Skaičiuojama, kad sostinei šilumą tiekianti „Vilniaus energija“, mažėjant dujų vartojimui, iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo turėtų pirkti bene visas dujas, o tai reikštų, kad išlaidos pagrindiniam šildymui naudojamam kurui, gamtinėms dujoms, padidėtų dešimtimis procentų.
Apie iki 20 proc. augsiančias išlaidas dujoms, jei SGD terminalo išlaikymo modelis nepasikeis, spalį kalbėjo energetikos ministras Rokas Masiulis, skaičiavęs, kad jos augs 20 proc. To priežastis: SGD sąnaudos bus paskirstomos mažesniam vartotojų ratui ir pirmiausiai guls ant šilumos tiekėjų pečių ir „Lietuvos energijos“, turinčios elektros gamybos bloką Elektrėnuose. Be to, įtakos turėtų ir mažėjantis dujų vartojimas.
Dujoms pabrangus apie 20 proc., galima tikėtis apie 15 proc. šilumos kainų šuolio.
„Jeigu liktų senasis SGD sąnaudų paskirstymo modelis, dujas iš terminalo turėtų naudoti tik šilumos gamintojai, Elektrėnų elektrinė ir sąnaudos tektų ne platesniam vartotojų ratui, o tik siaurajam, dėl to proporcingai našta jiems būtų didesnė“, - aiškino R. Masiulis.
Prognozuoja dar didesnį kainų šuolį
Energetikai mažėjant gamtinių dujų vartojimui prognozuoja dar didesnį dujų brangimą, o atitinkamai – ir šildymo kainų šuolį.
„SGD terminalo minimaliai veiklai būtinasis dujų kiekis kitais metais beveik dvigubai viršys planuojamus energijos gamintojų dujų poreikius. Esant tokiems pokyčiams rinkoje paskirtasis tiekėjas „Litgas“ prognozuoja, kad, pagal dabartinį paskirtojo tiekimo modelį realizuojant gamtines dujas, jų vidutinė įsigijimo kaina energijos gamintojams kitąmet gali išaugti apytiksliai 50 proc.“, - skelbė bendrovė.
„Remiantis dabartiniu reguliavimu ir galiojančia teisine baze, mes, kaip paskirtasis tiekėjas, turime realizuoti būtinąjį dujų kiekį energijos gamintojams, kurie naudos gamtines dujas, kitaip pasakius, 264 mln. kub. m, kuriuos jie deklaravo ateinantiems metams, o visą būtinojo kiekio likutį, kai per metus atsivežame apie 540 mln. kub. m, turėtume parduoti rinkoje. Susidariusį nuostolį iš šio pardavimo turėtume įdėti į savo dedamąją tiekdami gamtines dujas energijos gamintojams. Toks modelis reikštų, kad mes turėtume iš esmės didinti gamtinių dujų kainą energijos gamintojams“, – sakė „Litgas“ generalinis direktorius Dominykas Tučkus.
Pasak jo, 2014-2015 m. situacija gamtinių dujų rinkoje pasikeitė radikaliai, tai lėmė mažesnis gamtinių dujų vartojimas dėl investicijų į biokurą, pastatų renovacijos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotų remtinai elektros energijos gamybai panaikinimas.
Laukia, ką nuspręs Seimas ir Vyriausybė
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas dėsto, kad savivaldybė kol kas nesvarsto alternatyvaus sprendimo, kaip užtikrinti, kad šildymo sąskaitos nedidėtų.
„Pagal dabar galiojantį reglamentavimą šilumos kaina Vilniuje rugsėjį sumažėjo apie 5 proc. Jei ta pati teisinė bazė būtų likusi ir nuo kitų metų sausio, matome, kad tendencija galėjo likti tokia pati – kainos mažėtų. Tačiau Vyriausybė priėmė sprendimą naikinti kvotas kogeneracinėms elektrinėms, kitaip siūloma apskaičiuoti ir dujų infrastruktūros išlaikymą, tačiau pastarasis įstatymas Seime pateikiamas vienpusiškai“, - problemą galinčią lemti sąskaitų už šildymą augimą įvardijo jis.
Pasak jo, sostinės savivaldybė pritaria abiems sprendimams, nes tik kartu jie sostinės gyventojams būtų naudingi.
„Manau, jeigu SGD terminalo įstatymo pataisa Seime nebūtų priimta, Vyriausybė turėtų priimti sprendimą, kad ir kogeneracinės elekrinės veiktų pagal ankstesnę tvarką ir šilumos kainos nedidėtų. Mes neturime jokių svertų paveikti nacionalinės politikos ar priimti savo sprendimus, kas leistų šilumos kainas sumažinti“, - dėstė jis.
Kaip atrodytų paaugusios sąskaitos už šildymą?
Lietuvoje yra daugiausiai daugiabučių, kurie suvartoja daug šilumos ir yra pastatyti iki 1992 m., iš viso tokiuose namuose Lietuvoje yra apie 420 tūkst. butų su 1,2 mln. gyventojų.
Vidutiniškai skaičiuojama, kad tokios statybos 60 kv. m buto šildymui per mėnesį reikia 1 260 kilovatvalandžių šildymo sezono metu. Tad jeigu kainos liktų tokios pat, kaip spalį, vilniečiai šildymo sezono metu gautų 70,31 eurų sąskaitą.
Šildymui pabrangus 15 proc., sąskaita paaugtų iki 80,85 eurų, o šildymo kainoms šokus 30 proc. - iki 91,4 eurų.
Visgi, jei naujam SGD terminalo išlaikymo modeliui būtų pritarta, susirūpinti reikėtų biokurą naudojančioms savivaldybėms, nes ten šildymo sąskaitos gali šiek tiek ūgtelėti, jei nebus imtasi veiksmų.
DELFI skelbė Energetikos ministerijos skaičiavimus, kad SDG terminalo įstatymo pakeitimai, pakeisiantys modelį, kaip turi būti paskirstomos terminalo sąnaudos, dujomis šildomiems miestams – Vilniui, Kaunui ir Panevėžiui – atneštų naudos, tačiau naudojančiose biokurą savivaldybėse šildymo sąskaitos galėtų augti iki 5 proc.
„Kaip žinia, biokuro kainos biržoje yra nukritusios bene dvigubai palyginus su šių metų pradžia. Tad jeigu tų miestų šilumos ūkio vadovybė sudarytų ilgalaikes sutartis dabar galiojančiomis biržos kainomis, šiluma ir tuose miestuose turėtų pigti, o ne brangti“, - yra sakęs R. Masiulis.
Remiantis lapkričio pradžioje atliktais Energetikos ministerijos skaičiavimais, energijos gamintojams pajėgumų modelio įtaka šilumos kainai svyruoja nuo +1,48 proc. iki -17,8 proc.
„Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija siūlo užtikrinti gamtines dujas deginančių elektrinių finansavimą per VIAP”, - rašoma Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno komentare.
„Litgas" naudojama pastovi 29,04 Eur/MWh ir konvertuota į Eur/kub. m naudojant 10,4 koeficientą; importuojamų iš Rusijos dujų kaina skaičiuojama kaip svertas Lietuvos dujų tiekimo, „Haupo", „Dujotekanos" ir KTE, konvertuota taip pat naudojant 10,4 koeficientą, VKEKK informacija.
Reforma ir elektros srityje
Nuo kitų metų, Vyriausybės sprendimu, nebelieka paramos elektros gamybos kvotos termofikacinėse elektrinėse, nes nuo sausio 1 d. pradeda veikti Lietuvos – Švedijos elektros jungtis „Nordbalt“ ir Lietuvos – Lenkijos elektros jungtis. Šiomis jungtimis importuojamą elektrą planuojama įsigyti pigiau nei ją gaminti Lietuvoje.
„Palikus remtinos elektros energijos gamybos kvotas, dujos iš SGD terminalo vis tiek sudarytų 100 procentų energijos gamintojų poreikių ir tai didintų gamtinių dujų kainą“, – mano D. Tučkus.
Pagal naująjį SGD išlaikymo – pajėgumų – modelį viena didžiausių mokėtojų būtų bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“, valdanti energetikos sistemos rezervą užtikrinančią Lietuvos elektrinę. Tačiau skaičiuojama, kad dėl elektros gamybos kvotų panaikinimo sutaupyta VIAP suma būtų didesnė, nei LEG išlaidos gamtinių dujų tiekimo saugumui.
Naujo pajėgumų modelio esmė: kuo pajėgesnis yra dujų vartotojas, tuo daugiau jis turėtų už tai mokėti.
Sprendimų laukia spalį ir lapkritį
Anksčiau premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad Seime priimti reikalingoms pataisoms laiko užteks, nes šie pasiūlymai yra teikiami parlamentui skubos tvarka.
Taip pat skelbta, kad pritarimo šiam modeliui reikia iki spalio pabaigos, kitaip VKEKK gali nebeužtekti laiko pritaikyti pakeitimus tvirtinant šilumos kainą.
Pagal nustatytą tvarką, „Litgas“ lapkritį Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) teiks duomenis paskirtam tiekimo tarifui nustatyti bei prognozuoti gamtinių dujų kainas energijos gamintojams 2016 metais.
Anot D. Tučkaus, tikimasi gruodžio pradžioje turėti kainodarą, pagal kurią bus apskaičiuojamos sąskaitos energijos gamintojams. Pirmąsias sąskaitas „Litgas“ pradės išrašinėti vasario mėnesį, bet energijos gamintojai apie kainas turėtų būti informuoti prieš pradėdami pirkti, t. y., iki sausio 1 d.
Siūlomas pajėgumų modelis yra trečioji SGD terminalo sąnaudų išdėstymo versija. Pirma buvo 25 proc. taisyklė, vėliau - kad dujas turėtų naudoti šilumos ir elektros gamintojai, galiausiai siūloma sąnaudas paskirstyti ne tik energijos gamintojams, bet ir tiems dujų vartotojams, kurie nors ir dabar vartoja mažiau dujų, jų gali prireikus vartoti daugiau.
Anot R. Masiulio, jeigu siūlomam pajėgumų modeliui bus pritarta, pagrindinio dujų vartotojo „Achemos“ sąnaudos neišaugtų, jei modelis bus nepriimtas, sąnaudos „Achemai“ išaugtų apie 17 proc.
Prognozuojama, kad kitais metais dujų suvartojimas sumažės beveik penktadaliu, iki 2 mlrd. kub. m.
