Mažeikiai gąsdinami smarve, baisesne nei pastipusios žiurkės. Detalųjį statybų objekto planą pristačiusios bendrovės „Agrar Nerys“ atstovai aiškina, kad kvapas bus minimalus, gerai pažįstamas ūkininkams. Šio kvapo pauostyti į Vokietiją nuvežti Mažeikių gyventojų atstovai grįžę, deja, ėmė tik dar atkakliau priešintis prieš jėgainės statybą.

Apie teismą prakalbo abi pusės

Sakančių „ne“ Mažeikių rajono gyventojų parašų skaičius šoktelėjo nuo 800 iki dviejų tūkstančių. Gyventojai reikalauja atlikti jėgainės poveikio aplinkai tyrimą, nors Aplinkos ministerija, įvertinusi aplinkybes, tai pripažįsta kaip nebūtiną. Savivaldybę, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijas atakuojantys gyventojai grasina kreipsiąsi į teismą.

Mažeikių rajono savivaldybė raštu pareikalavo statytojų kartu su detaliuoju planu pristatyti objekto koncepciją. Statybų iniciatoriams vietoje žemės Kalnėnų kaime prie miesto ribos siūloma rinktis sklypą toliau nuo miesto.

Žmonės mato, kad tai bus negerai, nors to niekas nėra įrodęs – teoriniai skaičiavimai rodo, kad nieko ten blogo nebus, tačiau iš praktikos visi žinom, kad kvapas bus, o to kvapo niekas nenori. Aš manau, kad vienintelis kelias rinktis kitą vietą“, – tvirtino Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys.

Vokietijos kapitalo grupės „KTG Agrar“ bendrovės „Agrar Nerys“ atstovams savivaldybės siūlomi kiti sklypai neatrodo tinkami. „Šiuo metu neturime mums tinkamo alternatyvus žemės sklypo“, – teigė bendrovės „Agrara Nerys“ interesams atstovaujanti teisininkė Monika Brasaitė.

Anot jos, projektas artėja prie sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo fazės. „Jeigu sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo vis dėlto būtų neigiamas, atstovaudami mūsų akcininkų interesus neatmestume galimybės svarstyti teisinio kelio siūlomus sprendimus“, – sakė M. Brasaitė.

Rajono savivaldybės reikalavimas pateikti objekto statybos koncepciją statytojams irgi neatrodo teisėtas. Vadovaujantis detaliųjų planų rengimo taisyklėmis ir savivaldybės išduotais dokumentais, koncepcija nėra privaloma.

Smirdės baisiau už pastipusią žiurkę

Raugyklos užima didelę dalį teritorijos
Į ginčus dėl galimos smarvės, pristatinėjant vokiškos biodujų jėgainės detalųjį planą, įsitraukė ir energetikai. Mažeikiuose gyvenantis Vidmantas Macevičius, kurį laiką vadovavęs ir Mažeikių rajono savivaldybei, šiuo metu vadovauja biodujas bei bioetanolį gaminančiai bendrovei „Kurana“ Pasvalio rajone. Biodujas iš grūdų ši bendrovė gamina nuo 2009 metų pabaigos, tad gamybos proceso ir jo atliekų smarvė šiam mažeikiškiui pažįstama.

„Turėtume didelę fermą. Įmonė gera, bet ne toje vietoje statytina“, – tvirtino „Kuranos“ vykdantysis direktorius V. Macevičius. Smarvė, anot V. Macevičiaus, bus jaučiama ir už kilometro.
Pasvalio įmonėje gaminama pusantro kubinio metro biodujų per valandą. Tiek pat žadama ir Mažeikiuose.

Anot V. Macevičiaus, skystos, sieros vandenilio ir amoniako kvapus skleidžiančios atliekos, kaip ir įprasta, išvežamos nuo balandžio iki lapkričio mėnesio. Kadangi trąšos į laukus vežamos ne kiekvieną dieną, realiai išvežimo dienų sumažėja iki dviejų mėnesių. Pavasarį ir rudenį tektų kentėti už kilometro sklindančią smarvę. Geru oru skystos atliekos būtų vežamos po 18 valandų per parą.

Sklypas – per arti miesto

„Mes per dieną išvežame iki tūkstančio tonų biomasės. Ką tas reiškia? Iš paskos važiuojame... na... kvapas bjauresnis nei pastipusios žiurkės“, – sakė V. Macevičius. Jis teigė nesąs biodujų jėgainės priešininkas. Jai esą tereikia parinkti tinkamą vietą.

Išvežant kietą biomasę, tarša būsianti tikrai didelė. Ir nors tai daugeliui žinomas fermos kvapas, jis pagal vyraujančią vėjų kryptį sklis į miesto pusę. „Ar jūs matėte, kad bent viena tokia įmonė būtų pastatyta bent prie 20 tūkstančių gyventojų turinčio miesto?“ – klausė energetikas. Tokios įmonės esą statomos praktiškai kukurūzų lauke, kad arti būtų tiek žaliava, tiek netoli vežti trąšas. Anot V. Macevičiaus, toliau nei 50 kilometrų vežti trąšas neapsimoka.

Lenkijoje panašios jėgainės statybai pasipriešino 18 tūkstančių gyventojų turinčio miestelio netoli Poznanės bendruomenė. Pagrindinė priežastis, kodėl per teismą pavyko panaikinti statybos leidimą – kad atliekų išvežimo procesas nekontroliuojamas, jis priklauso nuo oro ir žemdirbystės sąlygų. „Aš, kaip bendruomenės gyventojas, tokių statybų nepalaikyčiau“, – sakė V. Macevičius.

Kelionė į Vokietiją neįtikino

Diana Dudienė – viena iš penkių mažeikiškių, kuriai pasiūlyta apžiūrėti vieną iš „KTG Agrar“ grupės biodujų jėgainių Vokietijoje. Moteris atstovauja 2 tūkstančius gyventojų, kurie gyvena už 400 metrų ir šiek tiek toliau nuo ketinamo statyti objekto.

Iš pradžių mažeikiškiai buvo nuvežti į kompanijos biurą. Administracinių pastatų grupė, kurioje dirba daug darbuotojų, įsikūrusi miesto pakraštyje. Šalia administracinių pastatų – daržai ir šiltnamiai, čia auginami šparagai, braškės, mėlynės, šilauogės. Apžiūrėję plantacijas, grupė nuvežta į 3,6 tūkst. kilovatų galios jėgainę, kuri yra už 10 kilometrų. Tai šiek tiek galingesnė už Mažeikiuose ketinamą statyti 3,2 tūkst. kilovatų galios jėgainę.

„Jėgainės teritorijoje viskas švaru, tvarkinga, modernu, kompiuterizuota, žaliuoja vešliausia žolė. Reikia manyti, ji tręšiama jėgainėje susidariusiomis trąšomis. Mums aprodė įrenginius, atviras silosines. Rodė ir silosą. Parodė, kur gaminamos dujos ir elektra. Kvapą jautėme, tačiau nestipriai – diena pasitaikė žvarbi ir labai vėjuota. Gyvenamųjų namų kur nors arti nematėme. Į Mažeikius panašaus miesto, šalia kurio būtų tokia jėgainė, mums irgi neparodė. Nematėme ir išvežti skirtų, didžiausią smarvę skleidžiančių trąšų – jos jau buvo išvežtos“, – sakė D. Dudienė.

Jai susidaręs įspūdis, kad kelionė buvo surengta jėgainės statytojams palankiu oru, prieš tai pašalinus svarbiausius taršos šaltinius. Tiesa, matė ir atviras krūvas arklių mėšlo, tačiau šių gyvulių mėšlas taip baisiai nedvokia, kaip, tarkim, kiaulių.

Moteriai taip pat buvo svarbu sužinoti, kad aprodytoje jėgainėje dirba tik keturi žmonės. Tai reiškia, kad Mažeikiuose daug naujų darbo vietų tikėtis nėra ko.

Gyventojų atstovei kelia nerimą, kad biodujų jėgainės statytojai iki šiol neturi atsakymo, ką jie gamins – biodujas ar dar jas degins ir šilumos energiją pavers elektros energija. Nėra ir patikimo atsakymo, ar gamybos procese bus naudojamas mėšlas. Nesant tokio apsisprendimo, netgi negalėtų būti atliekamas poveikio aplinkai tyrimas.

Vokiečius nuperka lengvatomis

Biodujų jėgainė Vokietijoje
Panašius įspūdžius iš Vokietijos parsivežė ir vietos laikraščio žurnalistė Birutė Rudokienė. „Mano nuomonė, kad tokia jėgainė turėtų būti ne taip arti Mažeikių, nepasikeitė“, – sakė ekskursijos dalyvė.

Gyvenvietės su iki dviejų tūkstančių gyventojų ir šalia jų apie puskilometrį nutolusios jėgainės buvo rodomos žemėlapyje. Buvo sakoma, kad gyventojų pasipriešinimas įveiktas jiems pasiūlius dvidešimties metų laikotarpiu pigiau pirkti šilumos energiją ar pažadėjus socialinę paramą.

„Didžiausia gyvenvietė, prie kurios buvo pastatyta „KTG Agrar“ grupės biodujų jėgainė, turi maždaug 20 tūkstančių gyventojų. Sudėjus visas „KTG Agrar“ grupės biodujų jėgaines ir visas gyvenvietes ar miestus, šalia kurių jos stovi, turėtume žymiai didesnį skaičių nei 40 tūkst. gyventojų. Tačiau norime pabrėžti, kad svarbus yra atstumas nuo biodujų jėgainės iki artimiausių objektų“, – aiškino jėgainės statytojų atstovė M. Brasaitė.

Ji pateikė pavyzdžius Vokietijoje, kai biodujų jėgainės objektai nuo gyvenamųjų namų nutolę vos 50 metrų. Panašiais atvejais ties gamybos teritorijos riba įrengiamos apsauginės sienelės.

Nukris turto vertė

Mažeikių verslininkui ir vietos opozicijos politikui Alvydui Balčiūnui pagrindinė visuomenės ir jėgainės statytojų priešiškumo priežastis – nuo pat pradžių slepiama informacija apie pasirinktą sklypą ir ketinimus.

Nekilnojamojo turto vertė šioje vietoje, anot A. Balčiūno, kristų, žmonių gyvenimo kokybės suprastėtų – jie gyventų su nuolatiniu siloso ir mėšlo kvapu aplinkui. „Ar to mums šiandien Mažeikiams reikia?“, – klausė verslininkas. Jis taip pat stebisi, kodėl savivaldybės administracija tiek jau nori padėti įmonei, kuri įsteigs gal tik keturias darbo vietas.

Šioje situacijoje, anot A. Balčiūno, viską reikėtų pradėti iš pradžių – atlikti poveikio aplinkai vertinimo tyrimą, nustatyti sanitarinės apsaugos zoną.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja Miglė Masaitytė nemano, kad jėgainės statytojai turėtų atlikti poveikio aplinkai tyrimą.

Šiaulių RAAD duomenimis, poveikis aplinkai išsamiai įvertintas atrankos dokumente dėl planuojamos biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo. Pažymėtina, kad dėl planuojamos biodujų jėgainės atliktas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, parengta šio vertinimo ataskaita, pagal kurią Telšių visuomenės sveikatos centras priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla leistina“, – teigė M. Masaitytė.

Atitinka šalies politiką

Biodujos paverčiamos elektra
„Iš biomasės pagamintos biodujos yra vienas iš atsinaujinančios energijos šaltinių. Planuojamos biodujų jėgainės neprieštarauja Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė. Ši strategija patvirtinta Seimo 2012 metų birželio 26 dienos nutarimu.

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje, anot M. Masaitytės, nurodyta, kad biodujų įrenginių įdiegimas yra viena iš pagrindinių priemonių žemės ūkio sektoriuje mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pagrindinės kliūtys biodujų įrenginių plėtrai Lietuvoje yra lėšų trūkumas, ribotas gautos šilumos energijos panaudojimas, ūkių dydis, prisijungimo prie gamtinių dujų, elektros ir šilumos tiekimo infrastruktūros apribojimai.

Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos pernai patvirtintame plane kaip viena iš priemonių įtrauktas biodujų surinkimo ir panaudojimo energijos gamybai investicinių projektų kaimo vietovėse įgyvendinimo skatinimas. Siekiama mažinti metano išsiskyrimą iš gyvulininkystės kompleksų.

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija numato, kad Lietuva ir toliau didins atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą elektrai ir šilumai gaminti. Iki 2020 metų ne mažiau kaip 23 procentus galutinio energijos suvartojimo sudarys atsinaujinantys energijos ištekliai (ne mažiau kaip 20 procentų elektros sektoriuje, ne mažiau kaip 60 procentų centrinio šildymo sektoriuje, ne mažiau kaip 10 procentų transporto sektoriuje).

Statybų vietą lems savivaldybė

Planuojamoje 3200 kW galios biodujų jėgainėje Mažeikių rajono savivaldybėje, Aplinkos ministerijos duomenimis, bus naudojamos organinės medžiagos (žolės, kukurūzų silosas, javai / grūdai, mėšlas). Biodujų gamybos procese išgaunant pagrindinį produktą – elektros energiją ir šalutinį produktą – šiluminę energiją, kartu išsprendžiamas ir atliekų tvarkymo klausimas.

Šiluma bus gaminama planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus reikmėms ir pardavimui (įmonėms, miesto šilumos tinklams). Energijos gamybos procese iš biomasės atliekų gaunamas kompostas gali būti naudojamas žemei tręšti.

Anot M. Masaitytės, tik Mažeikių rajono savivaldybė, vadovaudamasi Mažeikių rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniais ir jame nustatytais teritorijos naudojimo reglamentais, gali pasiūlyti statytojams kitą sklypo vietą.

Savivaldybės vadovai, siūlydami jėgainės statytojams kitą sklypą, kalba ir apie galimas lengvatas grupės bendrovei „Agrar Nerys“.

„Kad verslas ateitų į tokią vietą, kad žmonės neprieštarautų, reikia jam padėti. Tuo tikslu steigiamos ekonominės zonos, kurių yra mūsų šalyje, tokios pozicijos laikosi iš šalies Vyriausybė – padėti verslui, kiek tai įmanoma. Tai irgi yra derybų klausimas, o ir savivaldybė turi biudžeto sunkumų. Tačiau tiesiant ranką verslui, būtų galima ieškoti galimybių. Ypač tada, kai jie patys žada prisidėti prie infrastruktūros – kelių, šaligatvių, apšvietimo įrengimo. Be to, statant, kaip patys vokiečiai sako, niekas kitas tų darbų neatliks – tik patys mažeikiškiai. Reikia ieškoti kompromisų“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės meras A.Tenys.

Mažeikių verslininkų asociacija nepritaria vokiečių planams statyti jėgainę miesto pašonės. Verslininkai mano, kad šioje miesto dalyje šalia maisto pramonės įmonių atsiradusi biodujų jėgainė turėtų neigiamą įtaką šiam verslui, apribotų plėtros galimybes ateityje.

Priešinosi ir vokiečiai

„KTG Agrar“ Lietuvos įmonių vadovas dr. Dietmaras Luzas sakė, kad jam tokia reakcija pažįstama iš patirties Vokietijoje. Optimizmo teikia tai, kad natūrali, žmogiška naujovių baimė galiausiai buvo įveikta. Vokietijos gyventojai esą įsitikino tokių projektų nauda. D. Luzas mano, kad Mažeikių rajono gyventojams tiesiog trūksta informacijos.

Biodujų energetika Vokietijoje, pasak jo, svarbus veiksnys, palaipsniui atsisakant atominės energijos gamybos. Biodujų energetika Vokietijoje vertinama ir todėl, kad ji padeda, siekiant nepriklausomybės nuo dujų, kurios tiekiamos iš Rytų. Tai atitinka Europos Sąjungos tikslą, kad žalioji energetika, kaip viena iš atsinaujinančių šaltinių energijos gamybos būdų, turėtų užimti vis didesnę visos energijos gamybos dalį. Jau dabar Vokietijoje šios rūšies energija sudaro daugiau nei penktadalį visos pagaminamos energijos.

Daugiau nei pusėje iš trijų dešimčių KTG grupės biodujų jėgainių gaminamos, valomos ir į gamtinių dujų tinklą tiekiamos biodujos. „KTG Agrar“ grupės atstovės M. Brasaitės teigimu, Vokietijoje skatinama energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, pvz. elektros energijos supirkimas fiksuotomis energijos supirkimo kainomis 20 metų. Pagamintos dujos parduodamos rinkos kainomis.

Mažeikių pašonėje numatyto projekto investicijų apimtis siektų apie 13–15 milijonų eurų. Jei vokiečiai neįveiktų pasipriešinimo barjerų, ši kaina didėtų – tektų įsigyti naują sklypą ir, jeigu būtų reikalinga, tiesti inžinerinius tinklus. Tokiu atveju esamas sklypas būtų panaudotas žemės ūkio bazės statyboms.

Priklausomai nuo žemės sklypo statuso, biodujų jėgainės projektas nuo planavimo fazės iki statybų užbaigimo fazės Vokietijoje gali trukti apie vienerius metus arba iki dvejų metų, kartais šiek tiek ilgiau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (245)