aA
Ūkininkai iš Baltijos šalių ketvirtadienį Briuselyje surengs protestą dėl ketinimų ir naująjį septynerių metų finansinių laikotarpį žemdirbiams mokėti gerokai mažesnes tiesiogines išmokas.
© AFP/Scanpix

Lietuva maždaug nuo 2008 metų daug kartų kėlė klausimą dėl tiesioginių išmokų visoje Europos Sąjungos (ES) suvienodinimo ir istorinių referencinių rodiklių atsisakymo, kol kas – nesėkmingai. Praėjusią savaitę Europos parlamentas oficialiai pristatė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui pasiūlymą išlyginti tiesiogines išmokas.

„ES lygmeniu šiuo metu Baltijos šalių ūkininkai gauna pačias mažiausias išmokas, o dirbant vieningoje rinkoje – mes tiek už taršą, mokame tiek pat kiek visa Europa, o gal kartais net brangiau. Nėra pagrindo tokiai nelygybei, sakykime, kada Nyderlandų ūkininkas už hektarą gauna 457 eurus, o mes tik 2013 metais gausime 144 eurus už hektarą. O reikalavimai tiek aplinkos apsaugos, tiek maisto saugos yra visiškai vienodi, ir į tą reikia investuoti“, - naujienų portalui DELFI teigė Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos “Kooperacijos kelias” valdybos narys Mindaugas Maciulevičius.

Ūkininkų atstovo teigimu, tokia situacija skatina ir emigraciją.

„ Norime atkreipti ES dėmesį, kad ši problema turi būti išspręsta, kiek įmanoma greičiau, nes mes matome didžiulius emigracijos kiekius iš kaimiškų vietovių, kad produktyvus jaunimas palieka kaimą“, - sakė M. Maciulevičius.

Ūkininkai reikalauja, kad tiesioginės išmokos būtų sulygintos nuo 2014, kad jos būtų skaičiuojamos vadovaujantis vienodais kriterijais.

Savo poziciją Baltijos šalių ūkininkai išdėstė peticijoje, kurią ankstyvą ketvirtadienio rytą jų atstovai perduos Europos Parlamento pirmininkui Martin‘ui Schulz‘ui. Peticiją pasirašė 24 tūkst. estų ūkininkų, 18,5 tūkst. latvių ir 20,3 tūkst. lietuvių. Parašai dar bus renkami iki rudens.

Po pietų ūkininkai surengs protestą prie Europos Tarybos pastato, į kurią spręsti ekonominių problemų ketvirtadienį rinksis Europos vadovai.

Žemės ūkiui – mažesnė ES biudžeto dalis

Naujojoje finansinėje perspektyvoje mažėja paramos žemės ūkiui dalis. Visa žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skiriama suma siekia apie 382 mln. eurų. Tai sudaro tik 37 proc. viso ES biudžeto, tuo tarpu anksčiau šiai sričiai tekdavo net iki 49 proc. I-ajam ramsčiui (tiesioginėms išmokoms ir rinkos reguliavimo priemonėms) numatoma skirti 73 proc. lėšų, tad II ramsčiui (kaimo plėtrai) tektų 27 proc. Lėšų.

Yra siūlomas toks kaimo plėtros finansavimo (KPF) principas – 85 proc. ES lėšų ir 25 proc. – valstybės narės bendrafinansavimas. Lietuvai yra palanku, kad mažiau ekonomiškai išsivysčiusioms šalims net 85 proc. kaimo plėtros programos lėšų finansuotų ES fondai, tačiau yra atkreipiamas dėmesys, kad bendrai KPF sumažėja apie 10 proc.

Lietuvos atstovai pastebi, kad Bendroji žemės ūkio politika suka prie „žalinimo“,įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijai vykdymo, bet ne prie gamybos rėmimo.

„Mes pasisakome, kad su gamyba susietoms išmokoms būtų skiriama didesnė nei 10 proc. nacionalinio voko dalis, siekiame šiomis išmokomis remti gyvulininkystę, kad galėtume panaudoti turimus resursus“, - Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai cituojamas Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Lietuva laikosi pozicijos, kad pirmiausia reikia kalbėti apie išmokų suvienodinimą 1 hektarui, o tik paskui – apie kitų reikalavimų, tokių kaip žalinimas, įgyvendinimą.

ES tiesioginių išmokų vidurkis siekia apie 268 eurus už hektarą. Europos Komisija laikosi nuostatos,jog mažosios šalys iki 2017 metų tik trečdaliu galės priartėti prie 90 proc. ES vidurkio.

„Mes siekiame ES vidurkio ne nuo 2017, bet nuo 2014 m. Žinoma, kad visos šalys, kurios gauna didesnes negu vidutines tiesiogines išmokas, mūsų pozicijai priešinsis, todėl derybos bus sunkios“, – neabejojo R.Krasuckis.

Siūlo paramą energetikai

Kaimo plėtros politikos reglamento projekte priemonių minima mažiau nei jų buvo dabartiniame laikotarpyje, tačiau, pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento direktorės Jurgitos Stakėnienės, įsigilinus į jas matyti, kad paramos galimybės nė kiek nesusiaurėja, netgi išsiplečia. Pavyzdžiui, anksčiau nebuvo paramos energetikai, o dabar ši sritis sutinkama net ne viename straipsnyje.

Naujojoje perspektyvoje numatomi pakeitimai, susiję su parama mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms.

„Anksčiau, išskiriant šias vietoves, buvo atsižvelgiama į įvairius socialinius ekonominius kriterijus, tokius kaip migracija, gyventojų skaičius, tankumas. Dabar tie atrankos kriterijai būtų grynai gamtiniai - žema temperatūra, drenažas, dirvų tekstūra, akmenuotumas, cheminės savybės, paviršiaus nuolydi bei ekonominiai.

Turėtume įvertinti, ar gamybos priemonėmis galima įveikti tuos natūralius gamtos trukdžius. Jei gamtos trukdžius gamybos priemonėmis įveikiame ir pasiekiame pakankamą derlingumą, tai tokia vietovė paramos gauti negali“, - ŽŪM pranešime spaudai cituojama J. Stakėnienė.

EK siūlo, kad ne mažiau kaip 66 proc. tokios teritorijos turėtų papulti į atrankos kriterijų apibrėžtį, o išskiriama teritorija turėtų būti ne mažesnė kaip seniūnija vietovė. Lietuva siūlo 50 proc. ir šias vietoves išskirti dar smulkesniu vienetu nei seniūnija – pagal kadastro vietovę.

Iiki šiol Lietuvos ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams būdavo leidžiama finansuoti išlaidas, patirtas prieš 2 metus, tuo tarpu dabar reglamento projekte numatyta, kad finansavimui tinkamos išlaidos bus tik po paraiškos pateikimo, išskyrus susijusias su projekto parengimu.

Reglamento projekte nebelieka galimybės remti ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos, tad galintys ir norintys pasinaudoti šia parama turėtų suskubti tai padaryti dar šiame programavimo laikotarpyje.

Pieno kvotų naikinimui pritariame, cukraus – ne

Numatoma, kad pieno kvotos bus panaikintos 2015 metais. Lietuva pritarė pieno kvotų sistemos panaikinimui.

Cukraus kvotos naikinamos nuo 2015 metų spalio 15 dienos. Tai yra paskutiniais, kuomet tokios kvotos taikomos, yra laikomi 2014-2015 prekybiniai metai. Lietuva pasisako už tai, kad dabartinis cukraus režimas su jo pagrindiniais elementais – kvotų sistema, minimaliomis cukrinių runkelių ir referencinėmis cukraus kainomis, rinkos apsauga, turėtų galioti iki 2020 metų.

Žemės ūkio ministerijos tarnautojų teigimu, galiojantis cukraus režimas įrodė savo privalumus, apsaugodamas ES vartotojus nuo pastaruoju metu pasaulinėse rinkose vyraujančių aukštų kainų, jų svyravimo bei galimo cukraus deficito.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Grįžę į Lietuvą kepa ypatingus šakočius ir siunčia žinutę emigrantams: ir Lietuvoje gyventi galima (157)

Jonaviečiai Sandra ir Karolis Matulevičiai – tie, kurie patys savo kailiu išbandė gyvenimą...

Beržų sulos renesansas: ūkininkai skaičiuoja augančią paklausą ir pardavimus (86)

Nuo seno lietuvių mėgstama beržų sula išgyvena renesansą – ūkininkai skaičiuoja gerokai...

Vyriausybė pritarė „Pieno tyrimų“ pertvarkai (3)

Vyriausybė trečiadienį pritarė pieno tyrimus atliekančios valstybės įmonės „ Pieno tyrimai...

Padidėjo rapsų supirkimo kainos

Antroje balandžio pusėje pašarinių miežių ir ankštinių augalų grūdų supirkimo kainos...

Vyriausybė spręs, ar atšaukti dėl liūčių paskelbtą ekstremalią situaciją (3)

Vyriausybė šią savaitę spręs, ar atšaukti ekstremalią situaciją, pernai spalį paskelbtą...

Top naujienos

Lietuvis pavėžėjas pasidalijo įsimintiniausiomis kelionėmis: nuo išgėrusių mamyčių, merginų pasiūlymų iki studentų be drabužių (44)

„Kiekviena kelionė yra individuali ir savotiškai smagi: būna, žmonės nori pasidalinti savo...

Beprotiškiausias Pirmojo Pasaulinio karo frontas: tai, ką kariai iškentė, neturi precedento (9)

Nors purvinas ir siaubingas apkasų karas Vakarų fronte tapo bene populiariausiu Pirmojo pasaulinio...

Gidė Gruzijoje: tik atvykusiems į šalį rusams daug kas paaiškėja turistų srautas iš Lietuvos auga (337)

Šią vasarą, po dar vieno Rusijos-Gruzijos santykių paaštrėjimo buvo prognozuojama, kad Gruzijos...

Rinktinės lyderiai norėjo kitokios pergalės prieš Rusiją: turėjome laimėti 30 taškų specialiai Krepšinis.lt iš Espo (53)

Domantas Sabonis ir Marius Grigonis dviese surinko 59 naudingumo balus – tik dešimčia mažiau...

Savaitę užbaigsime gražiais, vasariškais orais (1)

Sekmadienio dieną debesų padangėje sukiosis nemažai, tačiau saulės spindulių taip pat netrūks....

Klaidos iš ritmo neišmušė: Sabonio ir Grigonio duetas nutildė Rusijos rinktinę (509)

Šeštadienio vakarą Espo „Metro“ arenoje, Suomijoje, vykusiose kontrolinėse rungtynėse savo...

Nesisklaidantis klaidų spiečius verčia Adomaitį griebtis pokyčių treniruotėse specialiai Krepšinis.lt iš Espo (15)

Ar laimi, ar pralaimi, Lietuvos rinktinė nekeičia savo blogo įpročio. Po pergalės prieš Rusiją...

„Karklėje“ šėlstančius festivaliautojus labiausiai nustebino kainos: galėtume čia ir gyventi (28)

Į „Karklės“ festivalį atvykę festivaliautojai įvertino ne tik muziką, tačiau ir kainas,...

Tokių žmonių Lietuvoje – vos keturi: vyras savo darbu dalina laimę kitiems (6)

Pakalbinti Virginijų Baltrušaitį pasiūlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jis prasitarė...