LŠTA skaičiuoja, kad senos masinės statybos daugiabučiai, kurie sudaro 55,7 proc. visų daugiabučių sunaudoja maždaug 25 kWh/kv.m. Taigi 60 kv. m buto šildymas šiemet atsiėjo apie 375 Lt kas mėnesį - 2250 Lt už visą šildymo sezoną arba 819 Lt daugiau nei pernai, kai tokio buto mėnesio šildymas kainavo apie 238,5 Lt arba apie 1431 Lt iš viso.
„Kiauri kaip rėtis“ ypač senos statybos daugiabučiai, kurių yra 22,4 proc., sunaudoja 35 kWh/kv.m. šilumos. Tokiame name esančio 60 kv.m buto sąskaita už šildymą šią žiemą būdavo apie 525 Lt per mėnesį arba 3150 Lt per visą šildymo sezoną. Tuo tarpu pernai šio buto šildymas per mėnesį kainuodavo maždaug 334 Lt, o per visą sezoną – maždaug 2003 Lt. Tokių butų šeimininkų išlaidos išaugo skausmingiausiai – apie 1147 Lt.
Šalyje yra maždaug 17,3 proc. vidutiniškai šilumos sunaudojančių apynaujų daugiabučių, kurių 60 kv.m buto šildymas šiemet per mėnesį atsiėjo apie 225 Lt per mėnesį arba maždaug 1350 Lt per visą šildymo sezoną. Pernai tokį butą apšiltinti jo savininkams kainuodavo apie 143 Lt, o per visą šildymo laiką – per 858 Lt. Tokio buto savininko išlaidos šildymui per metus padidėjo maždaug 491 Lt.
LŠTA duomenimis, vos 4,6 proc. visų daugiabučių yra ypač taupūs, tai – naujos statybos kokybiški namai. Šiemet tokio paties dydžio buto šildymas kainuodavo po 120 Lt per mėnesį arba 720 Lt per visą sezoną. Pernai šio būsto savininkai kas mėnesį mokėdavo vidutiniškai po 76 Lt ir per visą sezoną atseikėjo maždaug 458 Lt. Taigi jiems ši žiema buvo maždaug 262 Lt brangesnė.
Šią žiemą – 150 Lt didesnės sąskaitos
Vilniaus Naujamiesčio rajone 1950 m. pastatytame daugiabutyje 51 kv.m dydžio bute gyvenanti Miglė DELFI pasakoja šią žiemą šiurpdavusi gaudama maždaug 150 Lt didesnes sąskaitas nei praėjusiąją.
Ji tvirtina suprantanti, kad už seno buto šildymą nieko nuostabaus mokėti daug, bet nemaža problema įvardija sukčiaujančius kaimynus.
„Praėjusį šildymo sezoną sulaukdavome apie 230-250 Lt sąskaitų už šildymą, tačiau čia įskaičiuotas mokestis ir už karštą vandenį. Nors dabar vandens sunaudojame tiek pat, šiemet sąskaitos ūgtelėjo iki vidutiniškai 380 Lt per mėnesį, o didžiausia buvo netgi apie 450 Lt. Manau, kad sąskaitos galėtų būti kur kas mažesnės, jei žmonės nevogtų karšto vandens, nes ta suma dabar prisideda prie šildymo. Žmonės nori „sutaupyti“, deda magnetus, bet visa pavogta suma matosi bendruose skaitikliuose, tai va, ji priskaičiuojama prie gyvatukų mokesčių“, – guodėsi moteris.
Jos manymu, išeitis būtų renovuoti namą, tačiau tam visiškai nepritaria pakankamai skurdžiai gyvenantys kaimynai.
Namuose buvo šalta
„Man šią žiemą ateidavo labai didelės sąskaitos, manau, kad jos yra išpūstos ir nepagrįstos. Pavyzdžiui, už kovo mėnesio šildymą gavau 187 Lt sąskaitą, o namuose visą žiemą būdavo šalta – iki 18 laipsnių šilumos. Dabar apskritai per anksti atjungė šildymą, todėl namuose yra nežmoniškai šalta“, – piktinosi vilnietė Danutė, 36 kv.m dydžio bute.
1982 m. statytame mūriniame daugiabutyje gyvenanti moteris pasakoja, kad šią žiemą didžiausia sąskaita už šildymą buvo 289 Lt, o pernai – 203 Lt.
Tikėjosi baisiau
Vilniuje renovuotame daugiabutyje 44 kv.m bute gyvenanti Inga DELFI prisipažino rudenį laukusi didesnių sąskaitų už šildymą nei jos buvo iš tikrųjų.
„Pagal tai, kas buvo kalbama prieš šildymo sezoną, aš tikėjausi astronominių šildymo sąskaitų. Tačiau, kiek pamenu, didžiausia sąskaita šiemet buvo apie 180 Lt, tai, žinoma, yra daugiau nei praėjusią žiemą, bet ne taip baisu, kaip galvojau“, – kalbėjo moteris.
Per metus sumokėjo apie 1 mlrd. Lt
Asociacija skaičiuoja, kad už centralizuotai teikiamą šilumą pernai gyventojai sumokėjo apie 1 mlrd. Lt. Šilumininkų nuostoliai – 233 mln. Lt.
„Įsivaizduojate, žmonės per metus daugiau nei 1 milijardą litų išleidžia į orą dėl to, kad namai nešiltinti. Visa sovietinė statyba buvo statyta pagal tuometinius standartus, kai buvo pigi nafta, o dabar, kai viskas pabrango, reikia susimokėti. Tai dabar visi iš pradžių pradėjo iš pradžių šaukti, kad reikia daug mokėti, o mes sakome, kad labai daug suvartojama lyginant su naujais namais“, – kalbėjo LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Jo teigimu, sąskaitas gyventojams gali sumažinti ne tik atpigusios dujos, bet ir renovuoti daugiabučiai, didesnis alternatyvaus kuro naudojimas, kuris Lietuvoje yra visiškai neskatinamas.
Pašnekovas nesiima prognozuoti, kiek ateinantį sezoną gali tekti mokėti už šildymą, tai esą visiškai priklauso nuo būsimos dujų kainos.
DELFI primena, kad šį šildymo sezoną vidutinė centralizuotai teikiamos šilumos kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) sudaro 25 ct/kWh, o 2007-2008 m. sezono metu vidutiniškai gyventojai mokėdavo 15,9 ct/kWh.
