Tarp penkių didžiųjų miestų vasarį už šilumą mažiausiai moka Vilniaus, daugiausiai – Kauno gyventojai. Dėl brangiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų AB „Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams vasarį, palyginti su sausiu, šilumos kaina didėjo 0,59 proc. (0,03 ct/kWh su PVM).
Didesnė biokuro kaina nedaug brangino šilumą Vilniaus ir Panevėžio vartotojams – UAB „Vilniaus energija“ vartotojai už šilumą moka 0,46 proc. (0,02 ct/kWh su PVM) daugiau, AB „Panevėžio energija“ – 0,35 proc. (0,02 ct/kWh su PVM) daugiau. AB „Kauno energija“ ir AB „Šiaulių energija“ šilumos kainos nesikeitė.
Vasarį mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,05 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (8,97 ct/kWh su PVM).
Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.
Vasarį, palyginti su sausiu, UAB „Utenos šiluma“ pradėjus taikyti naujas bazines šilumos kainas, Utenos vartotojams šiluma atpigo 10,17 proc. (0,46 ct/kWh su PVM), naujas bazines šilumos kainas taiko ir UAB „Radviliškio šiluma“ – vartotojams šilumos kaina sumažėjo 6,45 proc. (0,35 ct/kWh su PVM). UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ aptarnaujami vartotojai taip pat už šilumą moka 5,58 proc. (0,53 ct/kWh su PVM) mažiau.
Tai lėmė pasibaigusi galioti papildoma dedamoji prie šilumos kainos (ji didino šilumos kainą), bendrovei ankstesniais laikotarpiais negavus faktinių pajamų, išleistų kurui įsigyti.
VĮ „Visagino energija“ aptarnaujamiems vartotojams vasarį, palyginti su sausiu, už šilumą reikia mokėti 33,25 proc. (1,36 ct/kWh su PVM) daugiau. Ilgą laiką Visagino vartotojai už šilumą mokėjo mažiausiai Lietuvoje – šilumos kaina buvo mažinama dėl permokos kurui. Šilumos kainos didėjimui Visagine taip pat turėjo įtakos iš nepriklausomų šilumos gamintojų brangiau įsigyta šiluma.
