Tik nepamirškime, kas dykai duota – jau paūgėjusi patvorių karalienė dilgėlė. Tai vario, geležies, magnio, vitaminų, organinių rūgščių ir baltymų šaltinis. Jų prisivalgius akys žiba, kojos pačios kruta, didžiausią lozorių iš patalo pakelia. Ir dilgėlių receptai paprasti: baigei virti sriubą su kaulu, įmetei susmulkintų dilgėlių kuokštą, peržegnojai su samčiu ir po penkių minučių maitink šeimyną ir kaimyną.
Iškepęs kiaušinienę, išviręs košę, įmesk smulkintų dilgėlių ir užvožk dangčiu – tegul pastovi minutėlę kitą. Ir į blynus, ir arbatai dilgėlės tinka. Paprastai šeimininkės dilgėlėmis maitina, kol šeimos galva pradeda žvairuoti – toliau patartina elgtis pagal situaciją.
Pabėgusi vištelė aukso verta
Velykiniai ir Atvelykio kiaušiniai jau pabarškino mums per pinigines – Alytaus turgavietėse dar prašo už dešimtį kaimiškų vištinių 6–7, antinių – 8 litų. Sutikau moterėlių, kurios ir vištinius po penkis litus pardavinėjo – negi kabos turguje dėl lito, kai namie darbai dega!
Alytaus turguje Jazminų gatvėje paukštynų kiaušiniai nesiekia šešių litų, o parduotuvėse jų kainas patys matote.
Pavasarį ir ne dėl pabrangusių kiaušinių vištaičių perka. Kaniūkų turgavietėje sutikau net Trakų rajono Dusmenėlių kaimo gyventoją Teresę Stadalnykienę su dukra Giedre, kurios visą dėžę dedeklių vištaičių nusipirko, mokėjo po 15 litų. Girdi, Kaniūkų turguje ir kainos prieinamos, ir vištaitės sveikos.
Bandžiau prašnekinti Velėniškių kaimo gyventoją Marijoną Reginą Maslauskaitę, kurią į turgų atvežė kaimynas Jonas Dilijonas. Velėniškė ir iš Nemunaičio paukštininkų dedeklių nusiperka, o štai gaidžio prireikė į turgų važiuoti. Turėjo gerą giesmininką, bet, matyt, koks žvėrelis jam į koją įkando, teko aukoti raudonskiauterį puodui.
Didžiavištės, dekoratyvinės vištos ir per 100 litų pora perskrenda, jau minėti kaimiški gaidžiai, perlinės vištos – 25 litai – gražus paukščių turgus. Kai pabėgo viena vištaitė, kai prasidėjo jos gaudynės – turgus tapo dar gražesnis.
Šoka geras kainas sėkliniai javai
Kaniūkų turguje vištoms lesalo iki kaklo. Pašarinių kviečių galima prisipirkti po 32–33, už geresnius kviečius ir prastesnius miežius moka 35 litus.
Svarbiausia – sėkliniai grūdai. Maišas (50 kg) sėklinių vasarinių kviečių – 45–50, miežių – 35–40, vasarinių kvietrugių – 35–48, prastesnių ir geresnių avižų – 25–30, gero mišinio – 45 litai.
Kilogramas žirnių – 1–2, pelėžirnių – 2, baltųjų dobilų – 20 litų.
Daugiamečių žolių mišiniai, įvairios sėklos, lubinai, kukurūzai – pirk, ko širdis geidžia!
Kaniūkuose kilogramas maistinių bulvių – 40 centų, 20 centų pigiau nei Alytaus turgavietėse. Nereikia įsisvajoti, kad maistinių bulvių iki valiai, jas dar valgysime ilgai, net ir šviežioms pasirodžius. Be pernykštės bulvės nei didžkukulio neišvirsi, nei bandos neiškepsi.
„Svarbiausia – sveiką bulvę išlaikyti”, – sako Albinas Žilinskas iš Simno seniūnijos Spernios kaimo, saugyklose dar turintis apie 200 tonų gerų maistinių bulvių, ir nesijaudina. Jo rūsiuose gausu ir sėklinių bulvių, Albino tel. (8-614)95384.
Paršai žviegia iki 200 litų
Penktą valandą buvau Kaniūkuose, todėl itin stebėjau ir nepramirksėjau paršiukų kainų. Jų pardavėjų išsirikiavo didelė dviguba eilė.
Lazdijų rajono Verstaminų kaimo ūkininkas Jonas Šarkelis, neseniai parodytas per televiziją krašto žiniose, praėjusį ketvirtadienį Veisiejų turguje paršelius iš maišo traukė po 200–210 litų. Kaniūkų turguje, ne vieną paršavedę turi, atvežė dar per dešimtį septintos savaitės gražių aplėpausių – po 200 ir 190 litų gavo.
Neperšoko 200 litų ribos ir Pivašiūnų seniūnijos Čižiūnų kaimo ūkininkas Juozas Bagdžius.
Ilgokai laukė pirkėjų Antanas Navagruckas iš Miroslavo seniūnijos Zizėnų kaimo. Turgui įpusėjus, jo gražuolius po 175–180 litų nupirko.
Pilną krovininį sunkvežimį įvairaus amžiaus paršų buvo prisikrovęs Lenkijos pakraščio gyventojas. Gražiausius pardavinėjo po 200, vidutinius – po 170–180, o kas liko, visiškai mažučius, – ir po 150 litų.
Buvo atvežta paršų iš Alovės, Parėčėnų, Vankiškių, plačiai kalbėta apie jų kainas Veisiejų, Prienų ir Varėnos turguose. Kaip danguje, taip ir ant žemės: paršų pirkimas geras, kainos po truputį slūgsta, bet dar laikosi. Tad apibendrinu: gražiausi paršai – 190–200, vidutiniai – 170–180, baigiantis turgui prastesnių kriuksiukų buvo galima nusipirkti ir už 150–160 litų.
Gražių paršų priauginęs Butrimonių seniūnijos Klydžionių kaimo ūkininkas Petras Silvanavičius, tel. (8-622)09442.
Ratas – vežimui, gandrui ir jaunavedžiams
Į Kaniūkų turgų Juozas Gudišauskas iš Kavalčiukų atvežė graikinių riešutmedžių, riešutai auga kekėmis.
„Vietiniai medeliai atsparesni šalčiams, labiau prisitaikę prie mūsų gamtinių sąlygų. Kiek auginu – nė vienas neiššalo”, – tikina Juozas ir primena savo tel. (8-680)87300.
„Prireikė traktoriui žarnelės”, – į Kaniūkus atskubėjo sukaitęs Jonas Juškevičius iš Radžiūnų.
Gelžgalių turguje vis daugiau naudotos žemės ūkio technikos, padargų, įvairių agregatų.
Keletą gelžgalių, metalinį stovą, seną vežimo ratą į puspriekabę įsimetė tėvas ir sūnus, Rimas ir Arvydas Baliukoniai iš Balninkų kaimo.
„Kai gali ūkyje panaudoti, kam metalų supirktuvei pusvelčiui atiduoti”,– mąsto Rimas ir aprodo senratį, kuris ne tik vežimui tiktų, bet ir gandrus į lizdą priviliotų. Toks ratas gali, kai jau niekas nebepadeda, padėti ir jaunavedžiams.
Grįžęs iš Kaniūkų Jazminuose sutikau sodininkus Aldoną ir Liudviką Baltulionius – gerų kriaušaičių priauginę!
Jotvingių turgus jau tiesia našlaičių kilimus. Šiltnamiuose išaugintos didžiagalvės – 2,5 lito.
Pasirodė žemuogių, braškių daigų, įvairių gėlių gumbų, žaliakrūmių. Gėlės, žalumynai į šį turgelį ištemps ir kitus prekiautojus, pritrauks daugiau pirkėjų – nuo pavasario žiedų iki šalnų.
