„Skirtingos kainos tarp šių miestų yra dėl to, kad skiriasi kuro kainos. Pagrinde visose trijose Baltijos valstybėse naudojamos dujos, tačiau jų kaina nėra vienoda. Kogeneracinių jėgainių darbo režimo skirtumai yra antroji priežastis. Kiek man žinoma, Talino ir Rygo kogeneracinės jėgainės gali dirbti optimaliu režimu, dėl to sąnaudos ir kaina yra mažesnės“, – trečiadienį konferencijoje „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ kalbėjo VKEKK pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis.

Taip pat Vilniuje kainai mažėti neleis ir „Vilniaus energijai“ mokama kompensacija už tai, kad brangstant kurui šiluma gyventojams paskui jį nedidėjo.

Šiuo metu Vilniuje šiluma kainuoja 27.54-29,56 ct/kWh.

Pasak D. Janulionio, matyti, kad miestuose, kur naudojamas iškastinis kuras, šilumos kaina yra didžiausia. Todėl išeitis – pereiti prie biokuro.

„Kuro rūšies pakeitimas galėtų reikšmingiausiai sąlygoti kainą, nes kuras galutinėje kainos struktūroje sudaro apie 70 proc.“, – teigė jis.

Šiuo metu apie 19 proc. visos centralizuotos šilumos Lietuvoje gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Likusi šiluma gaunama deginant rusiškas dujas.

Dar vienas būdas mažinti šilumos kainą – skatinti gamintojų konkurenciją.

DELFI primena, kad rudenį laukiama rekordinių šilumos kainų – rugsėjo pradžioje dujos buvo 37 proc. brangesnės nei prieš metus, dėl to šildymas gyventojams bus apie 17 proc. brangesnis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją