aA
Teismui pripažinus, kad 2010-2014 metais gyventojų pasirinktas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas nebuvo tinkamai įgyvendintas ir negaliojo, „Vilniaus energija“ pradėjo teikti sąskaitas vartotojams, neatsiskaičiusiems už įmonės „Vilniaus vandenys“ patiektą geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Nė vienas surinktas euras „Vilniaus energijai“ neatiteks. Visas lėšas už sunaudotą, bet neapmokėtą šaltą vandenį pervesime vandens tiekėjai „Vilniaus vandenys“, - sakė bendrovės „Vilniaus energija“ prezidentas Linas Samuolis, skelbiama įmonės pranešime.

2014 m. spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ankstesnę atsiskaitymo už vandenį tvarką be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo numatęs Šilumos ūkio įstatymas neveikė taip, kaip buvo numatyta. Todėl šilumos tiekimo įmonėms teko prievolė sąskaitas už karšto vandens ruošimui gyventojų suvartotą, tačiau neapmokėtą vandenį, pateikti tiems vartotojams, kurie buvo pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (be karšto vandens tiekėjo). Pagal teismo išaiškinimą, jie tokio savo pasirinkimo tinkamai neįgyvendino.

Kaip ir numatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, „Vilniaus energija“ neapmokėtų karšto vandens kainos dalių, susijusių tik su suvartotu geriamuoju vandeniu, apmokėjimo terminą atidėjo 12 mėnesių. Jokių delspinigių ar palūkanų už 2010-2014 metais suvartotą, tačiau neapmokėtą vandenį karštam vandeniui ruošti gyventojams nepriskaičiuota ir 12 mėnesių apmokėjimo atidėjimo laikotarpiu nebus skaičiuojama.

Vilniuje 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo buvo pasirinkę apie 36 tūkst. vartotojų. Jie už 2010-ųjų gegužės – 2011 m. balandžio ir 2014 m. sausio – 2014-ųjų gruodžio mėnesiais suvartotą ir jokiose sąskaitose nepateiktą šalto vandens dalį, skirtą karštam vandeniui ruošti, liko skolingi apie 2,14 mln. eurų be PVM. Vidutiniškai vienam Vilniaus butui liko nepriskaityta vandens už 60 eurų.

Tuo metu 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiems gyventojams „Vilniaus energija“ teikė sąskaitas tik už vandens pašildymą, o sąskaitų už patį vandenį karštam vandeniui ruošti iš įmonės „Vilniaus vandenys“ vilniečiai negavo (skirtingai nei 2011 m. gegužės – 2013 m. gruodžio mėnesiais, kai tokias sąskaitas „Vilniaus vandenys“ teikė). „Vilniaus energija“ jau padengė daugiau kaip 2,2 mln. litų (637 tūkst. eurų) vartotojų įsiskolinimą – šios lėšos pervestos vandens tiekimo įmonei „Vilniaus vandenys“.

Painiavą dėl atsiskaitymo už karštą vandenį Lietuvos miestuose sukėlė 2010 metais buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse inicijuota tvarka, pagal kurią gyventojams buvo pasiūlyta galimybė rinktis 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą: geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti atskirai pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo („Vilniaus vandenys“), o šilumą jam pašildyti – iš šilumos tiekėjo („Vilniaus energija“).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-ųjų spalio 14 d. sprendimu, gyventojų pasirinktas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas buvo pripažintas netinkamai įgyvendintu. Vietoje jo nuo 2015 m. sausio 1 dienos šiems gyventojams jau pradėtas taikyti 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – su „Vilniaus energija“, kaip karšto vandens tiekėja.

Šilumos ūkio įstatyme nustatytas 1-asis būdas numato, kad šilumos tiekėjas („Vilniaus energija“) yra ir karšto vandens tiekėjas. Būtent jis, o ne vartotojai tiesiogiai, turi įsigyti visą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš „Vilniaus vandenų“ ir vartotojams parduoti galutinį kompleksinį produktą „karštą vandenį“ (ne tik šilumą jam pašildyti, kaip 2-ojo būdo atveju) VKEKK nustatytomis kainomis.

Tai yra, už 2010-ųjų gegužės – 2011 m. balandžio ir 2014 m. sausio – 2014-ųjų gruodžio mėnesiais suvartotą ir gyventojams jokiose sąskaitose nepateiktą šalto vandens dalį, skirtą karštam vandeniui ruošti, su „Vilniaus vandenimis“ turi atsiskaityti ne tiesiogiai gyventojai, o karšto vandens tiekėjas „Vilniaus energija“, su kuriuo turi atsiskaityti gyventojai.

Panaši situacija, kuomet dėl politinių sprendimų vilniečiams teko vėliau mokėti už paslaugas, Vilniuje jau buvo susiklosčiusi. 2010-2013 metais sostinės gyventojai mokėjo vadinamąjį Imbraso mokestį. Vilniečiai buvo priversti kompensuoti nuostolius, kurie susidarė buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso iniciatyva 2008-2009 metais laiku neperskaičiavus šilumos energijos tarifo, turėjusio kilti dėl brangstančių „Gazprom“ gamtinių dujų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Miesto gatvėje – tamsu kaip vienkiemy: klaidžioja ir laiškininkai, ir pagalbos tarnybos (4)

Panevėžyje per pastaruosius metus gerokai sumažėjo tamsių užkaborių. Miestui elektrifikuoti...

„Baltic Petroleum“ išduoti leidimai verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) bendrovei „ Baltic Petroleum “ išdavė...

Ekonomikos komitetas pritarė valstybės garantijai dėl NIB paskolos „Klaipėdos naftai“

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Vyriausybės nutarimo projektui dėl valstybės garantijos...

Paraiškas kompensacijoms už daugiabučių šildymo sistemų modernizavimą galima teikti iki liepos (1)

Pratęstas terminas teikti paraiškas kompensacijoms už daugiabučių šildymo sistemų modernizavimą.

Siūlo atsisakyti iki 160 mln. eurų valstybės garantijos įsigyjant SGD terminalą (20)

Seimo nariai Artūras Skardžius ir Viktoras Rinkevičius įregistravo siūlymą atsisakyti...

Top naujienos

Iškart po katastrofos į salą atskridęs pilotas – apie siaubingas scenas: nuo gelbėjamų žmonių kūnų krito oda (20)

Komercinio sraigtasparnio pilotas, vadovavęs komandai, išsiveržus Baltosios salos ugnikalniui...

Kalinio įžūlumui nebuvo ribų: vieniems siūlė darbą, kitiems – vibratorius ir automobilius

Tuo metu, kai Pravieniškių pataisos namų ir už jų veiklą atsakingo Kalėjimų departamento...

Indų ploviklis ar indaplovė? Specialistas atskleidė, kaip plauti indus, kad sau nepakenktume (11)

Yra paskaičiuota, kad, pavyzdžiui, lūpų dažų per gyvenimą kiekviena moteris suvalgo apie 20 kg....

Įvertino Lietuvos ekonomiką: į Disneilendą galite nebevažiuoti (124)

Kol pasaulio ekonomika banguoja tarsi linksmieji kalneliai, o euro zonos ekonomikos augimas...

Vilniuje per avariją „Mercedes Benz“ lūžo dalimis (35)

Šeštadienio vakarą Vilniuje „ Mercedes Benz“ automobilio nesuvaldęs vairuotojas taip...

Lietuvė su dukra apsilankė pas Kalėdų Senelį Laplandijoje: pasakė, kada geriausia važiuoti ir kiek grynųjų teks išleisti

Bene didžiausia daugelio vaikų svajonių – susitikti su tikruoju Kalėdų Seneliu. Tinklaraščio...

Simptomai, rodantys, kad jūsų organizme yra spalinių

Žmogaus žarnyne gyvenančių parazitų, spalinių , sukeliama enterobiozė yra vienas iš...

Kalėdiniame vakarėlyje „Stikliuose“ – išsipusčiusios ir prabangai neabejingos garsenybės (9)

Puikiai pasaulyje žinoma Šveicarijos laikrodžių kompanija „Hublot“ ir viena garsiausių...

Varžybų rekordus Šveicarijoje gerinęs Rapšys pergalingai užbaigė įspūdingą sezoną (2)

Šveicarijoje Lozanoje vykstančiose plaukimo varžybose Danas Rapšys aukštai iškėlė kartelę...

Moteris nebenori nuodyti savęs ir vaikų įeidama į prekybos centrus: užtektų vienos pataisos (52)

Seime kelią skynėsi įstatymas dėl draudimo rūkyti balkonuose, kur rūkalius pričiupti ypač...