Žemai smukusios kainos gali padidinti geostrateginę sumaištį visame Artimųjų Rytų regione ir smogti bumerangu pačioms Persijos įlankos naftos šalims, kol suduos smūgį JAV konkurentams, „The Telegraph“ svetainėje rašo Ambrose`as Evansas-Pritchardas.
Kalifato lyderis Abu Bakras al-Baghdadi jau atvėrė „antrąjį frontą“ Šiaurės Afrikoje, nusitaikydamas į Alžyrą ir Libiją - dvi valstybes, gyvenančias iš energijos eksporto, taip pat Egiptą ir Sahelį. „JAV skalūnų naftos rinkos lankstumas gali pasirodyti esąs didesnis, negu OPEC lankstumas“, - sakė „Nomura“ politinių rizikų vadovas Alistairas Newtonas.
Buvęs „Petroleum Review“ redaktorius Chrisas Skrebowskis teigė, kad saudo arabai Jungtinių Valstijų skalūnų naftos gamybos apimtis nori sumažinti nuo 1 mln. barelių per dieną iki 500 tūkst. barelių per dieną, kad rinkoje įsivyrautų didesnė pusiausvyra. „Jie trokšta suduoti smūgį skalūnų naftos modeliui ir pakirsti finansinį pasitikėjimą, bet augimo jie vis tiek nesustabdys“, - pažymėjo jis.
Nėra abejonių, kad Jungtinės Valstijos pakeitė pasaulinį energetikos peizažą ir kelia egzistencinę grėsmę OPEC. Nuo 2006 metų Jungtinės Valstijos naftos importą sumažino 8,7 mln. barelių per dieną – tai prilygsta Saudo Arabijos ir Nigerijos naftos eksportui kartu sudėjus.
Dar 2011 metais Jungtinių Valstijų naftos ir dujų prekybos deficitas sudarė 354 mlrd. dolerių. „Citigroup“ nurodo, kad iki 2018 metų šis deficitas bus išlygintas – tai bus vienas įspūdingiausių apyvartumo pavyzdžių šiuolaikinėje ekonomikos istorijoje.
„Kalbant apie naftą ir kitus angliavandenilius, Jungtinės Valstijos yra perpildytos, - teigė „Citigroup“ prekių vadovas Edwardas Morse`as. – Nepanašu, kad tokia situacija sustotų, net jei naftos kainos reikšmingai sumažėtų. Iki 2019, gal net iki 2018 metų, Jungtinės Valstijos turėtų tapti grynąja žaliavinės naftos ir naftos produktų eksportuotoja“.
OPEC neįvertino JAV skalūnų naftos grėsmės. Dar praėjusių metų pabaigoje JAV skalūnų naftos gavyba buvo laikoma trumpalaikiu reiškiniu. OPEC generalinis sekretorius Abdalla El-Badri vis dar tvirtina, kad pusė JAV skalūnų naftos gamybos apimčių gali nukentėti nuo žemesnės negu 85 doleriai (229 Lt) kainos.
Taip teigti yra drąsu. JAV gamintojai užsitikrino aukštesnes kainas per išvestinius kontraktus. Tiek „Noble Energy“, tiek „Devon Energy“ 2015 metams apsaugojo daugiau kaip tris ketvirtadalius savo gamybos apimčių.
Rinkos pionierė „Natural Resources“ nurodė turinti galimybių iki pat 2016 metų padengti du trečdalius savo tikėtinos produkcijos. „Galime dirbti, net jei kaina sieks 50 dolerių (135 Lt) už barelį“, - sakė Haroldas Hammas iš „Continental Resources“. Tarptautinė energijos agentūra pažymėjo, kad didžioji dalis Šiaurės Dakotos „Bakken“ telkinio „išliks pelninga net tuo atveju, jei kainos nukristų iki 42 dolerių (113 Lt) už barelį ar dar žemiau. Makenzio apygardoje, kuri yra produktyviausia visoje valstijoje, nenuostolinga kaina yra vos 28 doleriai (75,6 Lt) už barelį“.
Produktyvumas vis auga, ir gręžėjai pereina prie pigesnių vietų, tapdami OPEC judančiu taikiniu. „(Kainų) grindys vis smunka ir gali nebūti tokios tvirtos, kaip mano saudo arabai“, - pažymėjo „Citigroup“.
E. Morse`as teigia, kad „viso skalūnų naftos gamybos ciklo“ kaina sudaro nuo 70 iki 80 JAV dolerių (nuo 189 iki 216 Lt), tačiau šiuo atveju įskaičiuota ir pirminė žemės įsigijimo bei infrastruktūros kaina. „Tolesnės išlaidos papildomam gręžiniui padaryti yra kur kas mažesnės, todėl kaina gali siekti nuo 30 dolerių (81 Lt)“, - sakė jis.
JAV skalūnų naftos kritikai galėjo blogai suprasti jos ekonomiką. Gavyba iš naujų gręžinių sparčiai mažėja, bet tai atsveria augančio senųjų gręžinių skaičiaus „ilgos uodegos fazė“. Iš „Bakken“ telkinio jau buvo išgaunama 1,1 mln. barelių per dieną ir tikimasi, kad per artimiausius penkerius metus šis kiekis vėl padvigubės.
Šiuo metu mažiau kaip 70 dolerių už barelį kainuojanti nafta jau kelia sumaištį naftą eksportuojančių valstybių biudžetuose. Anot „Citigroup“, fiskaliniu požiūriu nenuostolinga naftos kaina Venesuelai sudaro 161 dolerį (434,7 Lt), Jemenui – 160 dolerių (432 Lt), Alžyrui – 132 dolerius (356 Lt), Iranui – 131 dolerį (353,7 Lt), Nigerijai – 126 dolerius (340 Lt), Bahreinui – 125 dolerius (337,5 Lt), Irakui – 111 dolerių (299,7 Lt), Rusijai – 105 dolerius (283,5 Lt), o pačiai Saudo Arabijai – 98 dolerius (264,6 Lt).
OPEC gali nebūgštauti dėl tokių šalių kaip Nigerija, tačiau netgi ten įsibėgėjusi ekonominė ir politinė krizė gali paversti šalies šiaurę džihadistų tvirtove.
Šiaurės Afrikoje stiprėjantys džihadistų judėjimai kartu su įvykiais Sirijoje bei Irake kelia saugumo grėsmę ir pačiam Saudo Arabijos režimui.
Libijos Dernos miestas jau atsidūrė salafistų grupuotės „Ansar al-Shariah“ rankose ir prisiekė lojalumą Islamo valstybei. Teroristiniai judėjimai Egipto Sinajaus pusiasalyje taip pat telkiasi po juodai balta Islamo valstybės vėliava ir praėjusią savaitę paskatino Egipto lyderį Abdelį al-Sisi pareikšti, kad kovai su plintančiu judėjimu reikia skelbti visų svarbiausių Vakarų ir arabų valstybių „visuotinę mobilizaciją“.
Naują nerimą kelia Alžyras, kur Abdelazizo Bouteflikos režimą yra ištikusi pabaigos agonija. „Jiems yra iškilusi terorizmo problema. Pernai buvo užgrobtas Amenaso naftos rafinavimo fabrikas. Tie žmonės pagal franšizę sieja save su Islamo valstybe“, - sakė A. Newtonas.
Alžyras per dieną eksportuoja 1,5 mln. barelių naftos produktų. Jam yra svarbesnis dujų eksportas, bet Europai tiekiamų suskystintų gamtinių dujų kaina netiesiogiai priklauso nuo naftos.
Lieka atviras klausimas, kas nutiks Alžyrui, Irakui ir Libijai, jei, turint galvoje ypatingą šio regiono pažeidžiamumą ir politinę sumažintų subsidijų grėsmę, per vienerius ar dvejus metus naftos kainos smuks iki pusės nenuostolingos kainos.
Artimuosiuose Rytuose siautėjantis sunitų salafistų tornadas, primenantis islamo ekspansiją VII amžiaus viduryje, juda savo paties vidinių ritmų link. Tokiomis aplinkybėmis išsaugoti ekonominę gerovę nėra paprasta, nekalbant apie naftos kainas.
Taigi valdančioji Saudo Arabijos dinastija žaidžia su likimu, jeigu ji tikisi, kad trapi Artimųjų Rytų politinė santvarka dar dvejus metus atlaikys regioninį ekonomikos sukrėtimą.
