Pasak C. Kemfert, klimato muitai yra būtini norint užkirsti kelią dujų, išgautų uolienų hidraulinio ardymo būdu, importui iš JAV į Vokietiją ir ES, nes toks būdas yra itin žalingas aplinkai.

DIW energetikos, eismo ir aplinkos departamentui vadovaujanti C. Kemfert interviu Vokietijos laikraščiui „Handelsblatt“ JAV sankcijas Europos Sąjungai pavadino „agresyvia iškastinės energetikos krizės priemone“. Pasak jos, tiek Rusija, tiek ir JAV gamtines dujas naudoja kaip politinį ginklą, nes, tikino ekonomistė, JAV sankcijų tikslas yra parduoti amerikietiškas gamtines dujas Vokietijai ir ES už kuo didesnę kainą.

C. Kemfert taip pat pabrėžė, kad „Nord Stream 2“ kritika yra pagrįsta, nes šis dujotiekis yra „aplinkai žalingas, ekonomiškai nebūtinas ir finansiškai nepelningas“.

Vis dėlto, tvirtino ji, „JAV sankcijos yra nepriimtinos“, o Europa neturėtų su jomis susitaikyti.
Rusija pastaruoju metu taip pat paskelbė ketinanti imtis atsakomųjų sankcijų prieš JAV, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad „kada ir kaip tai bus padaryta priklauso nuo Rusijos nacionalinių interesų“.

Savo ruožtu Vokietijos transatlantinio bendradarbiavimo koordinatorius Peteris Beyeris sakė, kad atsakomieji muitai nėra tinkamas problemos sprendimas. Kaip Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ teigė P. Beyeris, konfliktas neturėtų būti eskaluojamas, jis turi būti sprendžiamas politinėmis priemonėmis.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatymą, kuriuo įvedamos sankcijos bendrovėms ir asmenims, kurie prisideda prie „Nord Stream 2“ projekto. Priemonės, kurios dar neįsigaliojo, draudžia subjektams, kuriems taikomos sankcijos, atvykti į Jungtines Valstijas, taip pat įšaldomas tokių subjektų turtas JAV.

Reaguodama į JAV sankcijas, Šveicarijos jūrinius vamzdžius klojanti bendrovė „Allseas“ jau pranešė stabdanti savo veiklą „Nord Stream 2“ projekte.

2 400 km ilgio dviejų gijų dujotiekis jau yra beveik nutiestas. Iki darbų pabaigos trūksta 300 km vamzdyno. „Nord Stream 2“ turėtų būti užbaigtas 2020 m. viduryje, tačiau tikino P. Beyeris, Vokietija baiminasi, kad sankcijos gali priversti atidėti dujotiekio paleidimą.