„Iš pirminių duomenų matome, kad dalis generavimo įrenginių (nebūtinai Lietuvoje, nes kainos mūsų zonoje priklauso ir nuo kitose šalyse veikiančių arba neveikiančių generavimo įrenginių) Latvijoje neveikia, negamina elektros energijos, Estijoje lygiai taip pat“, – trečiadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo R. Pocius.
Taip pat, VERT, anot jo, planuoja kreiptis į biržos operatorių, siekiant išsiaiškinti, kodėl buvo atmestas Lietuvoje esančiame elektros bloke pagamintos elektros pasiūlymas.
„Lietuvoje mūsų tiekėjai teikia mūsų pasiūlymus į biržą parduoti elektros energiją, tačiau dėl mums nežinomų priežasčių šie pavedimai buvo atmesti“, – aiškino jis.
Be to, Tarybos pirmininkas akcentuoja, kad rekordines aukštumas pasiekusi elektros kaina kilo ir dėl sumažėjusių jungčių pralaidumų.
„Vasarą dėl tam tikrų techninių dalykų jungtys negali funkcionuoti maksimaliu pajėgumu. Esant aukštoms temperatūroms, perdavimo sistemos operatoriai turi riboti pralaidumus. Mes turėjome mažesnę galimybę importuoti elektros energiją, o tai atitinkamai mažina pasiūlą ir turėjo neigiamą įtaką galutinei kainai“, – tvirtino R. Pocius.
ELTA primena, kad antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į VERT, prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, antradienį pranešė Energetikos ministerija.
Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.
D. Kreivys viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje trečiadienį siekia 823 eurų už megavatvalandę.
