Pradžioje buvo planuota, kad Vokietija branduolinės energetikos atsisakys jau metų sandūroje. Tačiau baiminantis energijos tiekimo trikdžių dėl Ukrainos karo, vyriausybė nusprendė pusketvirto mėnesio atidėti jėgainių išjungimą.
Vokietijos energetikos bendrovė RWE kalbėjo apie „eros pabaigą“. „Šis skyrius baigtas“, – sakė RWE valdybos pirmininkas Markusas Krebberis. – Dabar būtina visas jėgas skirti atsinaujinantiems energijos ištekliams, taip pat tam, kad kuo greičiau būtų statomos vandenilį galinčios naudoti dujomis kūrenamos elektrinės“. Tai esą būtina energijos tiekimo saugumui užtikrinti, „jei Vokietija idealiu atveju 2030-aisiais nori atsisakyti ir anglių“.
Vis dėlto išjungus paskutiniuosius branduolinius reaktorius, Vokietijoje nesibaigė diskusijos dėl galimo atominių jėgainių darbo atnaujinimo. Bavarijos ministras pirmininkas Markus Söderis pareikalavo pakeisti Atominės energijos įstatymą, kad, pavyzdžiui, Bavarijos branduolinis reaktorius „Isar 2“ galėtų būti toliau naudojamas žemės atsakomybės rėmuose. Kol krizė nesibaigė ir nėra pereita prie atsinaujinančių išteklių, „turime iki dešimtmečio pabaigos naudoti visas energijos rūšis“, sakė jis laikraščiui „Bild am Sonntag“.
Vokietijos laisvosios demokratų partijos (FDP) pirmininkas ir finansų ministras Christianas Lindneris pakartojo savo reikalavimą, kad trys minėtos elektrinės liktų rezerve, o ne būtų demontuotos.
Kairiųjų partijos lyderė Janine Wissler tuo tarpu džiūgavo, kad branduolinių jėgainių pagaliau neliko ir vadino tai „prieš atominę energiją nukreipto judėjimo, kuris dėl to kovojo dešimtmečius, sėkme“.
