Pasak tarybos pranešimo, tarp „Bionovus“ (pastarosios bendrovės teisių ir pareigų perėmėja yra Estijoje registruota bendrovė – First Opportunity OṺ) ir „Vilniaus energijos“ buvo sudarytas ilgalaikis išimtinio pirkimo susitarimas, pagal kurį „Vilniaus energija“ įsipareigojo šilumos gamyboje naudojamą biokurą pirkti tik iš „Bionovus“. Nupręsta, kad šis susitarimas ribojo konkurenciją.
Pasak pranešimo, abu ūkio subjektai užėmė reikšmingas rinkos dalis, turėjo didelę rinkos galią, todėl susitarimas turėjo neigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams. Konkurencijos tarybos vertinimu, UAB „Bionovus“ ir UAB „Vilniaus energija“ susitarimai pažeidė Konkurencijos įstatymą, draudžiantį konkurenciją ribojančius susitarimus.
Tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai nustatė, kad „Vilniaus energija“ nepasinaudojo biokuro tiekėjų konkurencija bei galimybe įsigyti biokurą galimai mažesnėmis kainomis.
Nustatyto pažeidimo laikotarpiu „Vilniaus energija“ už biokurą mokėjo beveik 15 proc. brangiau nei kiti šilumos gamintojai Vilniaus regione, o patirtas biokuro pirkimo sąnaudas bendrovė įtraukė į vartotojams tiekiamos šilumos kainą.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Vilniaus energijos“ klientai (t. y. šilumos vartotojai) turi labai ribotas galimybes pakeisti šilumos tiekėją.
Nors galimybė atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos yra, praktikoje tai yra sunkiai įgyvendinama, ir atsijungti nuo centralizuotos sistemos pavyko tik pavieniams vartotojams.
Įvertinusi visą tyrimo metu surinktą informaciją Konkurencijos taryba už beveik du su puse metų trukusį Konkurencijos įstatymo pažeidimą, turėjusį neigiamą poveikį šilumos vartotojams, draudžiamo susitarimo dalyvėms skyrė šias baudas:
‒ UAB „Vilniaus energija“ – 19,004 mln. eurų.
‒ First Opportunity OṺ (UAB „Bionovus“ teises ir pareigas perėmusiai bendrovei) – 3,529 mln. eurų.
Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad fiziniai ar juridiniais asmenys gali reikalauti žalos atlyginimo iš Konkurencijos įstatymą pažeidusių subjektų.
Nuo 2017 m. Lietuvoje įgyvendinus Europos Sąjungos direktyvą, reguliuojančią žalos atlyginimą dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, tokios žalos išieškojimo tvarka bus paprastesnė. Kartu Konkurencijos taryba tvirtina, kad dėl paskirtos baudos šildymo kaina vilniečiams didėti neturėtų, nes baudos nėra įtraukiamos į šildymo tarifą.
Skųs teismui
Bendrovė „Vilniaus energija“ teismui apskųs Konkurencijos tarybos sprendimą skirti baudą, rašoma pranešime spaudai.
„Kategoriškai nesutinkame su jokio pagrindo neturinčiu Konkurencijos tarybos sprendimu ir kreipsimės į teismą“, - pranešime spaudai sakė „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.
Pasak pranešimo, visos sąlygos 2010 metais „Vilniaus energijos“ organizuotame biokuro įsigijimo konkurse buvo viešai paskelbtos Viešųjų pirkimų tarnybos sistemoje ir vienodos visiems potencialiems dalyviams.
„Biokuru, kaip ir kitomis kuro rūšimis, „Vilniaus energija“ apsirūpina vadovaudamasi bendrovės veiklą reguliuojančiais įstatymais. Biokuro tiekimo sutartis sudaryta po atviro konkurso, kuris atitiko visus galiojančius reikalavimus. Tai pripažino ir konkurso sąlygas suderinusi Viešųjų pirkimų tarnyba. „Vilniaus energijos“ pasirašyta sutartis dėl biokuro tiekimo yra įprasta komercinė praktika, neturinti jokių draudžiamo susitarimo požymių. Konkurencijos taryba, darydama išvadą apie neva draudžiamą susitarimą, rėmėsi vienu iš sutarties punktų, kuris esą leidžia suprasti, kad bendrovė įsipareigojo iš vienintelio tiekėjo pirkti visą jai reikalingą kurą“, - rašoma pranešime spaudai.
Bendrovė tvirtina, kad vartotojai žalos nepatyrė.
„Teigti, kad dėl biokuro įsigijimo šilumos vartotojai patyrė žalą, taip pat nėra pagrindo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija į šilumos kainas įskaičiuoja tik vidutinę biokuro rinkos kainą. Jei šilumos tiekėjas biokurą perka brangiau nei vidutinė Lietuvos biokuro rinkos kaina, šio kainų skirtumo komisija neįtraukia į šilumos tarifą. Taigi, net teoriškai biokuro įsigijimai didesne nei rinkos kaina nedaro jokios įtakos šilumos kainai. Šį skirtumą padengia pati bendrovė, savo sąskaita", - pranešime tvirtina „Vilniaus energija“.
Be to, pranešime spaudai „Vilniaus energija“ tvirtina, kad Konkurencijos tarybos pateiktas susirašinėjimas yra visai kitų įmonių susirašinėjimas.
„Tai – 2007 metų kitos įmonės vidinis susirašinėjimas, jau anksčiau paviešintas žiniasklaidoje. Ką šis susirašinėjimas turi bendro su 2010-ųjų konkursu ir 2011 metų sutartimi, dėl kurios Konkurencijos taryba nutarė skirti baudą? Tai dar kartą įrodo, kokie silpni yra tarybos „argumentai“, - dėstoma bendrovės pranešime spaudai.
DELFI primena, kad praėjusią savaitę politikų pasipiktinimo sulaukė planai šildymą gruodį Vilniuje branginti 26,3 procento.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sakė, kad planuoja iš pradžių kreiptis į pačią „Vilniaus energiją“, o jei reiks – ir į teismą, kad miesto mokyklos, darželiai, ligoninės bei visi vilniečiai atgautų dėl to patirtą milijoninę žalą.
„Konkurencijos Taryba konstatavo tai, ką ir turėjo konstatuoti. Monopolines teises tiekti šilumą turinti Vilniaus energija padarė pažeidimą dirbtinai apribodama konkurenciją ir dėl to biokurą pirkdama per brangiai“, – sakė jis.
Buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas nemano, kad yra atsakingas už tai, kad „Vilniaus energija“ pažeidė konkurenciją ir dėl to nukentėjo už šilumą permokėję vartotojai. Esą per tą laiką, kai buvo vykdomi KT neteisėtais pripažinti susitarimai, sostinėje pasikeitė penki merai.
„Savivaldybių merai ir tarybos neturi jokios įtakos šilumos ūkyje ir galimybių reguliuoti ūkio subjektų veiklą. Visi svertai, įstatymais suteikta kompetencija ir atsakomybė yra Vyriausybės, Energetikos ministerijos ir Kainų komisijos“, – DELFI aiškino A. Zuokas.
Pasak jo, minėtos institucijos neįgyvendino savivaldybės teiktų siūlymų, kurie būtų sumažinę šilumos kainą gyventojams. Šioje istorijoje esą atsakinga ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri suderinto KT ginčijamas biokuro konkurso viešojo pirkimo sąlygas.
A. Zuoko manymu, jei KT sprendimas po teismų sprendimų bus įvykdytas, tai „Vilniaus energija“ baudą sumokės valstybės biudžetui, o tuomet gyventojų patirtus nuostolius Vyriausybė turėtų kompensuoti taip, pat kaip dabar kompensuojama permoka „Gazprom“.
„Vilniaus energija“ centralizuotai aprūpina šiluma apie 80 proc. Vilniaus m. pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. vilniečių, tarp jų daugiau nei 195 tūkstančius butų Vilniaus mieste, Salininkuose ir Trakų Vokėje, taip pat įmones, organizacijas bei viešojo sektoriaus įstaigas.
