Saulėtą balandžio rytą, kai iš avilių noriai kilo bitės, uostamiestyje susitikome su Klaipėdos bitininkų draugijos pirmininku Gintautu Grigaičiu. Savo bityno rodyti jis neskubėjo. Sakė, ne pro šalį būtų apsilankyti Priekulėje. Netrukus šio pajūrio miesto pakrašty susiradome bičiulių Nijolės ir Jono Silių sodybą.
Ant korio tupinti bitė Taškente, Uzbekistane.
© Reuters/Scanpix
Karališki ąžuolai

Kiekvienas pas Silius besisvečiuojąs žmogus pasigroži šimtamečiais ąžuolais. Net ir be lapų jie karališkai didingi. Turbūt dvi dešimtys girios milžinų čia stūkso.

O ten, kur iškilo trobesiai, kažkada buvo krūmai ir pelkė. Bet sodybos šeimininkai neatsisakė šio prasto sklypo. Daug darbo įdėjo, kol jį nusausino. Ir vaikai, ir močiutė sunkiai plušo. „Vis risčia, risčia bėgome“, - prisimena Nijolė Silienė.

Pensija – ne trauma

Juodu su Jonu medikai. Šiandien jau pensininkai. Jonas iki praėjusio rugpjūčio dirbo Klaipėdos vaikų ligoninėje chirurgu, jo žmona – kitame tos pačios ligoninės skyriuje medicinos seserimi.

Be abejo, liūdna, kai reikia atsisveikinti su darbu, kuriam atiduota didžioji gyvenimo dalis. Tačiau Jonas nenusimena. Dabar daugiau dėmesio galės skirti bitėms. Jie penkiose vietose laiko 70 bičių šeimų. Tolimiausias bitynėlis net už 70 km.

Anksčiau nuo bitininkystės smarkiai atitraukdavo budėjimai ligoninėje. Kol susiruoši budėti, kol pamiegi grįžęs.

Sklandymo sporto meistras

Be to, Jonas buvo nejuokais susidomėjęs sklandymu. Sirgo šia liga net 25 metus. Visą Lietuvą yra matęs iš erelio skrydžio. Jam buvo suteiktas sporto meistro vardas. Dalyvavo pasaulio lietuvių sporto žaidynėse.

Kartą greitosios pagalbos vairuotojo atlape J.Silius pamatė sporto meistro ženklelį. Pasirodė, kad jis sklandymo mėgėjas. Vairuotojas prikalbino gydytoją apsilankyti aerodrome. Apsilankė ir iš karto susirgo sklandymu.

Dažną penktadienio vakarą sklandytojai su žmonomis, vaikais atvykdavo į aerodromą. Grįždavo namo sekmadienio vakare. „Gerai praleistas laikas“, - prisimena tuos metus Jonas.

Avarijų oreivis nepatyrė. „Su sklandytuvais tas pat, kaip su automobiliais. Jeigu laikysies nustatytų taisyklių, būsi apdairus, nelaimė aplenks“, - kalba bitininkas.

Nesupratai - skaityk vėl

Bitininkauti Siliai pradėjo kukliai. Pirmą avilį Kūlupėnuose įmetė į „uaziką“ senas viršininko tėvas. Kitą atidavė Jono brolis. Trečią nusipirko patys.

Labai trūko žinių, todėl žiemos vakarais Nijolė ir Jonas ryte rydavo bitininkystės literatūrą. Perskaitė Jono Kriščiūno „Bitininkystę“, prenumeravo „Mūsų sodus“, skaitė Justino Straigio straipsnius.

Įsiminė Klauso Ceilerio knyga, kurios pabaigoje buvo parašyta: „Jeigu mažai ką supratai, vėl skaityk iš pradžių“.

Apskaitos nauda

„Pamažu ėmėme suprasti biteles, o jos ėmė suprasti mus“, - sako Nijolė Silienė. Ji kilusi iš Suvalkijos. Sužinojusi, kad žemaičių Silių giminėje visos žmonos Silienės, tuokdamasi su Jonu būti Siliuviene ji nepanoro.

Jonas ją vadina finansų ministre. Ji užrašo, kas kada pirkta, kokios buvo išlaidos, analizuoja jų bityno ekonominius reikalus.

Buhalteriniai įrašai ir datos nėra sausas dalykas. Jie atgaivina atminty daugybę visokių įvykių, buvusių vilčių ir svajonių.

Meduviniai korpusėliai

Išeiname į sodelį pasiklausyti pavasarinio bičių ūžesio. Jonas rodo savo avilius. Visus padarė savo rankomis. Aptiko krautuvėje minkšto, spalvoto plastiko plokščių, jomis apkala išorines avilių sienas. Plyšių neatsiras.

Aviliai bedugniai, Dadano tipo. Rėmus Jonas paverčia 90 laipsnių kampu. Viršuje stato 2-4 meduvinius korpusėlius.

Bitininkai Neverdauskai

Prie pat Priekulės prigludusiame Pleškučių kaime gyvena kita bitininkų šeima – Aušra ir Ramūnas Neverdauskai. Dadano tipo aviliuose laiko 35 bičių šeimas. Bitininkystė jiems – pomėgis ir papildomos pajamos.

Arūnas pamainomis dirba Klaipėdoje, vienoje saugos tarnyboje, Aušra – mokyklos valgykloje. Jau liepos mėnesį jai prasideda atostogos, tada gali atsidėti bitininkystei. Jaunesnioji dukra vienuoliktokė Akvilė irgi noriai bitininkauja.

Vėjų pagairėje

Neverdauskai veda mus į sodą, kur gaudžia skraidančios bitės. Aušra sako, kad bičių ūžesys ramina. Iš jo gali spręsti, ar bitės dirba, ar spiečia.

Prie šiltnamio padėta švari lenta, ant jos lėtai laša šiltnamyje pašildytas vanduo. Bitės atskrenda ir geria vandenį. Kodėl geriančių bičių reginys užgauna širdį lyg ploniausių stygų garsai?

O nuo kalno stipriai srūva gaivus jūros vėjas. Šeimininkai pasakoja, kad čia dažnai vėjuota. Stiprūs vėjai kliudo bitėms skraidyti. Prieš aštuonerius metus uraganas „Anatolijus“ nuplėšė 11 avilių stogus, kai kuriuos su vyriais nurovė.

Į Kryžkalnį gaudyti spiečių

Arūnas augo Klaipėdoje. Tėvas dirbo autobusų vairuotoju, mama – konduktore. Kryžkalnyje pas močiutę laikė keletą bičių šeimų. Kai močiutė paskambindavo ir pranešdavo, kad bitės spiečia, Arūnas sėsdavo į autobusą ir važiuodavo spiečių gaudyti.

Į Priekulės kraštą atvyko dirbti kaip žemės ūkio inžinierius mechanikas.

Tėvas bitininkavo kitaip, senoviškai. Pavasarinio medaus neimdavo. Gydomųjų plokštelių į avilį nedėdavo. Kandi tešlos bitėms neduodavo. „Ko į tą Kauną važiuoji?“ – klausdavo Arūno, kai tas susiruošdavo į bitininkystės seminarą.

Liepos mėnesio medus

„Pavasarinis medus geriausias“, - mano Aušra Neverdauskienė. Žmonės vasarą vis prašo liepų medaus, bet tikro liepų medaus nebūna.

Lietuvos giriose liepų mažai belikę, o sodybose nėra tiek daug, kad vien iš jų bitės medaus prineštų. Teisingausia būtų sakyti: liepos mėnesio medus.

„Aš suku medų tiek kartų, kiek bitės jo prineša. Pavasarį keičiu 40 proc. motinėlių. Tai atsiperka. Pavasarinis motinėlių keitimas – geras startas. Dažnai keičiu korius.

Kaimynas stebisi, kad mano bitės didelės, pasak jo, broilerinės. Dėk naujus korius, ir tavo bus boilerinės. Nauji koriai – mažai ligų.

Norint daug gauti, reikia nemažai ir įdėti. Nesvarbu, ar tai žemdirbystė, ar bitininkystė“, - dalijosi savo patirtimi A.Neverdauskas. Kalbantis apie bites jam dvi valandos pralekia kaip penkios minutės. Žmonės neretai stebisi: ir ką jūs, bitininkai, susiėję taip ilgai pliurpiat?

Malonios turgaus staigmenos

Arūnas rodo būsimas medaus fasavimo patalpas. Viską daro savo rankomis. Tvarkydamas medų virtuvėje vis tiek neapsaugosi jo nuo pieno ar sriubos lašo. Norisi užtikrinti šimtaprocentinę kokybę. Kaip smagu turguje sulaukti žmogaus, kuris ateina nešinas indeliu, prie kurio priklijuota etiketė su užrašu „Bitynas „Akvilė“, ir sako: „Žmona liepė tokio pat parnešti“.

Norėtųsi prekiauti Vokietijoje, bet prasimušti ten nepavyksta. Vokiečiai savo medaus rinką saugo kaip akį. Ne taip, kaip mes.

Neverdauskai turi valaką žemės, kurioje ir bebrų, ir žalčių pamatysi. Jų nuomone, bites laikyti daug geriau nei karves, kiaules. Vasarą vargsti, bet rudenį, žiemą lengviau.

Artėjo prie bityno su baime

„Padaugink šeimų skaičių iki 150, turėsi darbo ir žiemą“, - šypteli Klaipėdos bitininkų draugijos pirmininkas G.Grigaitis.

Grįžtant jis pasakojo, kad jo dukra Giedrė bebaigianti Žemės ūkio universitetą. Tėvų bityne ji augina bičių motinėles. Rašo diplominį darbą bitininkystės tema. Žmona Dalia – muzikos mokytoja. „Norint dukrai ir man pragyventi vien iš bičių, reikia laikyti 300 šeimų. Dabar turime 150. Aš dar dirbu kitą darbą Gargžduose“, - pasakojo jis.

Važiuojame į centrinį Grigaičių bityną, esantį toli nuo namų. Bitininkui kaskart artėjant prie avilių stipriau suplaka širdis. Prieš kelerius metus kažkas sudegino jo bitidę, kurioje buvo 17 šeimų. Pamiškėje geltonuoja, mėlynuoja aviliai. Už automobilio langų ramiai skraido bitės. Nerimas atslūgsta kaip jūros banga.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gailius: ŽŪM pavaldžios įstaigos keliami reikalavimai sukuria papildomą biurokratinę naštą (6)

Parlamentaras Vitalijus Gailius kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską ,...

Apgirtusi kiaulė terorizavo kaimo šunis (121)

Neeilinis nutikimas antradienį įvyko Surviliškio seniūnijos Sirutiškio kaime. Čia iš tvarto...

Prezidentės patarėjas: Bėronto paskyrimas kompromituoja (7)

Sprendimas antrai kadencijai skirti teisėsaugos tyrime specialiojo liudytojo statusą turintį...

Prezidentūra pasigenda žemės įsigijimo saugiklių kontrolės (13)

Prezidentės patarėjas sako pasigendantis žemės įsigijimo saugiklių kontrolės. Pasak Mindaugo...

Pertvarkant urėdijas darbo neteks apie 300 žmonių (78)

Dėl Aplinkos ministerijos organizuojamos valstybinių miškų urėdijų pertvarkos miškotvarkos...

Top naujienos

Rimtas perspėjimas Europos gyventojams: jūsų naivumas – labai pavojingas (133)

Pastaraisiais metais Europoje ne sykį skambėjo krikščionybę priėmusių eksmusulmonų...

Ginekologai apie populiarią higienos priemonę: mirtinas sindromas progresuoja labai greitai

Šįkart te suklūsta moterys ir merginos, kurios naudoja tamponus . Ši moterų higienos priemonė...

Svajonių telefonų kopijas siūlo įsigyti atvirai ir pigiai (36)

Telefonai „ iPhone X “ ir „Samsung Galaxy S7“ už 140 eurų? Kas gi nesusiviliotų tokia...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Ar kolchozus pripažinsime savo, o ne okupantų istorijos dalimi? (59)

Kai Seimo sveikuolis Dainius Kepenis pasiūlė statyti bendrą paminklą stribams ir partizanams,...

Rekordinis „Lietuvos ryto“ tritaškių lietus paskandino „Lietkabelį“ (24)

Daugiau tritaškių nei dvitaškių pataikęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ (16-4) iškovojo...

Pirmą kartą Dakare finišavęs Žala: negaliu suprasti, kad jau baigėsi (66)

Trečias kartas nemelavo. Po dviejų nesėkmių Dakaro ralyje trečiąkart dalyvavęs Vaidoto Žalos...

Prekybos centro „Ozas“ aikštelėje užsidegė automobilis (2)

Šeštadienį į prekybos ir pramogų centrą „ Ozas “ suskubo ugniagesiai: antrame aukšte...

Tarp paauglių plinta nauja grėsminga mada: kvailumu lenkia viską, kas buvo iki šiol (288)

Užsienyje ėmė plisti naujas iššūkis , kvailumu greičiausiai lenkiantis daugumą prieš tai...

Kelio remontas pykdo: vienas darbininkas kasa, o penki stovi ir žiūri (176)

Iš Klaipėdos uoste veikiančių terminalų vedančio Jūrininkų prospekto kelio dangos...

Dakaro pragaras baigėsi: Juknevičius pagerino savo paties rekordą (295)

Dvi savaitęs trukęs alinantis, nenuspėjamas ir išbandymų kupinas Dakaro ralis – baigėsi....