologiškai aktyvi, bet daugelio žmonių neįvertinta medžiaga. Gal daugiau jie žino apie žiedadulkes, pikį, bičių duonelę. Bet, manau, dar labai trūksta švietimo ir teisingo požiūrio į natūralias gamtos dovanas“, – įsitikinęs vaikinas.


Pasak V.Arbutavičiaus, mitais apipintos ir žmonių žinios apie medų. „Dažnai pirkėjai sako, kad meduje randa kruopelyčių, ir klausia, ar jame nėra cukraus. Visas medus taip kristalizuojasi, o mitas apie cukrų meduje atėjęs iš tarybinių laikų, kai bitininkai medaus pasiimdavo sau ir tą netektį kompensuodavo cukrumi. Dabar nė vienas rimtas bitininkas taip nesielgia“, – užtikrino vaikinas.
Bitininkui kartą teko aiškinti, kad rapsų medus būna balkšvas, nors žmogus buvo įsitikinęs, jog toks medus pašviesintas miltais. Anot V.Arbutavičiaus, geriausia medų pirkti iš pažįstamo ar savo duomenis ant bičių produktų pakuotės nurodančio bitininko. Tuomet galima bet kada jiems pasiskambinti ir išsklaidyti kilusias abejones.


Bitininkystės naujovėmis besidomintis jaunas bitininkas asmeninėje interneto svetainėje stengiasi pateikti kuo daugiau žinių apie medų ir kitus bičių produktus, taip pat noriai pasakoja pirkėjams apie jų naudą sveikatai. V.Arbutavičius rekomenduoja medumi papildyti ir kitus produktus. Pirkėjams jis pasiūlo medaus su ežiuolių ekstraktu, įvairiais riešutais, spanguolėmis.


Norvegijoje susižavėjo moderniu bitynu


Nuo keturiolikos metų bitininkyste domėtis pradėjęs, patirties iš rajono bitininkų sėmęsis V.Arbutavičius dabar stengiasi naujienomis pasidalyti su kitais bičiuliais.


Jaunas bitininkas prisimena, kad nuo mažens drąsiai tupinėjo prie dviejų močiutės avilių, atidžiai klausėsi jos pasakojimų apie bites. Pirmoji rimta pažintis su bitininkyste buvo Jono Starkevičiaus bityne, vėliau mokėsi pas bitininką profesionalą Kęstutį Misevičių. Jam mirus kurį laiką vaikinas bitininkavo kartu su jo žmona Valerija, kuri neseniai taip pat išėjo anapilin.


„Pirmasis mano bitininkystės mokytojas J.Starkevičius padovanojo pirmą bičių šeimą, o iš K.Misevičiaus gavau dovanų tris avilius. Taip ir pradėjau bitininkauti. Atsimenu ir pirmąjį savo išsuktą medų – buvo pats skaniausias“, – sakė dabar apie 60 bičių šeimų laikantis V.Arbutavičius.
Vaikinas džiaugiasi, kad jo mokytojai negailėjo ne tik patarimų, kaip atlikti reikiamus darbus bityne, bet ir mokė pažinti bičių nuotaikas bei elgseną, jų šeimos vidinę tvarką.


Vaikinas neseniai svečiavosi Norvegijoje, kur susižavėjo moderniu pramoniniu bitynu. Apie tokį bityną ir pats pasvajoja.


„Ir Lietuvoje yra didelių bitynų, bet tokių modernių dar neturime. Daug ko galime pasimokyti iš norvegų bitininkų, tačiau jiems praverstų ir mūsų patirtis. Štai norvegai per vėlai ruošia bites žiemai. Tą jie daro spalį, kai pas mus bitės jau būna paruoštos žiemoti“, – pastebėjo jaunas bitininkas.
V.Arbutavičiui bitininkystė tapo gyvenimo būdu. „Kiekviena diena, praleista bityne, atneša naujų įspūdžių bei potyrių ir suteikia atgaivą kūnui ir sielai. Nežinau, kaip susiklostys mano gyvenimas ateityje, bet nors keli bičių aviliai tikrai bus šalia“, – neabejoja jaunasis bitininkas.