aA
Baltijos šalims derantis dėl Astravo atominės elektrinės elektros boikoto, tam reikalinga nauja trišalė prekybos elektra metodika reguliuotoju lygiu galėtų būti patvirtinta per savaites ar net dienas, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė.
Žilienė: Astravo AE elektros boikotui svarbios metodikos tvirtinimas neužtruktų
© Sputnik / Scanpix

„Yra numatyti maksimalūs terminai – iki šešių mėnesių galima vertinti tokią metodiką. Tačiau žinant, kad prekyba vis dėlto turi būti kažkaip reglamentuota ir turi būti nustatyti pralaidumai, tai greičiausiai truktų tikrai trumpiau negu šešis mėnesius. Tai gali būti ir savaitės, ir kelių dienų klausimas. (...) Tai būtų tikrai skubus klausimas“, – BNS sakė Inga Žilienė.

Latvija praėjusią savaitė paskelbė, kad ji sustabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo jėgainė. Lietuvoje šis Rygos sprendimas vertinamas kaip pažanga derybose ir solidarumo energetikoje pavyzdys.

Pasak I. Žilienės, dabar laukiama bendros politinės deklaracijos, o iš perdavimo sistemų operatorių (PSO) – ir pralaidumų skaičiavimo prekybai su trečiosiomis šalimis metodikos projekto. VERT pirmininkė neatmetė galimybės, kad Latvijoje ir Estijoje gali tekti priimti ir naujus įstatymus.

„Laukiame politinių sprendimų, nes iš tiesų, tiek Latvijos, tiek Estijos atveju gali reikėti ir įstatymų pakeitimų: ir dėl (elektros kilmės – BNS) sertifikatų sistemos, ir dėl importo tarifo taikymo elektros energijai, kuri yra patiekiama iš trečiųjų šalių“, – sakė I. Žilienė.

Lietuva jau turi vadinamąjį „antiastravo“ įstatymą bei kitus sprendimus, skirtus blokuoti Astravo AE elektros patekimą į šalies rinką, bet Latvijoje ir Estijoje tokių įstatymų nėra.

Dabar numatyta, kad, kai tik Astravo AE bus pradėta gaminti elektra, elektros prekyba ties Lietuvos-Baltarusijos pjūviu bus lygi 0 megavatų, o šiuo metu Baltijos šalys su trečiosiomis šalimis elektra prekiauja tik per Lietuvą. Priklausomai nuo trišalių derybų baigties, įmanomi įvairūs sprendimai, kaip Baltijos šalys prekiaus elektra su trečiosiomis šalimis (Rusija, Baltarusija).

„Jeigu politinės deklaracijos nebūtų pasirašyta ir kol nebūtų patvirtinta nauja metodika, įsigaliotų situacija, kad prekyba su trečiosiomis šalimis, išskyrus Kaliningrado sritį, būtų negalima per Latvijos, Estijos, Lietuvos pjūvį“, – komentavo I. Žilienė.

Pasak jos, jeigu trys šalys nesutartų dėl bendros pozicijos ir latviai su estais bandytų kurti atskirą dvišalę metodiką, būtų sunku teisinėmis priemonėmis ją užginčyti, kadangi Europos Sąjungos teisės aktai nereglamentuoja pralaidumų skaičiavimo prekybai su trečiosiomis šalimis, kitaip tariant, tai yra trijų Baltijos šalių klausimas.

„Jeigu iš tiesų būtų tokia situacija, kad Latvijos, Estijos perdavimo sistemų operatoriai pateikia dvišalę metodiką, – tikiuosi, Lietuvos perdavimo sistemos operatorius tam prieštarautų, – tačiau teisinės priemonės ir būdai, kaip panaikinti tokią dvišalę metodiką, yra labai riboti“, – sakė VERT pirmininkė.

Savo ruožtu, pasiekus aukščiausio lygio politinį susitarimą, nuo jo ir priklausys, kokiu mastu po to vyktų ir ar apskritai vyktų prekyba elektra tarp Latvijos ir Rusijos.

„Tačiau jeigu politinė deklaracija būtų pasirašyta, tokiu atveju jau turėtumėte žiūrėti, kokios yra nuostatos. Bet kokiu atveju, prekyba būtų negalima ties Lietuvos ir Baltarusijos siena, tačiau greičiausiai prekyba vyktų per Latvijos-Rusijos pjūvį – bet čia jau yra politinės deklaracijos nuostatos, kas ten atsirastų: kokie pralaidumai, sumažinti pralaidumai ar iš viso tų pralaidumų nebūtų suteikiama“, – sako I. Žilienė.

VERT vadovė sako, kad trijų šalių reguliavimo institucijos pasisako ir už jų, ir už operatorių bendradarbiavimą.

„Kaip tik praėjusią savaitę mes aptarėme su Latvijos ir Estijos reguliuotojais būtent prekybos iš trečiųjų šalių klausimą, tai pozicija yra tokia, jog reguliuotojai bet kokiu atveju pritaria, kad būtų koordinuoti sprendimai tarp trijų reguliuotojų ir taip pat skatina ir perdavimo sistemos operatorius bendradarbiauti bei pateikti trišalę metodiką, kuri įgyvendintų ir „antiastravo“ įstatymo nuostatas“, – sakė I. Žilienė.

Latvijos vyriausybė pernai rugpjūtį buvo paskelbusi, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, Ryga perkels ją ties Latvijos ir Rusijos siena. 2019 metų rugsėjį Latvijos ir Estijos operatoriai AST ir „Elering“ pranešė parengę metodiką prekiauti per Latvijos ir Rusijos jungtį, kai tik Lietuvos ir Baltarusijos prekyba taps nulinė.

Lietuvos „Litgrid“ savo ruožtu pateikė Latvijos ir Estijos operatoriams trišalę prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, taip pat konsultacijų kreipėsi į Europos Komisiją.

Šiemet vasarį, po susitikimo su Latvijos ir Estijos premjerais Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, jog ministrai artimiausiu metu pasirašys deklaraciją, įtvirtinančią bendrą Baltijos šalių poziciją nepirkti elektros iš Astravo. Tačiau Latvijos vyriausybė deklaracijos nepatvirtino.

Po praėjusios savaitės naujausio Rygos pareiškimo S. Skvernelis teigė, kad artėjama prie politinės deklaracijos, o ji galėtų būti pasirašyta artimiausiu metu. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė BNS, jog dabar planuojama galutinai suderinti politinės deklaracijos tekstą ir kartu patvirtinti trišalę metodiką.

Lietuva ir aktyviausia Astravo atominės elektrinės, statomos vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilniaus, kritikė, akcentuojanti būtinybę laikytis saugumo reikalavimų projekte. Savo ruožtu Minskas atmeta kritiką.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Astravo AE į Baltarusijos energetikos sistemą planuojama įjungti rugpjūčio viduryje (16)

Baltarusijos energetikos ministerija penktadienį paskelbė, jog Astravo atominės elektrinės...

SGD terminale Klaipėdoje – naujas dujų krovinys iš Vysocko (23)

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų ( SGD ) terminalą penktadienį atplaukė naujas...

Didelės vertės IAE atliekyno konkurse ministras laukia teismų sprendimo, bet rizikų nemato (3)

Jau kelerius metus besitęsiančiam didelės vertės strateginiam energetikos projektui – Ignalinos...

Atidaroma didžiausia nutolusi saulės elektrinė (12)

Grikapalyje penktadienį atidaroma didžiausia pagal pagamintos vienoje vietoje elektros kiekį...

Švedas ragina neturėti iliuzijų dėl Ukrainos užbaigus „Nord Stream 2“ (114)

JAV ir Vokietijai pasiekus kompromisinį susitarimą dėl Rusijos Baltijos jūroje baigiamo tiesti...

Top naujienos

Migrantų šeimoms – geros žinios iš teismų: jiems bus neribojama laisvė (33)

Lietuvoje dar tik formuojasi praktika, kaip elgtis su į Lietuvą atklydusiais migrantais. Pirmosios...

Nuvykus į ligoninę kauniečiui įtarė Laimo ligą, bet gydymo neskyrė: ligoninė paaiškino, kodėl taip nutiko (61)

„Delfi“ pasiekė skaitytojos Ingos pasakojimas, kuriame ji dalijasi savo brolio patirtimi. Anot...

Viena šeima įsisuko į nelaimių karuselę: po senelių laidotuvių neteko ir namų (26)

Antradienio naktį Šalčininkų r. Gerviškių seniūnijai priklausančiame Gudelių kaime nutiko...

Nuo skersinio kritęs Tvorogalas nevyniojo žodžių į vatą: noriu pamiršti tai, pailsėti nuo gimnastikos specialiai „Delfi“ iš Tokijo (69)

2019-ųjų Europos žaidynių ir 2020-ųjų Europos čempionas pratimuose ant skersinio Robertas...

Per pandemiją įkūrė verslą, kuris sulaukė didžiulės sėkmės: dabar net riboją gamybą, kad išlaikytų kokybę (131)

Tautvydo ir Arūnės Švenčionių „Obels dūmas“ – per pandemiją įkurtas šeimos verslas....

Nustebusio Rapšio apmaudas: sunku pasakyti, kodėl taip nutiko specialiai „Delfi“ iš Tokijo (146)

Pirmasis iš Lietuvos plaukikų į Tokijo baseiną šokęs Danas Rapšys 400 m plaukimo laisvu...

Šešis šimtukus už egzaminus gavęs panevėžietis rinksis studijas prestižiniame universitete (78)

Nors Nacionalinė švietimo agentūra paskutiniųjų valstybinių brandos egzaminų – istorijos,...

Niūrias nuotaikas pataisęs Šidlauskas prognozavo rekordus: vėsus, geras baseinas vėliavnešys krimtosi dėl klaidų ir perdegimo (21)

Pirmieji Lietuvos plaukikų startai Tokijo olimpinėse žaidynėse nepradžiugino. 400 m laisvu...

Rūta Lapė | D+

Kasdienybės herojai. Milijonais skaičiuojamas vienos sėkmingiausių Lietuvos manekenių turtas ir Povilaičio namas Palangoje

Julijos Steponavičiūtės gyvenimo istorija – vaikystė be mamos, neregėta sėkmė modelių...