Pasak tarybos, Kaune šilumos kaina išlieka mažiausia dėl kainoje įvertintų papildomų šilumos kainos dedamųjų, bendrai mažinančių šilumos kainą 0,47 ct/kWh, bei dėl pigesnės superkamos šilumos, kurią lemia intensyvi konkurencija tarp šilumos gamintojų.
Klaipėdoje balandį šilumos kainos sumažėjimui didžiausią įtaką turi balandį vidutiniškai apie 40 proc. sumažėjusios iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠK) nuperkamos šilumos kainos.
Pasak VERT, Šiauliuose ir Vilniuje šilumos kainos didėjimą balandį, palyginti su kovo mėnesiu, daugiausia lėmė vasario mėnesį brangusios gamtinės dujos.
Balandį Panevėžio šilumos vartotojams centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nežymiai mažėja dėl sumažėjusios iš NŠG superkamos šilumos kainos.
Visoje Lietuvoje balandį už šilumą mažiausiai moka „Kauno energija” aptarnaujami vartotojai (3,59 cento už kWh su PVM), daugiausiai – „Litesko” filialo „Biržų šiluma” aptarnaujami vartotojai (9,03 cento už kWh su PVM). Tarybos teigimu, nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.
Balandį, palyginti su kovo mėnesiu, „Nemėžio komunalininkas” aptarnaujami vartotojai dėl vasario mėnesį brangusių gamtinių dujų už šilumą moka 9,81 proc. (0,56 cento už kWh su PVM) daugiau, „Balterma ir ko” aptarnaujamiems vartotojams dėl brangusių gamtinių dujų šilumos kaina didėja 8,32 proc. (0,48 cento už kWh su PVM). Dėl brangusių gamtinių dujų ir padidėjusios biokuro kainos „Prienų šilumos tinklai” aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 7,38 proc. (0,43 cento už kWh su PVM) daugiau.
Kretingos šilumos tinklų aptarnaujamiems vartotojams dėl brangusių biokuro ir gamtinių dujų šilumos kaina didėja 6,31 proc. (0,43 cento už kWh su PVM).
