Vėl rems norinčius įsirengti saulės elektrines – yra gerų žinių ir gyvenantiems daugiabučiuose

Kitąmet Energetikos ministerija planuoja finansines paskatas saulės elektrinių įrengimui gyvenantiems individualiuose namuose. Be to, daugiabučių gyventojai galės įrengti saulės elektrines nutolusiuose žemės sklypuose, tačiau kol kas patirtos išlaidos įrenginėjant elektrines šiems gyventojams nebus kompensuojamos.

Kaip teigė energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė, ministerija parengė Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimų projektus, leisiančius gyventojams daugiabučiuose gaminti ir vartoti elektrą geografiškai skirtingose vietose. Tokie gyventojai kol kas negaus jokios paramos iš valstybės įrenginėjant elektrines.

Tačiau paramą nuo kitų metų galės gauti individualių namų gyventojai.

„Ši parama bus orientuota į individualius namus ūkius, nes planuojama, kad teisės aktai liečiantys gaminančius vartotojus daugiabučiuose turėtų įsigalioti tik 2019 metų spalio mėnesį“, – priežastis paaiškino A. Vernickaitė.

Šiems įstatymų pakeitimams jau pritarė Vyriausybė. Jei Seimas jiems pritars, pokyčiai, kaip ir minėjo ministro patarėja, įsigalios nuo 2019 m. spalio 1 d.

Gyvenantys daugiabutyje elektrą galės pasigaminti kad ir kitame Lietuvos gale

Daugiabučių gyventojai galės ne tik patys įsirengti elektrines savo sklypuose, nesvarbu, kiek toli jie nuo daugiabučio, bet ir statyti jas per trečiuosius asmenis, turinčius leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje.

Taigi tokia elektrinė nebūtinai turės atsirasti ant daugiabučio stogo, bet galės būti įrengta jiems ar tretiesiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, pavyzdžiui, sodybose, sodo sklypuose.

Vadinasi, jei asmuo gyvena daugiabutyje Šeškinės mikrorajone, tačiau turi sklypą, tarkime, Šeškinės sodininkų bendrijoje arba iš viso kitame mieste, jis galės pasistatyti elektrinę savo turimame sklype ir taip susimažinti savo sąskaitą už elektrą, išnaudojamą gyvenant daugiabutyje.

„Geografiškai nuo elektros energijos vartojimo vietos nutolusioje elektrinėje visa pagaminta elektros energija bus apskaitoma, tiekiama į skirstomuosius tinklus ir susigrąžinama gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietoje.

Pavyzdžiui, asmuo gamina elektros energiją savo sodo sklype, o vartoja kitame mieste esančiame bute. Tokiu atveju visa pagaminta elektros energija bus laikoma patiekta į elektros tinklus, o vėliau susigrąžinta ir suvartota bute.

Už ją gaminantis vartotojas mokės tik Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą mokestį už pasinaudojimą elektros tinklais. Jeigu gaminantis vartotojas suvartos daugiau elektros energijos negu pagamino, už papildomą elektros energijos kiekį jis mokės buitiniams vartotojams taikomą tarifą.“, – paaiškino A. Vernickaitė.

Gaminančio vartotojo pagamintai elektros energijai bus taikomas kaupimo laikotarpis, t. y. elektrinėje pagamintas elektros energijos kiekis bus kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. Būtent už šiuo laikotarpiu į tinklus patiektą ir vėliau susigrąžintą elektros energiją bus taikomas pasinaudojimo tinklais mokestis.

Nuosavą elektrinę galės įsirengti ir tik keli ar vienas butas iš viso daugiabučio

Nauja tvarka išlaisvina ir daugiabučiuose dėl nuosavos elektrinės įrengimo konfliktuojančius gyventojus. Dažnai jie nesutaria, ar statytis saulės elektrinę, ar ne, pavyzdžiui, ant daugiabučio stogo.

Tačiau nuo kitų metų elektros energiją gaminančiais vartotojais nebūtinai turės tapti visas daugiabutis, o, tarkime, tik keli kaimynai ar išvis vienas butas. Tai atriš rankas jiems būtent dėl leidimo statytis elektrines nutolusiuose sklypuose.

Taigi jei devynaukščio daugiabučio 4 aukšto gyventojai nori turėti individualią elektrinę ir vienas ketvirto aukšto kaimynas turi laisvą sklypą, kur tokias elektrinę būtų galima įrengti, susitarę jie tai galės padaryti.

„Pagal naujai siūlomą tvarką, gaminančiais vartotojais galės tapti atskiri butai. Kaimynai galės susitarti ir pasistatyti saulės jėgainę vieno iš jų sklype. Gaminančio vartotojo leidime bei sutartyje su skirstomojo tinklo operatoriumi bus įrašyti visi dalyvaujantys asmenys bei nuosavybės teisės proporcijos, kuriomis valdoma elektrinė.

Pagal tai skirstomojo tinklo operatorius padalins jėgainėje pagamintą elektros energiją kiekvienam butui, kurią vartotojai galės suvartoti mokėdami tik pasinaudojimo tinklais mokestį“, – sakė A. Vernickaitė.

Taip pat ji pripažino, kad apskaičiuoti kiek saulės elektrinė vidutiniškai gali sumažinti išlaidas vartotojams, – sudėtinga, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių: pastato elektros energijos suvartojimo, stogo tipo, ploto, krypties pasaulio šalių atžvilgiu, geografinių ir klimatinių sąlygų.

„Tapus gaminančiu vartotoju, naudojant saulės elektrinėje pagamintą elektros energiją galima padengti 100 proc. daugiabučio namo bendrųjų elektros reikmių bei dalies butų elektros energijos poreikio“, – tikina ji.

Turėti savo elektrinę daugiabučių gyventojams ne visada geriausias sprendimas

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad tokia tvarka yra moderni ir įgalina nuosavo stogo neturinčius žmones turėti elektros energijos alternatyvą.

Tačiau jis teigia, kad daugiabučių gyventojams statytis elektrinę savo turimame sklype nelabai apsimokės.

Kadangi kol kas daugiabučių gyventojams savų elektrinių statymas savuose sklypuose nebus kompensuojamas ir remiamas, jiems labiau apsimokės pasinaudoti kitu variantu, t. y. pirkti elektrą iš kažkurios didesnės saulės elektrinės. Pavyzdžiui, iš juridinio asmens, turinčio iki 100 kW galios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės.

„Pagal tuos įstatymo pakeitimus, žmogus, gyvenantis daugiabutyje, nebūtinai turi turėti savo sklypą ar sodą. Jis gali pirkti elektrą netgi iš kaimyno saulės elektrinės arba gali turėti, kaip sakoma, dalį elektrinės visai kitoje Lietuvos pusėje.

Jiems tai apsimokėtų labiau, nes vienas kilovatas didelėje elektrinėje kainuoja daug mažiau nei iš elektrinės ant daugiabučio stogo arba nuosavos mažos galios elektrinės“, – sakė jis.

Jis pripažino, kad netgi toks sprendimas sąskaitų už elektros energiją nepadarytų nulinių, mat vis tiek tektų mokėti už pasinaudojimą tinklais.

„Saulės elektrinės pagaminama, bet nesuvartojama elektra pateikiama į bendrą tinklą, o paskui vėl pasiimama atgal, todėl už tą pasinaudojimą tinklais vis tiek reikia susimokėti. Tai labai priklauso, kiek ir kaip žmonės vartoja elektrą, ar daugiau dienos metu, ar nakties, ar žiemą, ar vasarą.

Be to, tas pasinaudojimo tinklais mokestis nuolat keičiasi, jį nustatinėja Kainų komisija. Dabar jis siekia lyg ir 3,5 cento už kilovatvalandę. Taigi vis tiek tai yra išlaidos. Grubiai skaičiuojant, žmogus, besinaudojantis nuosava saulės elektrine, matys 4 kartus mažesnę sąskaitą, nei kurią moka dabar.“

Taip pat jis kritikavo, kad kol kas įstatymų pakeitimai kelia neaiškumų, todėl reikia juos tobulinti.

„Viskas dar labai neaišku: nei kaip Kainų komisija skaičiuos pasinaudojimą tinklais, nei koks tas mokestis bus, kai elektrinė bus visiškai kitur, ar komisija skaičiuos pagal realų suvartojimo laiką, ar visą suvartojamą elektrą. Dar tai priklausys, prie kokio tinklo elektrinė bus prijungta, prie aukštesnės, ar žemesnės įtampos. Labai daug neaiškumų“, – sako jis.

Individualių namų gyventojai gaus kompensacijas

Individualių namų gyventojai, norintys pasistatyti elektrines, nuo kitų metų kompensaciją galės gauti.

Tačiau kiek ji tiksliai sieks, ministerija tiksliai dar negali pasakyti.

„Šiuo metu rengiamos finansavimo sąlygos. Paramos forma – fiksuota išmoka už 1 kilovatą (kW) saulės elektrinė įrengtosios galios. Maksimali elektrinės galia negalės viršyti 10 kW.

Šiuo metu konkreti išmokos suma nėra nustatyta, bet planuojama jog ji neturėtų būti mažesnė už šiais metais Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teiktą paramą – 334 eurus už 1 kW įrengtosios galios. Planuojamos priemonės biudžetas – 17 mln. eurų“, – sakė A. Vernickaitė.

Kaip ji informavo, įsirengti 1 kW saulės elektrinės kainuoja apie 1100–1300 eurų. Kaina priklauso nuo elektrinės dydžio, kuo elektrinė galingesnė, tuo pigiau ją įrengti.

„Vidutinei individualiame name gyvenančiai šeimai užtenka 5 kW saulės elektrinės, kuri per metus pagamintų apie 5000 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Kalbant apie butuose gyvenančius asmenis, jiems vidutiniškai pakaktų 3 kW saulės elektrinės galios, kuri per metus pagamintų apie 3000 kWh elektros energijos.“, – sakė ji.

Tuo metu M. Nagevičius teigė, kad kokios galios elektrinės reikia individualiam namų ūkiui – labai nesunku paskaičiuoti: „Reikia pažiūrėti, kiek maždaug per metus suvartojama elektros energijos ir tas kilovatvalandes padalinti iš tūkstančio. Tada ir gausis, kiek kilovatų galios turėtų būti elektrinė.“

Finansinės paskatos gali suvilioti

Šiandien gaminančiais vartotojais gali tapti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys gali statyti ne didesnės kaip 10 kW, o juridiniai – 100 kW galios atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines. Iki 5 kW galios elektrinių įrengimui taikoma supaprastinta prijungimo tvarka, užtenka užpildyti paraišką ir kreiptis į energijos skirstymo operatorių (ESO).

Galingesnėms nei 5 kW galios elektrinėms būtina gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją. Dėl leidimų išdavimo būtina kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją – užpildytas paraiškas dėl leidimų išdavimo galima teikti elektroniniu paštu, paštu arba per elektroninius valdžios vartus.

„Kalbant apie saulės elektrines įrengiančias įmones, rinkoje yra nemažai tokių bendrovių, siūlančių įvairias galimybes tokioms jėgainėms įsigyti ar nuomoti. Tad vartotojai tikrai turi iš ko rinktis, ieškodami optimalaus varianto – ministerija niekaip nereguliuos šių santykių.

Kai bus parengtos finansavimo sąlygos, Energetikos ministerija informuos visuomenę apie tai, kada bus galima teikti paraiškas paramai gauti, kur reikės kreiptis dėl to ir kokių dokumentų tam reikės“, – sakė ministro patarėja.

M. Nagevičius sveikino tokį ministerijos sprendimą ir svarstė, kad didelę dalį žmonių tai paskatins apsispręsti statyti nuosavą elektrinę. Tačiau – ne visus.

„Didelė dalis žmonių atidėdavo sprendimus statytis saulės elektrines dėl dviejų priežasčių. Viena, kad tas investicijų atsipirkimas būdavo ilgas, individualiam namų ūkiui trukdavo apie 10– 12 metų. Ir kai tai nėra tokia greit atsiperkanti investicija, o yra kitų galimybių, kur investuoti savo pinigus, žmonės dažnai nesirinkdavo jų įsirengti.

Antra priežastis, saulės elektrinės pinga kone kiekvienais metais, todėl žmonėms kyla daug pagundų vis atidėti tuos sprendimus. Su kompensacija gal bus kitaip.

Tačiau liko trečia grupė žmonių, kurie išvis neturi pinigų. Jų situaciją sunku išspręsti“, – sakė jis.