Vyriausybė imasi sprendimų dėl didėjančių elektros, dujų, šilumos kainų: augimą išdėlios per 5 metus

Energetikos ministras Dainius Kreivys po Vyriausybės posėdžio informavo, kad vartotojams energetinių išteklių kainų augimas bus sustabdytas ties maždaug 20 proc. riba – likusi kainos augimo dalis bus išdėliota per 5 metus. Manoma, kad energijos brangimas yra laikinas. Taip pat informuota, kad bus siūloma pratęsti elektros tiekėjų pasirinkimo terminą iki birželio.

D. Kreivys informavo, kad ketinama apriboti elektros, dujų, šildymo kainų augimą vartotojams.

„Turbūt visi matome kas vyksta pasaulinėse rinkose: ir Azija, ir geopolitinės priežastys, Lietuva turbūt nėra vienintelė šalis, kuri su tuo susiduria. Tačiau mes, Vyriausybė, turime įsipareigojimą Lietuvos žmonėms, kad tas kainų kilimas būtų maksimaliai švelnus ir mūsų priemonių ratas, kurį mes parengėme, manome, kad tai užtikrins. Iš viso turime tris kryptis, kuriomis planuojame dirbti ir keisti teisės aktus“

Pirmoji kryptis, anot jo, kainų šoko suvaldymas, antroji – siekis išgyvendinti įsisenėjusius energijos švaistymus ir neūkiškumus, ir trečioji – namų ūkių energetinio savarankiškumo didinimas.

„Kainų šokų suvaldymui mes planuojame nupjauti kainų kilimo piką, kad išdėstytume jį per ateinančius penkerius metus. Manome, kad šis pikas yra laikinas, jis tikrai labai didelis, ir jį būtina suvaldyti. Tiek su įmonėmis, tiek su reguliuotoju tie dalykai yra aptarti ir suderinti, tam rengiame reikalingus įstatymų projektus, kitą savaitę projektai atsiguls Vyriausybėje, o dar po savaitės keliaus į parlamentą“, – sako D. Kreivys.

Jis paaiškino, kad elektros kaina bus fiksuojama „arba sustabdomas augimas tieks 21 procentu“.

„Tai reiškia, kad elektros kainai kylant aukščiau, gyventojams daugiau kaina nebrangs. Dujų kainos virykles turintiems vartotojams kaina šiuo metu yra pabrangusi virš 50 proc. Kaina yra fiksuojama ties 20 procentų. Kuomet kalbame apie dujas, skirtas šildymui, šiandien kainos auga 83 proc. ir toliau jos kyla – dujų kanos yra fiksuojamos ties 30 procentų. Taigi, Vyriausybė kartu su reguliatoriumi ir įmonėmis imasi visų veiksmų, kad šokas, kurį galime patirti dėl pasaulinių energijos kainų šuolio, būtų minimizuotas“, – patikina D. Kreivys.

Jis pastebėjo savivaldybių, besišildančių biokuru, neūkiškumą,

„Šioje vietoje, deja, mes turime daug erdvės patobulinti sistemą. Nes kirtavietėse, atliekant parkų, elektros linijų, proskynų valymo darbus, didžioji dalis atliekų, medienos atliekų, yra paliekama pūti ir yra neišvežama dėl tam tikrų teisės aktų netobulumo ir aplaidumo. Taip toliau tęstis negali. Visos biokuro papildomos dedamosios keliaus į katilus, pradės keliauti dar šiais metais“, – kalbėjo D. Kreivys.

Jis vertina, kad papildomai kūrenamos medienos atliekos leistų biokuro kainas mažinti daugiau nei 10 procentų.

„Sekantis sprendimas – šilumos mazgų sureguliavimas. Galiu pasakyti, kad tik 53 proc. šilumos mazgų Vilniuje yra paruošti žiemai, sureguliuoti taip, kad veiktų efektyviai. Čia mes įpareigosime šilumos punktų administratorius užtikrinti jų efektyvumą,ir tai kontroliuosime, kad nepleškintume šilumos vėjui, ir nešildytume oro“, – sako D. Kreivys.

Jis vertina, kad papildomai kūrenamos medienos atliekos leistų biokuro kainas mažinti daugiau nei 10 procentų

„Sekantis sprendimas – šilumos mazgų sureguliavimas. Galiu pasakyti, kad tik 53 proc. šilumos mazgų Vilniuje yra paruošti žiemai, sureguliuoti taip, kad veiktų efektyviai. Čia mes įpareigosime šilumos punktų administratorius užtikrinti jų efektyvumą,ir tai kontroliuosime, kad nepleškintume šilumos vėjui, ir nešildytume oro“, – sako D. Kreivys.

Taupymai galėtų siekti iki 10 procentų, šioms priemonėms reikalingi įstatymų projektai ar Vyriausybės nutarimai pradėti arba pradedami rengti.

„Ilgalaikės priemonės yra orientuotos į namų ūkių energetinio savarankiškumo didinimą. Siekiame, kad patys žmonės, mūsų gyventojai, dalyvautų žaliojoje transformacijoje, kad patys galėtų gaminti elektrą, šilumą, ir taip susimažinti savo sąskaitas. Nuo ateinančių metų kas ketvirta šeima arba namų ūkis galės pretenduoti į valstybės paramą įsirengti saulės elektrinę, šilumos siurblį, ar dalyvauti kaip vėjo elektrinės dalininkas statybose. Tam yra skirta kitąmet vien saulės ir vėjo jegainėms beveik 164 mln. eurų“, – kalbėjo D. Kreivys.

Dar 110 mln. eurų bus skirta neefektyvių biomasės ir iškastinio kuro katilų keitimui, vardijo D. Kreivys.

„Dar viena priemonė, kuri skirta, kad žalioji transformacija ir kainų mažinimas neaplenktų ir žemiausias pajamas turinčių žmonių, mes planuojame energetinių bendrijų kūrimą, kuriose galės dalyvauti mažas pajamas turintys žmonės ir jie neturės prisidėti savo lėšomis. Planuojame, kad per inovatyvias finansavimo schemas šie žmonės galės būti naudos gavėjai iš tokių elektrinių ir susimažinti savo sąskaitas“, – dėstė D. Kreivys.

Dar pusmetis pasirinkti elektros tiekėją

Jis teigia, kad pratęsiama data, iki kada vartotojai turi pasirinkti el. energijos tiekėją.

„Kadangi situacija yra labai įtempta dėl kainų šoko, suteikiame žmonėms daugiau laiko pasirinkti – siūlome pratęsti terminą iki birželio mėnesio, tačiau galutinį sprendimą turi priimti Seimas. Tai liečia tik tuos vartotojus, kurie dar nėra pasirinkę tiekėjo. Keičiasi tik galutinis tiekėjo pasirinkimo terminas, jis bus pratęsta, tikėtina, kaip minėjau, pusmečiui“, – kalbėjo D. Kreivys.

Jis pabrėžė, kad ir garantiniame tiekime esantys vartotojai galės ilgiau rinktis tiekėją. Tiekėjo nepasirinko didžioji dalis namų ūkių.

„Iki 80 proc. namų ūkių turėtų būti. Pirmo etapo dalis nebuvo didelė, antro etapo sutarčių pasirašymas tik pradeda įsibėgėti“, – paaiškino D. Kreivys.

Platesnės kompensacijos už šildymą

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė papildė, kad su biudžetu bus teikiami projektai, užtikrinsiantys namų ūkių pajamų augimą ir minimalų kainų augimą.

„Papildomai plėsime ir galimybes gauti šildymo kompensacijas. Šiandien kiekvienas žmogus gali kreiptis dėl šildymo kompensacijos į savivaldybę. Prognozuojame, kad kainos grįžta į 2018-2019 m. sezoną. Jau karantino ir ekstremalios situacijos metu skiriant kompensaciją nėra vertinamas žmogaus turtas, anksčiau jis būdavo vertinamas. Per ekstremalią sitauciją, karantiną, ir 6 mėn. po to turtas nevertinamas, į savivaldybes gali kreiptis visi žmonės, jei mano, kad kompensacija jiems priklauso“, – kalbėjo M. Navickienė.

Taip keičiamas piniginės paramos nepasiturintiems įstatymas ir didinama valstybės remiamų pajamų dydžio įtaka namų ūkiams, skaičiuojant galimybes gauti kompensaciją.

„Jeigu vienas asmuo ir uždirba 600 eurų į rankas, iš jo pajamų būtų išskaičiuoti trys valstybės remiamų pajamų dydžiai, tai sudarytų 384 eurus, ir iš likusios pajamų sumos šildymo sąskaita negalėtų viršyti 10 proc. – visa kita kaina turėtų būti kompensuojama valstybės“, – dėstė M. Navickienė.

Dabar galiojanti tvarka leidžia vienam gyvenančiam asmeniui išskaičiuoti 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, o jei gyvena keli asmenys – 1 valstybės remiamų pajamų dydis. Su pakeitimu siūloma šiuos dydžius nustatyti atitinkamai iki 3 ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių.

Ministerija skaičiuoja, kad pakeitimai leis paramą gauti 15-ai tūkstančių asmenų. Valstybei tai kainuotų apie 15 mln. eurų.

Šimonytė: pataisos – kitą savaitę

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kitą savaitę ketinama Seimui pateikti įstatymų pakeitimus, kurie leistų elektros kainų šuolio poveikį išdėlioti per kelerus metus, dėl to nuosaikiau augtų kainos vartotojams, rašo ELTA.

„Kalbant apie elektros ir dujų kainų tendencijas, koks galėtų būti poveikis kainoms nuo sausio 1 dienos, tas įvertis yra atliktas reguliatoriaus. Jeigu jokių sprendimų nebūtų daroma, (...) tikrai procentiniai punktai, ypač jei kalbame apie dujas, kurios yra naudojamos šildymui, yra labai įspūdingi. Kaip ekspertai vertina, šita situacija yra laikinas šokas, kuris per laiką turėtų išsilyginti. Manau, kad radome sprendimus su reguliatoriumi ir įmone „Ignitis“, kaip tą srautą ar tiksliau kalną išlyginti per tam tikrą laiką. Tam reikės įstatymų pakeitimų. Tuos įstatymų pakeitimus pateiksime Seimui manau, kad kitą savaitę“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį kalbėjo ministrė pirmininkė.

Pasak I. Šimonytės, įstatymų pakeitimai leis atitinkamai išdėstyti kainų šuolio poveikį per kelerius metus.

„Dėl tos priežasties kainos galutiniam vartotojui augtų gerokai nuosaikiau. Tais atvejais, kai žmonių pajamos yra gana mažos ir finansinė padėtis yra gana kukli, vis dar išliks kompensacijų poreikis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi Piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimus, kuriuos pateiksime kartu su biudžetu Seimui ir kur bus padidinti pajamų slenksčiai, nuo kurių galima pretenduoti į piniginę socialinę paramą komunalinėms išlaidoms apmokėti. Dabar turto slenksčiai netaikomi, nes yra įstatymo išimtis, kuri galioja ekstremalios situacijos laikotarpiu, tačiau pajamų slenksčiai kitais metais gana sparčiai augs didžiajai daliai pajamų kategorijų: ir minimaliai algai, ir pensijoms, ir kitoms išmokoms. Žinoma, gali būti tam tikra problema, kad žmonėms dėl pajamų augimo tiesiog (parama – ELTA) tampa nebeprieinama, dėl tos priežasties ir pajamų karteles irgi atitinkamai bus siūloma padidinti ir tam bus siūloma numatyti papildomų lėšų ateinančių metų biudžete“, – sakė I. Šimonytė.