aA
Jau artimiausiu metu šiluma vilniečiams gali pabrangti, nes „Vilniaus energija“ biržoje tarpušvenčiu prisipirko brangaus biokuro. DELFI pasekus paskui šių sandorių priežastis, išnyra anksčiau „Rubicon group“ vadinto koncerno šešėlis.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Gruodį brangaus biokuro „Vilniaus energija“ nusipirko dėl to, kad nuo praeitų metų balandžio taiko tik trumpalaikių (savaitės) sandorių biokuro pirkimo strategiją.

Biokuro už daug mažesnę kainą „Vilniaus energija“ būtų galėjusi įsigyti, jei trumpalaikius sandorius būtų derinusi su vidutinio laikotarpio (pusmečio, ketvirčio, mėnesio) sandoriais.

Kaip rašoma 2015 metų biokuro biržos „Baltpool“ prekybos apžvalgoje, mažiausiai už 2015 spalį–gruodį patiektą biokurą mokėjo tie pirkėjai, kurie didesnę pirkimų dalį skyrė pusmečio ir ketvirčio sandoriams ir mažesnę paliko savaitiniams sandoriams.

Rinktis mišrią strategiją biokuro pirkėjus anksčiau ragino ir Energetikos ministerija bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).

Trumpalaikių sandorių kainos ypač padidėjo 2015 metų gruodį ir buvo net iki 47 proc. didesnės nei ilgalaikių sandorių kaina gruodžio mėnesio tiekimui.

„Paskutinėmis metų savaitėmis vidutinė biokuro kaina šoktelėjo iki 178,75 eurų už naftos tonos ekvivalentą (tne), o kai kuriuose sandoriuose kaina siekė ir 205 eurų/tne, – nurodoma biržos ataskaitoje. – Palyginimui, biokuro pirkėjai, kurie biokurą gruodžiui įsigijo iš anksto sudarydami mėnesio, ketvirčio ir pusmečio kontraktus vidutiniškai už jį mokėjo 138,97 eurų/tne.“

Ši situacija rinkoje atkreipė ir rinkos reguliatoriaus VKEKK dėmesį, kuri jos dalyviams išplatino pranešimą, kad perkant biokurą tik trumpalaikiais sandoriais yra iškreipiama rinkos situacija ir priminta, kad gali atsitikti taip, jog kuro apskritai nepavyks įsigyti.

Neleidžia pasirengti

Nors biokuro biržos sistemoje konkretūs aukcionų dalyviai nėra įvardijami, juos atsekti nėra sunku. Pavyzdžiui, panagrinėjus 2015 gruodžio 29 dienos rezultatus, matyti, kad devynios biokuro siuntos užsakytos į Vilniaus apskritį, kurioje tokius jo kiekius užsakyti gali tik „Vilniaus energija“.

Tarp šių sandorių figūruoja ir jau minėta 205 eurų/tne kaina, o kitų kainos taip pat smarkiai viršija išankstinių sandorių vertes. Apie „Vilniaus energijos“ svorį biokuro biržoje byloja ir tai, kad trys iš penkių didžiausių pagal kiekį sandorių tą dieną priklausė jai.

Kaip DELFI aiškino energijos išteklių biržos „Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis, negalima teigti, kad trumpalaikių sandorių kainos visada yra didesnės už ilgalaikių.

„Tiesiog jie yra nestabilūs, labiau svyruoja. Dėl to, mano supratimu, šią riziką reikia skaidyti ir naudoti mišrią biokuro pirkimo strategiją“, – teigė jis.

Ekspertas paaiškino, jog paprastai pirkti iš anksto yra pigiau, nes biokuro tiekėjas tada gali pasirūpinti žaliava.

„Turėdamas sandorį pusmečiui biokuro tiekėjas gali susitarti su miškų savininkais, nusipirkti žaliavos vasarą ar rudens pradžioje, kada ji pigiausia, ir pasiūlyti mažesnę kainą“, – aiškino V. Jonutis.

Vengia spekuliacijų

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas DELFI teigė, kad trumpalaikę biokuro pirkimo strategiją vykdo tam, kad eliminuotų bet kokią galimybę spekuliacijoms neva įmonės perkamo biokuro kaina yra didesnė nei rinkoje.

„Praeitų metų kovo mėnesį sulaukę Energetikos ministerijos ir VKEKK priekaištų dėl to, kad biokurą pirkome vadovaudamiesi viešųjų pirkimų nustatyta tvarka sudarytomis ilgalaikėmis sutartimis, nuo 2015 metų balandžio mėnesio biokurą perkame išskirtinai tik biržoje savaitinio pristatymo kontraktais“, – nurodė jis.

N. Mikalajūnas „Vilniaus energijos“ biokuro pirkimo strategijai pagrįsti pasitelkė ir „Šilutės šilumos tinklų“ (ŠŠT) atvejį, kada ši įmonė iš Energetikos ministerijos ir VKEKK sulaukė priekaištų dėl to, jog per brangiai perka biokurą pagal ilgalaikius sandorius, nes jis jau po sutarčių pasirašymo atpigo.

„Nėra jokios garantijos, kad biokurą perkant pagal ilgalaikį sandorį, už jį sumokėsi mažiau. Kainos gali dar labiau nukristi jau po sutarties pasirašymo, kaip atsitiko Šilutėje. Tada priežiūros institucijos ŠŠT reikalavo tas sutartis nutraukti, o bendrovės, su kuriomis ŠŠT buvo susitarę, reikalavo mokėti kompensacijas“, – dėstė N. Mikalajūnas.

Jis pabrėžė, kad „Vilniaus energija“ moka pačią objektyviausią kainą – tokią, kuri tuo metu yra rinkoje.

Tačiau VKEKK pirmininkė Inga Žilienė akcentavo, kad ne biržoje, bet ilgalaikiais dvišaliais sandoriais biokurą galima įsigyti tik tuo atveju, kai tai yra ekonomiškai naudingiau arba nėra galimybių energijos išteklių biržoje įsigyti reikiamos kuro rūšies.

„Vilniaus energijos“ minėti ŠMM nevykdė įpareigojimo 2014 metais ne mažiau kaip 10 proc. šilumai gaminti reikalingo biokuro įsigyti biržoje ir tuo pačiu nepateikė įrodymų, kad pagal dvišalius sandorius sudarytus ne biržoje pirko biokurą pigiau. VKEKK dėl tokių veiksmų ŠMM skyrė įspėjimą“, – DELFI aiškino ji.

I. Žilienė pridūrė, kad VKEKK ragina visus šilumos tiekėjus, perkančius biokurą energijos išteklių biržoje, iš anksto įvertinti biokuro poreikį šildymo sezono metu bei pasirinktos biokuro įsigijimo strategijos galimą įtaką biokuro kainos pokyčiams.

Vilniečiams šildymas dar gali brangti: „Vilniaus energijos“ žaidimai tęsiasi
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Rubikono šešėlis

DELFI primena, kad praeitų metų gruodžio pradžioje Konkurencijos taryba „Vilniaus energijai“ skyrė 19 mln. eurų, o biokuro tiekėjai „Bionovus“ – 3,5 mln eurų baudas.

Įmonės apkaltintos tuo, kad buvo sudariusios ilgalaikį išimtinio pirkimo susitarimą pagal kurį „Vilniaus energija“ įsipareigojo šilumos gamyboje naudojamą biokurą pirkti tik iš „Bionovus“. Konkurencijos taryba nusprendė, kad šis susitarimas ribojo konkurenciją.

Šiame nuosprendyje taip pat reikia pažymėti tai, kad „Vilniaus energija“ priklauso Prancūzijos koncernui „Dalkia“, o „Bionovus“ (dabar jau „First Opportunity OṺ“) – koncernui „Icor“. „Icor“ akcininkai yra ir „Vilniaus energijos“ bei „Dalkia Lietuvos“ vadovai.

DELFI taip pat primena, kad „Icor“ anksčiau vadinosi „Rubicon group“, o pavadinimą pakeitė iš jos pasitraukus trims iš septynių akcininkų. Dabar „Icor“ priklauso Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui, Gintautui Jaugielavičiui ir Dariui Leščinskui.

„Vilniaus energija“ yra labai didelis pirkėjas, todėl savo pirkimus bando daryti per susijusias bendroves, nes tada jiems apsimoka pirkti brangiai. Taip jie uždarbį gauna per susijusias įmones“, – DELFI sakė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos šilumos ūkio ekspertas Rimantas Zabarauskas.

Tačiau jis negalėjo įvertinti, ar tokio pobūdžio manipuliacijos dabar įmanomos ir biokuro biržoje.

Jei daryti prielaidą, kad „Vilniaus energija“ ir toliau siekia leisti „First Opportunity OṺ“ užsidirbti iš sostinės šilumos vartotojų, tada biokuro birža jai labai nepalanki.

Biokuro kaina vos tik pradėjusioje veikti biokuro rinkoje 2012 metų spalį buvo maždaug penktadaliu mažesnė nei jį perkant dvišaliais sandoriais, o tai tuometiniam „Bionovus“ buvo labai neparanku.

Negana to, biokuro birža smarkiai sumažino „Bionovus“ įtaką biokuro rinkoje. Kaip 2012 metais rašė „Lietuvos rytas“, 2011 metais įmonė užėmė 54,3 proc. rinkos, o po metų – jau 43,13 proc.

Šiandien apie tokią rinkos dalį į „First Opportunity OṺ“ persivadinusi įmonė gali tik pasvajoti. Nors ir nesuteikė DELFI informacijos apie tai, tačiau iš biokuro biržos sistemoje skelbiamos informacijos matyti, kad rinkoje dominuoja maži tiekėjai, o didžiausiam biokuro pardavėjui priklauso tik 13,3 proc. rinkos.

Andrius Janukonis
Andrius Janukonis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kainos klausimas

Kol kas dar neaišku, kiek tiksliai dėl brangiai nusipirkto biokuro padidės šilumos kainos vilniečiams. Tačiau N. Mikalajūnas sakė, kad jeigu biokuras brangesnis, tai ir šildymo kainos vienareikšmiškai bus didesnės.

Jis taip pat pabrėžė, kad pagrindinis šilumos kainą lemiantis veiksnys yra suvartojamų dujų kiekis, nes kuo daugiau vartojama biokuro, tuo šilumos kaina yra mažesnė.

„Atšalus orams, biokuro pajėgumų nebeužtenka, iš gamtinių dujų Vilniuje šildymo sezono metu gaminama apie 87 proc. šilumos“, – nurodoma „Vilniaus energijos“ gruodžio pabaigoje platintame pranešime.

Kaip DELFI paaiškino R. Zabarauskas, šilumos kaina vartotojams susideda iš dviejų dalių: pastoviosios ir kintamosios. Pirmoji VKEKK apskaičiuojama kartą per metus ir kas mėnesį nekinta.

Tuo metu kintamoji kas mėnesį apskaičiuojama pagal VKEKK patvirtintą formulę. „Vilniaus energijos“ gaminamos šilumos kainos dedamosios apskaičiuojamos įvertinus įsigytų dujų, mazuto ir biokuro kainas.

N. Mikalajūnas nurodė, kad įsigytų žaliavų kainos šilumos kainose atsispindi po dviejų mėnesių.

„Tai reiškia, kad tos kainos, kuriomis mes pirkome gruodį, atsispindės kovą“, – DELFI sakė jis.

„Vilniaus energija“ centralizuotai aprūpina šiluma apie 80 proc. Vilniaus miesto pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. vilniečių, tarp jų daugiau nei 195 tūkst. butų Vilniaus mieste, Salininkuose ir Trakų Vokėje, taip pat įmones, organizacijas bei viešojo sektoriaus įstaigas.

„Vilniaus energijos“ veiksmus biokuro rinkoje komentavęs „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas Mantas Burokas teigė, kad „sukontroliuoti šitą subjektą yra labai sudėtinga“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vyriausybė pritarė, kad „Visagino energija“ būtų perduota savivaldybei

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Ūkio ministerijos siūlymui valstybės įmonę „...

Konkurencija šilumos rinkoje leido sutaupyti 30 mln. eurų (6)

Nepriklausomų šilumos gamintojų veikla ir konkurencija leido Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos...

„Gazprom“ tarptautinėje rinkoje skolinasi 1 mlrd. eurų (18)

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ antradienį tarptautinėje rinkoje platina 1 mlrd. eurų...

Išskyrė, kas už šilumą moka daugiausiai: sąskaitos klaipėdiečių nenudžiugins (4)

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkritį siekia 5,19 ct/kWh. Palyginti su spaliu,...

Vengrija galėtų importuoti dujas iš Lietuvos – prezidentas (35)

Vilniuje viešintis Vengrijos prezidentas Janošas Aderis antradienį pareiškė, kad jo šalis...

Top naujienos

Diena su tais, kurie klysta tik vieną kartą: daug geriau už darbą žuvų fabrike kur nors Norvegijoje (18)

Išminuotojai - kariai, apie kuriuos sukurta bene daugiausiai istorijų bei pokštų. Tačiau...

Mauricas: tokių prastų pasaulio lūkesčių nebuvo nuo pat 2009 metų (176)

Finansų rinkose nuotaikos negerėja. Jau kitais metais tikimasi, kad ekonomikos augimas pastebimai...

Grasinimų sulaukusi Šakalienė raginama išsklaidyti jai metamus kaltinimus (3)

Viešojoje erdvėje nuskambėjus informacijai, kad Seimo narė Dovilė Šakalienė , dirbdama...

Kaip tvarkyti savo pinigus, kad užtektų ne tik duonai: keli būdai, kurie tinka daugeliui (18)

Demografinė Lietuvos padėtis verčia vis daugiau gyventojų susimąstyti, kad orios senatvės tik...

Mokytoja Rusijoje įsiuto dėl užrašo ant lentos (378)

Krasnodaro krašto Bogučiansko rajono Tajožnyj gyvenvietėje 20-osios mokyklos istorijos ir...

Kas atsitiko? „Valstiečiai“ bambalių klausimą bando įkišti į stalčių (493)

Dar pernai valdantieji „valstiečiai“ žadėjo imtis vadinamųjų „bambalių“ klausimo....

Kaip į pirmąjį kalėdinį vakarėlį puošėsi sostinės stileivos (6)

Trečiadienio popietę mados ir grožio viešųjų ryšių agentūra „ Polhem PR “ stilingąją...

Gyvai / DELFI TV Gyvai: Linas Adomaitis pristato Čilėje nufilmuotą vaizdo klipą „Vandenynai“ (4)

Ketvirtadienį 11 val. DELFI TV Gyvai studijoje muzikos prodiuseris ir dainininkas Linas Adomaitis...

„Lietkabeliui“ į kompaniją: išsinerti iš senos odos panoro ir Prienų klubas (2)

Panevėžio „Lietkabelis“ nėra vienintelis klubas, siekiantis perkelti veiklą į naują...

Unikauskas patarė, kaip atsikratyti pilvo (20)

Atsikišęs pilvas erzina daugelį, tačiau jei to priežastis visceraliniai riebalai, tikėtina, kad...