„Iš „Gazprom“ atsakymo į mūsų siūlymą laikytis „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutarties ir taikyti Lietuvai teisingas kainas nesame gavę. Esame gavę atsakymą, tiksliau du atsakymus, į mūsų raštą „Lietuvos dujoms“, kad „Lietuvos dujos“ vykdytų savo įsipareigojimą lygiai visiems akcininkams, tame tarpe ir mažajam akcininkui – Lietuvos valstybei. Į tai gavome du atsakymus, vienas atsakymas pasirašytas „Lietuvos dujų“ valdybos narių V. Golubevo ir K. Selezniovo, tame atsakyme jie vadovaujasi „Lietuvos dujų“ įstatais“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė A. Sekmokas.
Ministras nepaaiškino, kas tiksliai rašoma gautuose raštuose, tik pareiškė, kad Vyriausybės jie netenkina, todėl Lietuva pasilieka teisę ginti savo, kaip mažojo „Lietuvos dujų“ akcininko interesus teisiniais būdais.
„Matome tam tikrą „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ pareigūnų tuo pat metu šitų dviejų bendrovių susitapatinimą, todėl mūsų pozicija nesikeičia, mes ir toliau ruošiamės ginti mažojo akcininko teises vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir kitais teisiniais būdais. „Lietuvos dujų“ atsakymas atėjo kovo 10 d. pabaigoje, šiuo metu teisininkai jį nagrinėja, bet kaip minėjau, mūsų pozicija nesikeičia ir mes ruošiamės savo, kaip mažojo akcininko, interesus ginti visomis priemonėmis“, - teigė A. Sekmokas.
Pasak politiko, „Lietuvos dujos“ turėtų siekti savo veikloje maksimalaus pelno – tai reiškia, kad įmonė turėtų derėtis dėl žemiausių įmanomų dujų kainos su dujų tiekėju „Gazprom“. Tačiau kadangi „Gazprom“ ir „Lietuvos dujų“ valdyboje dirba tie patys asmenys, jie nėra suinteresuoti žemos dujų kainos nustatymu.
A. Sekmokas sako, kad tokiu būdu „Gazprom“ pažeidė ne tik Lietuvos, bet ir vokiečių koncerno „E.ON Ruhrgas International“ interesus.
Kaip žinoma, Lietuva valdo 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, rusų „Gazprom” priklauso 37,06 proc. bendrovės akcijų, o vokiečių „E.ON Ruhrgas International“ - 38,9 proc.
