Litgrid“ pranešė, kad kainos didėjo visame regione – vasarį vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina per mėnesį pakilo 20 proc. iki 39,6 euro .

Labiausiai kaina augo Vokietijoje ir Danijoje (DK2) – atitinkamai 36 proc. ir 27 proc., tuo metu aukščiausia kaina regione išliko Lenkijoje, kur vidutinė sausio mėnesio kaina siekė 44,3 euro.

Vasarį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1,8 tūkst. GWh elektros – 13 proc. mažiau nei sausį. Didžiąją dalį elektros – 50 proc. – pagamino Estija, 42 proc. – Latvija, o tik 8 proc. – Lietuva. Didžiausią dalį – 1,1 tūkst. GWh (61 proc.) – pagamino šiluminės elektrinės, hidroelektrinės pagamino 332 GWh (18 proc.), vėjo jėgainės – 88 GWh (5 proc.), 300 GWh (16 proc.) – kitos elektrinės.

Vasarį Lietuvos elektrinėse buvo pagaminta 141 GWh elektros energijos. Palyginti su sausio mėnesiu, gamyba sumažėjo 12 proc., o su 2017 metų vasario mėnesiu, gamyba buvo 32 proc. mažesnė. Lietuvoje 12 proc. mažėjo hidroelektrinių gamyba, vėjo elektrinės gamino 59 proc. mažiau, o šiluminių elektrinių gamyba didėjo 175 proc.

Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra Baltijos šalyse buvo 5 laipsniais žemesnė nei sausį, o įvertinus mėnesio dienų skaičių elektros paklausa Baltijos šalyse vidutiniškai didėjo 4 proc. ir siekė 2365 GWh. Labiausiai elektros poreikis didėjo Estijoje – 7 proc. ir siekė 802 GWh, o Latvijoje ir Lietuvoje elektros poreikis augo 3 proc. ir siekė atitinkamai 646 GWh ir 917 GWh.

Vasarį Lietuva importavo 89 proc. suvartotos elektros. Elektros importas iš Švedijos sudarė 30 proc., importas iš Latvijos, Estijos ir Suomijos – 26 proc. Elektros importas iš trečiųjų šalių siekė 41 proc., o importas iš Lenkijos sudarė 3 proc. visos importuotos elektros energijos.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)