Naujoji tvarka turi įsigalioti gegužės 1 dieną, o rugsėjo 2 dieną numatyta skelbti pirmąjį aukcioną ir paskirstyti 0,3 TWh kvotą. Aukcionuose galės varžytis vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai. Schemai dar reikalingas Europos Komisijos (EK) pritarimas, kurį tikimasi gauti šią savaitę.
Pasak Energetikos ministerijos, Vyriausybėje trečiadienį numatomi svarstyti teisės aktai detalizuoja aukcionų įgyvendinimą.
„Iš EK nesame gavę papildomų klausimų, tad tikimės jau šią savaitę arba iki balandžio pabaigos gauti suderinimą“, – teigė energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
Vyriausybei siūloma suteikti ministerijai įgaliojimus parengti elektros iš atsinaujinančių išteklių (AEI) gamybos apimties apskaičiavimo tvarką, atlikti AEI technologijų plėtros vertinimą, sudaryti susitarimus su kitomis ES valstybėmis dėl dalyvavimo aukcionuose.
Vyriausybei teikiamų pasiūlymų pakete, be kita ko, siūloma nustatyti naują viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų išmokėjimo tvarką gamintojams, skatinimo kvotų paskirstymo aukcione laimėjusiems elektros iš AIE kainos priedą.
Parama gamintojams, elektros gamybai naudojantiems AEI, bus teikiama kaip kainos priedas (o ne fiksuotas tarifas). Aukcionų laimėtojus lems mažiausias priedas prie elektros rinkos kainos „Nordpool“ biržoje, jis bus mokamas 12 metų. Modelis bus finansuojamas iš VIAP mokesčio.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatyta, kad 2025 metais AEI naudojančios elektrinės pagamins dvigubai daugiau elektros (nuo 2,4 TWh iki 5 TWh) – tai leis 30 proc. sumažinti importo poreikį.