Susitikimo dalyviai sako, kad per aštuonerius metus 80-90 proc. Lietuvoje suvartojamos energijos turėtų būti vietinės gamybos.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, paketas leis greičiau įrengti atsinaujinančią energiją generuojančias jėgaines, o Lietuva iki 2030-ųjų galės pasigaminti iki 90 proc. jai reikalingos energijos.

„Norint pastatyti atsinaujinančios energetikos elektrinę, didelę ar mažą, šiandien užtrunka daugiau nei trys metai. Šiuo paketu elektrinė galės pasistatyti per tris mėnesius. Be abejo, jeigu ji didelė, daro poveikį aplinkai,procedūros bus ilgesnės. Bet iš esmės tai yra platūs vartai atsinaujinančiai energetikai, sparčiam jos vystymui“, – sakė D. Kreivys

„Mes tikimės, kad priėmus šitą paketą iki 2030 metų Lietuva galės pati pasigaminti iki 90 procentų jai reikalingos elektros energijos“, – pridūrė ministras.

Pasak D. Kreivio, šiuo metu už energetikos išteklius Lietuva moka brangiai, nes pati jų nesigamina, o elektros kainas Europoje diktuoja Vokietijos rinka.

„Turėdami savo elektrą, savo gamybą, mes turėsime žymiai mažesnes elektros kainas mūsų vartotojams, mūsų pramonei, mūsų verslui“, – sakė ministras.

Jo teigimu, Lietuva įgyvendinusi paketą – bus keičiami aplinkosaugos ir atsinaujinančios energetikos įstatymai – per artimiausius 5-6 metus taps viena žaliausių šalių Europoje.

Bus mažinamos kliūtys saulės ir vėjo elektrinių plėtrai

„Išgirdome planą, kaip Lietuvoje per aštuonerius metus pasiekti 80 proc. Lietuvoje pasigaminamos vietinės energijos (...) ir tai įvyktų 2030-aisiais“, – žurnalistams po susitikimo sakė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Anot jo, tai būtų esminis dalykas, kurį galima pasiekti mažinant atsinaujinančios energetikos biurokratiją.

„Man ta kryptis atrodo labai teisinga ir labai priimtina, tikrai palaikysime artimiausiu metu svarstomus įstatymų projektus, tą sakėme ir anksčiau, kad tai pagrindinė kryptis, kuri padėtų ir atpiginti, ir pažalinti Lietuvos visą energetikos sistemą ir, manau, 80 proc. vietinės energijos yra ES vidurkis, tai per aštuonerius metus galėtume pasiekti tą vidurkį ir judėti toliau“, – sakė V. Mitalas.

Jis taip pat kalbėjo, kad saulės ir vėjo elektrinių plėtrą būtina spartinti.

Vytautas Mitalas

„Mes esame dujų sektoriuje pakankamai saugūs, deja elektros sektoriuje vis dar nesame saugūs ir dėl to saulės ir vėjo elektrinių plėtra reikalinga kuo greitesnė, numetant tuos biurokratinius barjerus, kurie dabar nebuvo įdėti ir padarant, kad būtų galima kiekvienam ir privačiam vartotojui ir juridiniams asmenims, vėjo ir saulės jėgaines plėsti“, – kalbėjo jis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo, kad Lietuva iki šiol sumokėdavo apie 3 mlrd. eurų per metus už Rusijos elektrą, naftą ir dujas, tačiau šie pinigai galėtų likti Lietuvoje.

„Lenkija turi labai daug anglies ir daug darbo vietų, ir daug investicijų padaryta, estai turi skalūninę naftą, Lietuvoje nėra šitų dalykų, išsiunčiame beveik 3 mlrd. eurų kiekvienais metais užsienio verslams, kurie gamina elektrą ar naftos, dujų išteklius, ir šitie pinigai galėtų likti čia, ir dar nesukeltume taršos. Čia dvigubas laimėjimas Lietuvai, šalies ekonomikai“, – žurnalistams sakė S. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat pabrėžė, kad biurokratines kliūtis atsinaujinančios energetikos plėtrai būtina mažinti.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sakė, kad jo frakcija palaikys Vyriausybės projektus dėl atsinaujinančių išteklių plėtros, bet problemų juos įgyvendinant bus.

„Bus palaikymas, tik klausimas detalėse, prasidės ir visuomenės reakcija, nes statant vėjo jėgainę kažkam bus nelabai gražu, nelabai patogu, kaip pavyks atsisakyti gamtosauginių reikalavimų, susitarti su bendruomene, čia bus tikrai didžiulis iššūkis“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Lietuvos regionų frakcijos narys Jonas Pinskus kalbėjo, kad Vyriausybės projektai džiugina, tačiau Lietuva pavėlavo bent dešimtmetį.

„Keista, uždarėme Ignalinos atominę elektrinę ir nepasidarėme normalios energetinės strategijos, kuri turėjo būti daroma anksčiau, – ir vėjo, ir saulės jėgainių parkai“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Vyšniauskas sakė, kad Lietuva nevėluoja, bet būtina kuo greičiau priimti įstatymų projektus.

„Reikia kaip galima greičiau patvirtinti planą Energetikos ministerijos, kad atsirastų vis daugiau savarankiškų gamintojų, atsinaujinančių energijos išteklių. Kol to nebus, galim kompensuoti, daryti įvairias priemones, bet niekas neveiks, nes būsime priklausomi ne tiek nuo pačių rusiškų dujų, elektros, bet nuo jų diktato rinkoje nustatant kainas“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją