„Lietuva vis dar yra elektros importuotoja, todėl 700 MW galios jūrinio vėjo jėgainių projektas leis užsitikrinti nuosavą ir žalią elektros energiją, kuri apims iki ketvirtadalio viso šalies poreikio“, – pranešime sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Ji pridūrė, kad jei Seimas laiku priims teisės aktų pakeitimus, pirmasis parko statybos konkursas galėtų įvykti, kaip ir numatyta, – jau 2023 metais.

Išvadą Seimui teikiantis Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui, be kita ko, nustatyti, kad vėjo parkų jūroje plėtotojai negali rinktis kito elektrinės prijungimo taško, nei nurodo tinklų operatorius. Taip pat norima, kad konkursuose dalyvautų ir užsienio įmonės.

Tarp siūlymų numatyta, kad vėjo jėgainių parko vystytojas turės ne tik pastatyti elektrinę, bet ir pasirūpinti jos prijungimo infrastruktūra iki perdavimo sistemos operatoriui priklausančių tinklų sausumoje.

Kartu Vyriausybė siūlo padidinti gaminančių vartotojų elektrinių įrengtą suminę galią iki 1 gigavato (GW) ir nediferencijuoti jos buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. 2019 metais ji jau buvo padidinta iki 200 megavatų (MW) – po 100 MW kiekvienai vartotojų grupei.

Pasak ministerijos, jei jūrinio vėjo energetikos konkursas įvyktų 2023 metais ir Baltijos jūroje būtų įrengtas 700 MW galios vėjo elektrinių parkas, elektros energijos gamyba prasidėtų iki 2030 metų. Jame būtų pagaminama iki 3 TWh elektros per metus.

Seimas pernai rugsėjį po pateikimo pritarė pataisų paketui – jomis siekiama sukurti aiškią reguliacinę aplinką vėjo energetikos jūroje plėtrai. Projekte buvo numatyta, kad aukcionas įvyks 2023 metais.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)