Be įvairiausių Lietuvos tautinio paveldo produktų, parodoje galima įsigyti žemės ūkio technikos, sodinukų, susipažinti su kitomis žemės ūkio naujovėmis.
Vienas paviljonas skirtas gyvūnams – čia žvengia įvairių veislių žirgai, vaikštinėja avys, vištinės žąsys, mūkia įvairios karvės.
Siūlo užkąsti sliekų
Be tradicijų, „Agrobalt“ vilioja ir naujovėmis. Štai prie vieno prekystalio siūloma pasmaguriauti sliekų - su natūraliais prieskoniais, su paprika, su aštriais prieskoniais.
Tačiau šie gyviai neparduodami – pagal kinų receptą kepamų sliekų galima pasivaišinti užgeriant sliekų užpiltine, gaminama pagal rusų mokslininko receptą.
„Kam sliekas šlykštus, tas neragauja. Bet daugelis pasiryžta ir paragauja – galbūt kartą gyvenime tokia galimybė bus – jei žmogus nevažiuos į Kiniją, Filipinus, kur šliužų valgymas paplitęs“, - DELFI sakė sliekų auginimu, biohumuso gamyba užsiimančios „Verdeteros“ pardavimų vadovas Vaidas Zagis.
Įmonė parodoje demonstravo tai, ką galima gauti iš sliekų. Biohumuso pagrindu gaminami įvairūs mišiniai žemėms, naudojami daržininkystėje. Biohumuso ekstraktas naudojamas vejai, daržovėms, gėlėms. Be sliekų neapseinama žvejyboje, žuvininkystės ūkiuose.
„Sliekai perdirba organines atliekas – sode, virtuvėje ir gyvulininkystės ūkiuose susidarančias atliekas. Sliekai valymo įrengimuose perdirba dumblą – taip gaunamas humusas”, - sakė V. Zagis.
V. Zagio teigimu, pasaulyje sliekai naudojami ir maistui, ir įvairiems vaistams – iš sliekų gaminami vaistai valo kraujagysles. Tačiau Lietuvos maitinimo įstaigose patiekalų iš sliekų kol kas nė su žiburiu nerasi.
„Lietuvos restoranuose sliekų tikrai nėra. Ir niekas iki šiol Lietuvoje net nesiūlė ragauti sliekų. Valgymui sliekų turbūt nesiūlysime tol, kol nebus pakankamai kultūros – sraigių kultūra kur kas labiau paplitusi, tačiau ir jų restoranuose tik vienur kitur yra“, - kalbėjo pašnekovas.
Linus reikia keisti kanapėmis?
„Pluoštinius linus jau sunaikinome – jų pernai augino tik 34 ha, kai, palyginti, 1939 m. Lietuvoje augo 94 tūkst. ha linų. Lietuvoje linams auginti tinka milijonas hektarų žemės. Tai gal vietoje jų galime pluoštines kanapes auginti?“, - retoriškai klausė Elvyra Gruzdevienė iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Upytės bandymų stoties.
E. Gruzdevienė stende demonstravo Upytėje tyrimams užaugintas kanapes bei iš jų gaunamą produkciją - kanapių spalių ir molio briketus, iš kurių daromos sienos, trumpąjį kanapių pluoštą, kanapių spalius. Prie gaminių iš kanapių buvo parašyta „Visa tai jau galėjo būti pagaminta Lietuvoje!”.
Kanapių spaliai naudojami pakratams – jie ypač tinka žirgynams ir mažiems gyvūnėliams. Trumpasis pluoštas tinka izoliacinėms medžiagoms, kanapių stiebai naudojami statybose. Ilgasis kanapių pluoštas tinkamas tekstilėje, maišų, lynų gamybai. Kanapės gali būti auginamos ir dėl maistui naudojamų sėklų, be to, iš kanapių gaminamas aliejus. Kanapių sėklų gaminiai - jaukas žuvininkystėje.
Lietuvoje kanapių auginimas draudžiamas, o štai latviai jas augina nuo 1996 m. Pasak E. Gruzdevienės, latviams kanapių auginimo sąlygos dar palengvintos įstojus į ES. Tačiau ir Latvijoje yra tam tikra kontrolė – kanapių negalima auginti po plėvele – tokios kanapės auginamos narkotinėms medžiagoms.
Sulaukė aukštų svečių
Pirmąją mugės dieną be prezidentės parodą aplankė daug kitų garbingų svečių – premjeras Andrius Kubilius, žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, eurokomisaras, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Dacianas Cioloş, Baltarusijos premjeras Sergejus Sidorskis, užsienio šalių diplomatai.
Atidarydamas 18-ąją „Agrobalt“, po penkerių metų pertraukos grįžusią į Vilnių, K. Starkevičius džiaugėsi Lietuvos kaime užauginta produkcija, parduodama ir turgeliuose, ir prekybos centruose. „Be koka kolos, iš automatų jau galima įsigyti ir pieno iš ūkininko ūkio“, - teigė ministras.
Vienintelėje Lietuvoje organizuojamoje tarptautinėje specializuotoje žemės ūkio, maisto ir pakavimo pramonės parodoje „AgroBalt“ šįmet įrengti šešių valstybių - Estijos, Italijos, Lenkijos, Moldovos, Prancūzijos, Vengrijos - nacionaliniai stendai.
„AgroBalt 2010“ parodos šūkis – „Tiesiai iš ūkio!“ – skelbiama, kad lankytojai čia pamatys ir ras visą, ką Lietuvos žemės ūkis pagamina ir siūlo geriausio.
