Kitą savaitę planujamame Vilniaus miesto tarybos posėdyje turėtų būti galutinai apsispręsta gyvenamuosiuose būstuose uždrausti šildymą kietuoju kuru.
Jei tarybos sprendimas būtų priimtas, savivaldybė bei viešosios tvarkos pareigūnai pirmiausiai informuotų gyventojus apie galimybes keisti šildymo būdą, būtų numatytas pereinamasis laikotarpis. Taigi, skubėti su pokyčiais šią žiemą dar nereikėtų.
Vėliau numatomos administracinės nuobaudos būtų taikomos tik piktybiškai taisykles pažeidusiems bei kategoriškai atsisakantiems keisti šildymo būdą į ekologiškesnį.
Svarstoma, kad kūrenantiems krosnis akmens anglimi arba durpių briketais grėstų administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimo kodekse. Tai – įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, o už pakartotinius nusižengimus – nuo 140 iki 600 eurų.
Savivaldybės duomenimis, Vilniaus mieste yra apie 32 tūkst. gyvenamųjų namų, iš kurių 5,1 tūkst. šildomi centralizuotai, 14,4 tūkst. – dujomis, dar 11,8 tūkst. šildomi malkomis, anglimi arba neidentifikuotu šildymo būdu.
„Kai pastarųjų (apklausta apie 1 tūkst. gyventojų) 2019 metais buvo klausiama, kokį kurą kūrena, 919 atsakė, jog namų šildymui naudoja biomasę, 5 gyvenamieji namai informavo, jog šildosi anglimis. Tai yra 0,5 proc. – šildomi anglimi, 4,3 proc. naudoja anglį ir biomasę, 91,9 proc. būstų šildymui naudoja biomasę“, – skelbia savivaldybė.
Savo ruožtu savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininkė Deimantė Rimkutė svarstė, kodėl dėl 4,8 proc. namų gyventojų turi kentėti visas likęs Vilnius ir planeta.
„Apie 4,8 proc. arba 560 namų Vilniuje šildomi anglimi (ar ir biomase). Jie išmeta nevisiško degimo produktų, kurie kenkia aplinkai, sveikatai, gali sukelti vėžinius susirgimus.
To būti negali. Todėl Vilniaus miesto taryba svarsto apie anglių (ir durpių) naudojimo pastatų šildymui draudimą. Džiaugiuosi, kad taryba pritarė projekto pateikimui, tikiuosi, kad dėl to apsispręsime galutinai. Už Vilnių be suodžių ir smalkių!“ – socialiniame tinkle ragino ji.
Vicemeras Valdas Benkunskas taip pat pastebėjo, kad žmonių, ypač vaikų, susirgimo kvėpavimo takų ligomis tikimybė gali kelis kartus padidėti, jei aplinkoje yra padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija, o sostinėje per kaminus su dūmais vis dar išmetama nemažai kenksmingų vadinamųjų nevisiško degimo produktų.
„Kad nuo šios žalingos tendencijos toltume, planuojame apriboti taršiausių kuro rūšių naudojimą buityje. Ilgainiui toks sprendimas sumažins CO2 išmetimą mieste, o svarbiausia – saugos miestiečių sveikatą“, – sakė jis.
Centralizuoto šildymo galimybė
Svarstoma, kad dalis kietuoju kuru besišildančių namų galėtų prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo. „Vilniaus šilumos tinklų“ paslaugų plėtros skyriaus vadovas Vytautas Jakelaitis „Delfi“ sakė, kad tokios galimybės yra.
„Tačiau daug kas priklauso nuo šiuo metu naudojamos šildymo sistemos. Jei namas yra šildomas krosnimis (pečiais), tai centrinio šildymo įvedimas kelia nemažus iššūkius, nes reikia ne tik padaryti įvadą, bet ir įrengti vidinę šildymo sistemą (radiatorius, vamzdyną, šildymo punktą).
Jei name yra įrengta šildymo sistema (radiatoriai, vamzdynai), bet ji yra pajungta prie kieto kuro katilo, kuris yra kūrenamas anglimis arba durpėmis, tuomet centrinio šildymo įvedimas yra lengvesnis, nes dažniausiai pavyksta vietoje katilo pastatyti šildymo punkto įrangą ir pajungti ją prie centrinio šildymo įvado.
Tiesa, galimybė atvesti centrinio šildymo įvadą dar priklauso nuo geografinės pastato lokacijos, nes pajungiant pastatus prie centrinio šildymo negalima didinti esamų tinklo nuostolių rodiklio. Taigi, jeigu pastatas yra nutolęs nuo šiluminių trasų, jo pajungimas gali didinti nuostolius ir pagal esamus įstatymus tokio pastato pajungti negalime“, – pasakoji jis.
Šilumos siurbliai ir biokuro katilai
Kitos V. Jakelaičio įvardintos alternatyvos – šilumos siurbliai ir medžio pjuvenų granulėmis kūrenamos krosnelės arba vandens šildymo katilai.
„Čia reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbius niuansus. Pirma, šilumos siurblių darbui reikalingi nemaži elektros energijos kiekiai, tad dažnai neužtenka esamo elektros įvado galios, o jos didinimas nėra pigus ir ne visada techniškai įmanomas.
Antra, šilumos siurblio darbo efektyvumas priklauso nuo išorinės lauko temperatūros. Esant žemai lauko temperatūrai (-15 °C ir žemiau), kuomet šildymas yra labiausiai reikalingas, šilumos siurblių efektyvumas krenta ir ženkliai padidėja elektros sąnaudos.
Trečia, šilumos siurblių išoriniai blokai kelia dar ir tokių papildomų iššūkių: reikia rasti vietą pastato išorėje, kuri negadintų pastato bendro vaizdo, darbo metu jie kelia triukšmą, susidaro apledėjimas“, – nurodė pašnekovas.
VŠT atstovas svarstė, kad šildymo būdo pakeitimo kaina priklauso nuo esamos situacijos, reikalingos šildymo galios ir geografinės lokacijos.
„Jei pastatas atitinka pajungimui prie centralizuoto šilumos tiekimo keliamus reikalavimus (nedidina tinklo nuostolių), tuomet tinklo įvadas yra daromas VŠT lėšomis. Kviečiame susisiekti su mūsų klientų aptarnavimo centru – kolegos atvyks į vietą ir įvertins namo galimybes jungtis“, – pasakojo jis.
Valstybės parama
V. Jakelaitis taip pat nurodė į valstybės paramą, kuria galima pasinaudoti namuose įrengiant automatizuotą šilumos punktą.
Ją administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, kurios atstovė Austėja Jonaitytė „Delfi“ sakė, kad šiemet jau įvyko du kvietimai.
„Šiuo metu kvietimo kompensacijoms gauti nėra, bet Aplinkos ministerija skyrė papildomą finansavimą ir numatomas dar vienas papildomas kvietimas šiemet“, – pastebėjo ji.
Skelbta, kad gyventojams, pateikusiems paraiškas gauti kompensacijas už šilumos siurblius arba biokuro katilus ketinama skirti papildomus 4,5 mln. eurų.
„Maksimali subsidijos suma pareiškėjui siekia 14,5 tūkst. eurų, vidutiniškai jos sudaro 5–7 tūkst. eurų. Jau trečiąjį šiais metais kvietimą paramai už įsigytus mažiau taršius būsto šildymo įrenginius Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbs netrukus. Sprendimui dar turės pritarti Vyriausybė“, – rašoma spalio 15 dienos pranešime.
Šiais metais per pirmuosius du kvietimus subsidijų biudžetas sudarė 6 mln. eurų. Ypač populiaraus antrojo kvietimo rudenį metu daugiau kaip 1,1 tūkst. gyventojų prašė kompensuoti šilumos siurblius oras-vanduo, 570 pareiškėjų prašė subsidijuoti biokuro katilus, dar 270 gyventojų pateikė paraiškas šilumos siurbliams oras-oras ir žemė-vanduo.
„Primename, kad gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.
Šios iš Klimato kaitos programos nukreipiamos investicijos skirtos mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį namų ūkiuose, pagerinti oro kokybę.
Aplinkos ministerijos žiniomis, kitų metų pradžioje papildomas finansavimas neefektyviems biokuro katilams atnaujinti bus skiriamas ir iš Europos Sąjungos fondą valdančios Energetikos ministerijos programos“, – rašoma pranešime.
Kvietimai kompensacijoms skelbiami Aplinkos projektų valdymo informacinėje sistemoje.
