Sekmadienio rytą išsiruošęs pažvejoti į Volungiškių užtvanką, A. Riauba nesitikėjo, kad jau netrukus skuos namo, o jo laimikis taps tikra apylinkių sensacija.
Kai šeštą valandą ryto Volungiškių užtvankoje Alfonsas užmetė prieš trisdešimt metų iš kadagio šakos padarytą dugninę, buvo apniukę ir vėjuota. Maudamas naktinį slieką ant antrosios meškerės kabliuko, žvejys pamatė, kad jo meškerykotis keistai linksta. „O kai tik paėmiau jį į rankas, valas taip greitai sukosi nuo ritės, kad niekaip nepavyko man jo sustabdyti – maniau, bebras šakas po vandeniu tempia. Nutariau neskubėti ir pažiūrėti, kas bus toliau“, - pasakojo senas žvejys.
Alfonsas žino, kad žvejui pats svarbiausias dalykas yra kantrybė. Pusvalandį kankinęs žuvį, kuri jam buvo panaši į didžiulę lydeką, pagaliau įvilko ją į žoles ir rankomis sugriebęs už žiaunų išvilko į krantą.
„Jis tikriausiai pragyveno pusę mano amžiaus. Kai 1981 m. buvo užtvenkta Mituvos upė, melioratoriai paleido į ją karpių. Greičiausiai vieną jų ir išvilkau į krantą“, - svarstė žvejys.
Neįtikėtino didumo karpis užkibo ant karšinio kabliuko, užrišto 0,4 mm valu. Nusistebėjusiesiems, kad tokį valą didžiulė žuvis galėjo palyginti lengvai nutraukti, Alfonsas aiškino, kad valas trūksta per žvejo „kvailą galvą“. „Seniai įsitikinau, kad svarbiausia ne valo storis – jei žuvis bėga, tegul bėga. Jei parišta, pati pareis į krantą. Reikia tik turėti kantrybės ją nuvarginti“, - protino kaimynus Alfonsas.
Nuo mažų dienų visą laisvą laiką prie vandens leidžiantis
A. Riauba Kaliningrado srityje yra sužvejojęs 10,5 kg lydeką, tačiau didesnių laimikių jam nepasitaikė, todėl žvejys tvirtino nebetikįs, kad kada nors tokia sėkmė jam dar kartą nusišypsos.
Karpiai – šilumą mėgstančios žuvys. Kadangi Lietuvos klimatas jiems nėra labai palankus, jie auga labai pamažu. Žiemą, kai vandens telkiniuose temperatūra nukrinta iki 1-4 OC šilumos, karpiai nustoja maitintis. Kuo šiltesnė žiema, tuo lengviau karpiai peržiemoja, tuo didesni gali užaugti.
Kaip tik todėl greičiausiai auga ir didžiausi užauga karpiai pratekančiuose ežeruose, upelių užtvankose, upėse. Gali išgyventi apie 50 metų. Kuo ilgiau gyvena karpis, tuo didesnis užauga, tuo sunkiau jį sugauti.
Tikri laukinių karpių meškeriotojai dideliais karpiais laiko daugiau nei 8 kg sveriančius gyvūnus. Tai jau nemažai patyrusios, gudrios, atsargios žuvys. Iki 12 kg sveriantys karpiai paprastai gyvena mažais būreliais, po 5-6. Didesni nei 12 kg gyvūnai dažniausiai tampa vienišiais. Profesionalūs žvejai tikina, kad tokius pagauti sunkiausia, ypač užtvankose, kur jiems niekada netrūksta maisto.
