- Premjero sudaryta specialioji darbo grupė pateikė išvadas, kad „elektros kaina bus per didelė“. Kaip, Jūsų nuomone, VAE projekto rengėjai ir darbo grupė galėjo gauti skirtingus skaičiavimus?
- Formaliai VAE atstovai nėra darbo grupės nariai. Darbo grupė, vadovaujama energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus, yra sudaryta iš valstybės tarnautojų, daugiausia viceministrų, ir taip pat atstovų iš įvairių institucijų. VAE savo ruožtu esame pateikę pasiūlymus dėl scenarijaus vystymo tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Naujos atominės elektrinės projektas yra labai svarbi grandis elektros apsirūpinime ilgalaikėje perspektyvoje, bet projekto nepradėjus rengti dabar, be abejo, to padaryti negalėtume.
Mano manymu, tos darbo grupės išvados, kurios yra pirmadienį paminėtos ministro po Strateginio komiteto posėdžio, iš tiesų yra nuoseklios ir suprantamos. Tiek pasiūlymai dėl projekto ekonomikos, tiek dėl stipresnio regioninių partnerių įsitraukimo į projektą, tiek dėl visą laiką trūkstamo plataus politinio susitarimo.
- Dabar projekte numatyta kaina yra 18 ct/kWh. Kas yra ta minima per didelė kaina?
- Aš negaliu pasakyti, kas yra per didelė kaina, juolab nebūdamas darbo grupės narys. Mačiau tik mokslininkų padarytą pranešimą, kuomet vyko posėdis. Išvadų, kurias padarė Lietuvos energetikos institutas, komentuoti negalėčiau. Tam reikia laiko, tikiuosi, kad turėsime galimybę išanalizuoti, kas ten neatitinka to, ką mes esame pateikę savo verslo plane, kuris yra prieinamas visus pastaruosius metus. Matyti, kad skiriasi prielaidos, o verslo plane visuomet svarbu, kokios prielaidos yra reikšmingiausios, priimtos kaip pagrindinės.
- Andrius Kubilius minėjo, kad, darbo grupės skaičiavimais, elektrinė dirbs tik 70 proc. laiko, o ne 90 proc., kaip teigta iki šiol. Kaip paaiškinti šį neatitikimą?
- Dėl šio apkrovos faktoriaus yra įvairių šaltinių iš skirtingų valstybių. Mes verslo plane naudojame tuos duomenis, kurie yra pagrįsti realiai dirbančių elektrinių Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Šie rodikliai net viršija 90 proc. Taigi mūsų naudota prielaida dėl apkrovos yra pagrįsta realiais pavyzdžiais. Japonijos situacija yra visai kita dėl žemės drebėjimų ir jų reguliacinės aplinkos.
- Dabar kalbama apie aiškesnį Latvijos ir Estijos dalyvavimo projekte sąlygų deklaravimą. Kokios jos buvo numatytos iki šiol? Ar regioniniams partneriams nebus netikėta, kad Lietuva kelia naujų sąlygų?
- Specifinių įsipareigojimų iš partnerių pusės neturėjome. Turėjome su jais darbines derybas. Vis tik politinio lygmens akcininkų, turiu omenyje ministerijų, susitikimai, darbai vedė prie bendro supratimo apie projektą, o įsipareigojimai įtvirtinti memorandumuose tarp vyriausybių vadovų. Darbus sustabdė referendumas. Praėjusiais metais Seime pateiktoje koncesijos sutartyje numatyta, kad „Latvenergo“ ir „Eesti Energia“ dalyvautų po 20 proc. ir 22 proc. atitinkamai, bet specifinių sąlygų ten nėra.
Derybos pastaruoju metu yra iš esmės sulėtėję, nes buvo laukiama darbo grupės išvadų ir Vyriausybės pozicijos, o dabar reikės sulaukti Seimo sprendimo dėl tolesnio projekto likimo.
- Kokia yra situacijoje Latvijoje ir Estijoje, lyginant su Lietuva – ar šiose šalyse investavimo į AE klausimas yra sprendžiamas daugiau politiniame, ar investuosiančių bendrovių lygmenyje?
- Latvijoje ir Estijoje yra tamprus ryšys su akcininkais, ministerijų ir įmonių apsikeitimas žiniomis yra natūralus ir skaidrus. Dirba, be abejo, įmonės.
Lietuvoje dabar kaip tik yra pradėjusi dirbti nauja VAE valdyba, taigi viskas pereina į darbinį ritmą.
- Ar Jums atrodo realus scenarijus, kad būtų nuspręsta visai nebetęsti šio projekto? Vis tik jau nemažai investuota – į konsultacijas, tyrimus, kita.
- Logiška įvertinti visą projektą naujomis akimis, kadangi galbūt nebuvo laiko detaliai susipažinti su projektu naujiesiems akcininkams, turiu omenyje naująją Vyriausybę. Tam juk ir buvo suburta darbo grupė. Manau, tikrai reikia viską išanalizuoti gerai įsigilinus, padaryti išvadas. Tam jau ateina laikas. Dabar negalėčiau užtikrintai atsakyti, ar galima nutraukti projektą, ar ne – tai yra akcininko reikalas.
O tai, kad padarytas didžiulis darbas, ir nuo įmonės sukūrimo praėjo jau penkeri metai – faktas. Šią investiciją tikrai būtų gaila padėti į lentyną.
Projektas visada buvo planuojamas kaip konkurencingas komercinis projektas elektros įmonių grupei. Su tomis galimybėmis, kurias atneša tiek strateginis investuotojas, tiek ir užsienio partneriai, investuodami savo dalį, sąlygos skolintis tiek iš japoniškų, tiek iš JAV valstybės remiamų bankų yra tikrai geros. Žinoma, jeigu drastiškai keistųsi kurios nors sąlygos, mūsų galimybės arba didėtų, arba mažėtų, tačiau mes skaičiavome galimybę vykdyti projektą nedidindami tarifo.
A. Kubilius: pakeitus vieną parametrą, pasikeičia visas vertinimas
Lietuvos socialdemokratų partija, skelbdama naujausią ministro pirmininko A. Butkevičiaus poziciją, pareiškė, kad nauja atominė elektrinė būtų statoma tik įrodžius jos ekonominį naudingumą ir įvertinus galimą ekologinę žalą. Darbo grupės pristatytas tyrimas rodo, kad konservatorių pasiūlytas projektas neva yra neracionalus ir jam nebus pritarta.
VAE projekto „gimdytojai“, Seimo opozicijoje dabar dirbantys praėjusios kadencijos valdantieji konservatoriai negaili kritikos besikeičiančiai premjero A. Butkevičiaus nuomonei ar, kaip teigė pats Ministras Pirmininkas, nuomonei, kurią vis neteisingai supranta žurnalistai.
Parlamentaro Andriaus Kubiliaus trečiadienio pranešime teigiama, kad susidaro įspūdis, jog viešai skelbiama Ministro Pirmininko pozicija priklauso nuo to, su kuo jis prieš tai kalbasi: jeigu su energetikos ministru J. Neverovičiumi, jo pozicija esą būna gana konstruktyvi, jeigu su socialdemokratų frakcija ir joje sutelkta Kaliningrado atominės elektrinės šalininkų grupe, premjero nuomonė neva pasidaro priešinga.
A. Kubilius išreiškė pasipiktinimą ekonominiais vertinimais, esą VAE projektas bus nekonkurencingas. Šiuose vertinimuose, ekspremjero teigimu, remiamasi „specialiai pritemptomis prielaidomis, visai nekreipiant dėmesio į anksčiau atliktus skaičiavimus ir jų prielaidas“.
Kaip pavyzdį A. Kubilius pateikė viešojoje erdvėje pasirodžiusius ekspertų teiginius, jog skaičiuojant elektros gamybos savikainą, neva reikia įvertinti, kad branduolinė jėgainė dirbs tik 70 proc. laiko, o ne 90 proc., kaip teigta ligšioliniuose skaičiavimuose. Pakeitus vieną iš pagrindinių parametrų, pasikeičia ir visas konkurencingumo vertinimas, įsitikinęs opozicijos lyderis. Pasak A. Kubiliaus, jam susidaro įspūdis, kad ekspertai sąmoningai vengia tiesos, jog šiuolaikinės tokios klasės jėgainės, kaip kad siūlo „Hitachi“, jau praktikoje įrodė, kad dirba 90 proc. laiko.
