Kaip Eltai patvirtino energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė, bus svarstomi siūlymai dėl techniniu ir ekonominiu požiūriu geriausio SGD importo užtikrinimo sprendimo.
ELTA primena, kad anksčiau ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti.
Laivą „Independence“ terminalui Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.
Kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo atliko tarptautinė konsultacijų bendrovė „Poyry Management Consulting Ltd.“
Atliekant analizę, buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 metų, nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų. Turima omenyje ir tai, kad po sutarties pabaigos 2024 metais galima grąžinti laivą-saugyklą Norvegijos kompanijai, nutraukiant SGD importo galimybes į Lietuvą.
Ekspertų studijoje teigiama, kad Lietuvai ekonomiškai naudinga išlaikyti suskystintas gamtines dujas energetikos rinkoje po 2024 metų. Studija rodo, kad SGD terminalas po 2024 metų kurs ekonominę naudą Lietuvai ir regiono dujų vartotojams - SGD laivo-saugyklos išlaikymo nauda gaunama dėl žemesnių didmeninių dujų kainų. Studijoje nurodoma, kad dėl mažesnių kainų SGD tiekimas teikia Lietuvai 20-60 mln. eurų naudą per metus.
Grynoji nauda būtų didžiausia, pasak ekspertų, ne toliau nuomojant laivą-saugyklą, bet jį nuperkant.
Nors ekspertai įžvelgia ir rizikų, vis dėlto, jų teigimu, nusipirkusi laivą Lietuva įgautų didžiausią lankstumą reaguoti į nenumatytas aplinkybes, pavyzdžiui, dujų paklausos kritimą.
Anot ekspertų, įsigytas laivas, prireikus, gali būti ir parduotas, dėl to ilgalaikė nuoma būtų nelankstus sprendimas, nebent būtų susitarta dėl specialių lanksčių sąlygų.
Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus, atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.
Jeigu Lietuva nepirktų laivo, kitas ekonomiškai naudingas variantas būtų jį toliau nuomoti 20-čiai metų, o nuomoti trumpesnį periodą po 2024 metų, 10 metų, būtų žymiai menkiau ekonomiškai naudinga.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad analizė palengvins diskusijas priimant tolesnius sprendimus.
Galutinius sprendimus dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo priims Vyriausybė. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad tai turi būti padaryta iki šių metų pabaigos.
ELTA taip pat rašė, kad Energetikos ministerija ir koncernas „Achemos grupė“ kurį laiką bando pasiekti kompromisą dėl to, kokią dalį SGD terminalo išlaikymui turėtų skirti azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja „Achema“, kuri yra didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje.
Ketvirtadienį vykusiame susitikime energetikos ministras ir „Achemos grupės“ atstovai aptarė dar vieną optimizavimo planą. Po susitikimo Ž. Vaičiūnas sakė, kad visas siūlymų paketas „Achemos“ indėlį į SGD terminalo išlaikymą sumažintų perpus. Anksčiau ministras minėdavo, kad šis indėlis galėtų mažėti 40 proc.
„Jeigu dabar kalbame apie šiek tiek daugiau nei 20 mln. eurų, tai, įgyvendinus visas tas priemones, jis galėtų mažėti iki maždaug 10 mln. eurų per metus. Pagrindinė priemonė tebeišlieka, kurios, manau, nekvestionuoja nei „Achema“, nei kiti vartotojai - tai SGD terminalo išpirkimas. Tokio sprendimo efektas būtų naudingas tiek „Achemai“, tiek visiems kitiems dujų vartotojams. Tai didžiausia dalis, kuria būtų sumažinama SGD dedamoji“, - aiškino ministras.
Tuo metu „Achemos grupės“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas sakė, kad po susitikimo bus toliau atliekami skaičiavimai ir vertinimai, kad būtų matomas bendras vaizdas.
„Achemos grupės“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė po susitikimo su energetikos ministru birželį sakė, kad jos atstovaujama privataus verslo kompanija ir valdžia stovi skirtingose barikadų pusėse.
Pasak jos, „Achema“ negali prisiimti priverstinių įsipareigojimų, susijusių su SGD terminalo išlaikymu.
L. Lubienė pažymėjo, kad įmonė susidūrė su didžiuliais iššūkiais: gamtinių dujų kainų šoktelėjimu, šalta žiema, todėl visi rezervai šildymui ir kitiems poreikiams buvo išnaudoti.
„Saugyklos ištuštėjo, todėl gamtinių dujų kaina pakilo, nesvarbu, iš kokio tiekėjo pirktum“, - akcentavo L. Lubienė.
Ji teigė, kad trąšų poreikis yra kritęs, ypač dėl sausros.
